Tai trumpalaikė globa, suteikianti pertrauką globėjams. 2021 m. Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai.
Vaikai globos namuose dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys; tačiau šie veidakai dažnai slepia nesaugumo jausmą, baimę ir sumišimą. Dėl mitų apie vyresnius globojamus paauglius daugelis galinčių suteikti namus atšaukia savo norą globooti. Tačiau paaugliai globose turi tokių pat poreikių kaip ir jaunesni vaikai: būtina šaliai reikalauja pastiprinimo, struktūros ir meilės. Iš tiesų, paaugliai globose yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali turėti didžiulį teigiamą poveikį jaunimui priimant ateities sprendimus.
Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų, taigi smegenys yra pasirengusios keisti elgesį. Globėju gali tapti nuo 21 metų amžiaus; ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Tokios patirties pavyzdžiai pastebimi ir Kaunatavoje, kur Ilona ir Vytautas Danieliai įsiliejo į globėjų bendruomenę. Globa gali būti laikina pertrauka ir pradžia, kuri įkvepia naujus gyvenimo kelių pasirinkimus ir teikia galimybę augti kartu su vaiku.
Globėjai gali būti skirtingų šeimos formų - vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Svarbu, jog globojamam vaikui būtų pakankamai vietos namuose, privatumo miego, poilsio, pamokų ruošai ir žaidimams. Nesvarbu, ar globotinis yra paauglys ar jaunesnis, taisyklės išlieka tos pačios: pagrindinė auka - yra rūpestis, nuoseklumas ir pagarba. Paauglio atėjimas į namus pirmiausia reikalauja skirti daugiau laiko pažinimui ir ryšio kūrimui. Taip pat svarbu užtikrinti emosinę paramą, nes vaikas gali išgyventi netektis: praeities aplinkos netektį, draugų, mokyklos, suaugusiųjų globos persikėlimą. Tyrimai rodo, jog pirmieji metai yra sunkiausi, todėl svarbu kantrybė, išklausymas ir nuoseklumas.
Globodami vaiką ar jaunuolį, globėjai gauna specialisto pagalbą ir paramą iš globos centro, dalijasi patirtimi su kitomis globėjų šeimomis, lanko mokymus ir gauna konsultacijas. Vaiko globa yra tarsi nuolatinis darbas - vaikai dažnai laiką leidžia mokyklose, būreliuose, su draugais ar tyrinėja pasaulį, todėl globėjas turi būti pasiruošęs būti budrus, palaikantis ir prisitaikantis prie augančio žmogaus poreikių. Tačiau laikotarpis, kai vaikas atvyksta į namus, yra ypatingas - reikia daugiau laiką skirti pažinčiai, ryšiui ir saugumui sukurti. Globa teikia galimybes suaugti kartu ir įgyti atsakomybės, o meilė ir parama gali formuoti tvirtas vertybes ateičiai. Šeimos globoje vyresni paaugliai dažnai tampa pavyzdžiais savo globotiniams ir moko juos bendravimo, namų tvarkos ar kitų kasdienių įgūdžių. Šeima gali būti įvairovė; globa nesvarbių socialinių padėčių ar savo biologinės kilmės - visiems reikia meilės ir stabilumo.
Taip pat skaitykite: kaip atpažinti priklausomybę nuo sekso ir kur ieškoti pagalbos
Pavyzdys iš praktikos: Jaunieji globėjai iš pradžių susiduria su daugybe klausimų dėl savo amžiaus, bet jų patirtis rodo, kad jaunystė gali tapti privalumu - gebėjimas užmegzti ryšį su paaugliais, supratimas, kas juos domina, ir gebėjimas tapti autoritetu be moralizavimo. Svarbiausia - laiko skyrimas vaikui, pastatant ryšį ant pasitikėjimo ir bendravimo. Apsivilpus teigiama patirtimi, globėjų šeimos dažnai sėkmingai augina globojamus paauglius iki pilnametystės. Tačiau svarbu žinoti, kad paaugliai, kurie linkę į nusikalstamą elgesį ar dažnai keičia tikslus, greičiausiai nebus tinkami globai; jų poreikiai gali būti labiau suderinti su specialiomis institucijomis ar kitomis atsakomybėmis.
Siekiant skaidrumo, svarbu paminėti ir įvairias iniciatyvas - valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei tinklas „Vaikai yra vaikai“ įgyvendina akcijas „Tu gali tapti namais“, skatinančias globėjiškumą ir dalijimąsi patirtimi. Tokios iniciatyvos padeda įsivardinti vyresnių vaikų globos privalumus ir iššūkius, skatina įsitraukti į globą bei suteikia bendruomeninį palaikymą globėjams. Taip pat dažnai pasakojama konkrečių globėjų šeimos istorijos, kurios įkvepia kitus imtis veiksmų.
Kauno regiono patirtis: istorijos apie Iloną ir Vytautą Danielius bei kitus globėjus
Šioje dalyje pasakojama apie istoriją, kai jauna šeima nusprendė tapti globėjais. Apsispręsti reikėjo greitai: „Labai gaila buvo vaikų, kurių keliai galėjo pasisukti įvairiai. Su kai kuriais iš jų susipažinau, kai gyvenau šeimynoje, su kitais - kai pradėjau gyventi atskirai ir aplankydavau globėją per šventes. Editai sakau, bandom“, - prisimena Aidas. Edita paskirtį priėmė lengvai: „Studijavau ikimokyklinę pedagogiką, domiuosi vaikų psichologija, turiu patirties bendraujant su vaikais, tad sutikau iš karto. Taip ir „įšokome į važiuojantį traukinį“.“
Ši šeima apgyvendino globotinius tame pačiame name, kur gyveno buvusi globėja, o globotiniams niekur nereikėjo kraustytis. „Su globotiniais apsigyvenome šventinio laikotarpio pradžioje, tad draugai sunešė kalnus dovanų, taip pat atvažiuoja į svečius. Mano teta retkarčiais atvyksta prižiūrėti globotinių, jeigu mums reikia kur nors išvažiuoti“, - dalijasi Edita. Aidas priduria, kad globėjų mokymai ir nuolatinis tobulinimasis padeda įgyti reikiamų žinių ir gebėjimų. „Nors paauglių amžius panašus, problemos būna skirtingos, neretai pasireiškia vaikų trauminės patirtys. Svarbiausia - būti suaugusiam, išklausyti vaiką ir mokytis iš situacijų.“
Jaunoji šeima pastebi, kad pažinimas ir ryšio kūrimas yra kertiniai akmenys: „Dėmesio reikia tiek prie vaikų poreikių, tiek prie jų emocijų, o meilė ir kantrybė sukuria pasitikėjimą. Kai vaikas pradeda vadinti tėčiu ir mama, tai rodo, kad santykis jau klostosi į teigiamą pusę.“
Taip pat skaitykite: Vytauto Žakso veikla ir jos poveikis jaunajai kartai
Aidas ir Edita teigia, kad globą pasirinkę žmonės turėtų būti pasiruošę įdėti daug darbo: „Ne viskas rožėmis klota, bet pastangos ir laikas atneša matomus pokyčius. Globėjai turi būti kantrūs, supratingi ir pasirengę atidžiai klausytis.“ Taip pat svarbu suprasti, kad globos laikotarpiu gali kilti iššūkių dėl paauglių traumų ar elgesio, tačiau tinkama ugdymo, psichologinė ir socialinė pagalba gali padėti vaiko augimui. Be to, ši patirtis gali būti ir dovana globėjams - jauniems žmonėms reikia meilės, o meilė gimdo meilę.
Suaugusiųjų globėjų bendruomenės skatina ir sklaido žinią: „Kai tik pamačiau Deimantą, iš karto supratau, kad čia mano vaikas...“ - dalijasi globėja. Miglė ir Deimantas, kurios patirtis rodo, kaip globos sprendimai gali duoti ne tik saugią prieglobstį, bet ir šviesią ateitį, suprato, kad globa reikalauja daug dėmesio, bet atneša didžiulį pasitenkinimą ir džiaugsmą. Miglės istorija rodo, kaip vaikui reikia nuolatinės paramos, patikimos aplinkos ir nuolatinio įsitraukimo į mokymąsi ir kūrybą. Deimanto patirtis yra dar vienas pavyzdys, kaip globėjai gali prisidėti prie vaiko augimo net ir sudėtingose situacijose.
Deinstitucionalizacijos procese Lietuvoje įvairios globos iniciatyvos pabrėžia individualizuotą pagalbą ir bendruomeninį požiūrį į globėjystę. Tačiau svarbiausia - meilė ir nuolatinė parama, kuri padeda paaugliams jaustis saugiai ir augti atsakingais žmonėmis. Globėjų ir įtėvių mokymai (GIMK) bei papildomi užsiėmimai suteikia įrankių spręsti krizes ir stiprinti gebėjimus bendrauti su globotinais. Tokios nuostatos skatina įsitraukti į globą net ir tada, kai žmogus galvoja, kad tai sunku ar nerealu. Ši istorija rodo, kad meilė ir atsidavimas gali padaryti didelį poveikį - tiek globėjams, tiek globojamiems paaugliams.
Taip pat skaitykite: kaip keitėsi VSA koncepcijos: Vytauto Jusčiaus analizė