Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje: privalumai ir trūkumai

Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje susideda iš kelių pakopų: I pakopa (valstybinis socialinis draudimas, Sodra), II pakopa (privalomas ar dalinis kaupimas pensijų fonduose) ir III pakopa (savanoriškas papildomas kaupimas). Sulaukę pensinio amžiaus pensijų sistemos kaupimo dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių: iš Sodros ir iš savo sukauptų lėšų.

Kas yra I, II ir III pensijų pakopos

Pirma pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensija. Šiuo atveju pinigai nėra kaupiami, jie tiesiog surenkami ir perskirstomi. Norint gauti senatvės pensiją yra reikalingas minimalus 15 metų darbo stažas. Neturint 15 metų stažo, Jūs gausite tik pašalpos pensiją.

Pensijų kaupimo sistema ̶ tai galimybė asmenims, kurie moka socialinio draudimo įmokas, šalia jų dalį lėšų kaupti privačiuose pensijų kaupimo fonduose. Sulaukę pensinio amžiaus pensijų sistemos kaupimo dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių: iš Sodros ir iš savo sukauptų lėšų.

III pakopos pensijų fondai yra papildomas savanoriškas kaupimas pensijai. Investuoti į III pakopos pensijų fondus gali visi norintys ir netgi tie, kurie nemoka mokesčių ir nedalyvauja I ir II pakopose. Įmokos nėra automatiškai pervedamos į fondus, tačiau nuėję į banką Jūs galite pasirinkti paslaugą - tiesioginį debetą, kad šios įmokos būtų periodinės.

II pensijų pakopa: kaip veikia ir kas keičiasi

II pensijų pakopa veikia pagal gyvenimo ciklo fondo principus. Asmens pensijų fonde kaupiamos ir sukauptos lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo fondo principus, t. y. kiekvienam kaupiančiajam fondo strategija (kokia dalis bus paskirta akcijoms, kokia - obligacijoms) yra parenkama pagal jo gimimo metus. Kuo mažiau laiko iki pensijos lieka, tuo didesnę dalį fondo sudaro mažesnės rizikos instrumentai, pavyzdžiui, obligacijos; kuo daugiau laiko iki pensijos, tuo didesnę dalį sudaro rizikingesnės ir ilguoju laikotarpiu pelningesnės akcijos.

Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo atsisakymo gidas

Taip pat svarbu žinoti, kad įmokos dalis, kuri buvo pervedama į II pakopos pensijų fondus nuo 2004 metų, pastoviai kito. Nuo 2014 metų sistema vėl keitėsi - pensijos įmokos dalį sudarė 2% iš Sodros, 1% papildomos dalyvio pajamų įmokos ir 1% pensijų įmokos iš valstybės biudžeto, skaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje. 2016 metais socialinio draudimo įmokos dalis liko nepakitusi, t. y. 2%, tačiau papildoma dalyvio pajamų įmokos dalis ir papildoma įmoka iš valstybės biudžeto buvo padidintos iki 2%.

II pensijų pakopoje kaupiant, taikomi nedideli ir valstybės reguliuojami mokesčiai: iki 0,5 proc. gyvenimo ciklo fonduose ir iki 0,2 proc. turto išsaugojimo pensijų fonduose. Taip pat - II pakopoje galima mokėti papildomas įmokas ir taip pasinaudoti GPM lengvata bei atgauti dalį įmokėtos sumos (iki 300 eurų per metus).

II pakopos privalumai

• Valstybės paskata: kiekvieną mėnesį iš valstybės biudžeto skiriama skatinamoji įmoka, kuri investuojama su asmens įmokomis ir ilgainiui didina sukauptą sumą. Taip, valstybė ir toliau skirs 1,5 % skatinamąją įmoką, skaičiuojamą nuo šalies užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Ši įmoka nuolat didėja, 2026 m. ji siekia 33,49 Eur/mėn.
• Gyvenimo ciklo principas užtikrina rizikos mažėjimą artėjant pensijai.
• Profesionalus valdymas: visus su investavimo strategija susijusius sprendimus priima šios srities profesionalai.
• Sukaupta suma priklauso tik Jums: numirus, ją paveldės Jūsų vaikai ir valstybė neturės į tai jokių teisių.
• Išmokoms iš pensijų fondų nėra taikomas GPM, jei laikomasi nustatytų sąlygų.

II pakopos trūkumai

• Ribotas likvidumas: pasirašę II pensijų pakopos kaupimo sutartį, jos nutraukti negalėsite (nebent per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo) - nors nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti iki 25 % sukauptos sumos, tačiau atsiimama suma negali būti didesnė negu viso kaupimo metu kaupiančiojo asmens įmokėtos lėšos.
• Mokesčiai: nuo kiekvienos įmokos Jums reikės sumokėti įsigijimo mokestį (šiuo metu vyrauja 0.5-1.0% mokestis nuo investuojamos sumos, tačiau nuo 2017 metų įsigijimo mokestis turėtų būti panaikintas), taip pat valdymo mokestis (standartiškai 0.65-1.0% metinis valdymo mokestis).
• Finansų rinkų svyravimai: svyravimai yra neatsiejama finansų rinkų ypatybė. Daugiau kaip 20 proc. pensijų fondų vieneto vertės augimas 2021 metais nebuvo pasitiktas džiūgavimu viešoje erdvėje, bet beveik 14 proc. Svyravimai yra neatsiejama finansų rinkų ypatybė, ją reikia suprasti ir prie jos derintis.
• Diskusijos dėl automatinio įtraukimo: pastaruoju metu daug priekaištų sulaukia automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą mechanizmas; automatinis privalomas įtraukimas į Sodros sistemą, kai tik pradedi dirbti, dabar jau įprastas, jo logika visuomenėje suprantama.

III pakopa: privalumai ir niuansai

III pakopa labiausiai tinka aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms, tiems, kurie nori pasinaudoti GPM lengvata (iki 300 eurų per metus iki 2034 m., jei kaupimas pradėtas iki 2025 m.), darbuotojams, kuriems prie kaupimo prisideda darbdavys, bei žmonėms, kurie jau kaupia II pakopoje ir nori papildomo kaupimo.

III pakopos privalumas - mokestinė lengvata: įmokoms, mokamoms į III pakopos pensijų fondą, taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata - nuo įmokų, per metus sumokėtų į pensijų fondą, sumos kitais metais, pateikus pajamų deklaraciją, grąžinama 15% sumokėto pajamų mokesčio. Išlaikius nustatytą laikotarpį ir artėjant pensijai, išmokoms gali būti taikomos palankesnės mokestinės sąlygos, t. y. kaupiant bent penkerius metus ir iki pensijos likus penkeriems metams nereikia mokėti mokesčių nuo gautos grąžos.

III pakopos trūkumai: jei investavimo horizontas trumpas, dėl šiek tiek didesnių valdymo mokesčių nei II pakopoje arba investuojant savarankiškai, ši pakopa gali būti mažiau patraukli. Be to, jei pasinaudojote GPM lengvata, neišlaikius pinigų pensijų fonde iki termino Jums tektų grąžinti valstybei 15% GPM.

Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas

Savarankiškas investavimas: didžiausia laisvė, bet ir atsakomybė

Savarankiškas investavimas suteikia didžiausią lankstumą, tačiau reikalauja žinių, disciplinos ir emocinio atsparumo. Investuojant savarankiškai, svarbu nepamiršti, kad gauta investicinė grąža yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.

Tokį kelią verta rinktis žmogui, kuris: turi aukštą finansinį raštingumą; supranta rizikas ir geba investuoti nuosekliai; išlaiko discipliną ilgalaikėje perspektyvoje; nori visiškos kontrolės ir maksimalaus lankstumo; neteikia didelės reikšmės mokestinėms lengvatoms; turi nereguliarias pajamas ir negali kaupti periodiškai; siekia didesnio likvidumo.

Verslininkas Ilja Laursas pažymi, kad lietuvių finansinis raštingumas yra labai silpnas: jei pažiūrėtume pasaulio kontekste, investuojančiųjų skaičius Amerikoje siekia apie 60 proc., geriausiose Europos šalyse apie 30 proc., Europos vidurkis apie 14 proc., Lenkijos apie 5 proc., o Lietuva nesiekia 2 proc. Dėl to savarankiškas investavimas reikalauja papildomų žinių, kurių galima įgyti per kursus ar skaitymus.

Kaupimo galimi scenarijai ir jų poveikis pensijai (pavyzdžiai)

Praktiniai pavyzdžiai iliustruoja, kaip sprendimai veikia sukauptą sumą ir išmokas. Jonas II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 25 metų. Darome prielaidą, kad visą kaupimo laikotarpį jis gauna vidutinį atlyginimą, kuris kasmet auga 4 %. Jo pensijų fondas uždirba vidutinę 4 % metinę grąžą.

Petras II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 15 metų. Jis nusprendė sustabdyti įmokas 1 metams.

Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje

Laura šiuo metu nedalyvauja II pensijų pakopoje ir nusprendė prisijungti. Ji pradeda kaupti nuo 2026 metų, kai jai yra 30 metų.

Ona II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jai buvo 30 metų. Ji nusprendė vienąkart atsiimti 25 % sukauptos sumos (6 250 Eur). Už tai taikomas 3 % mokestis Sodrai.

Andrius II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 20 metų. Jis nusprendė visiškai pasitraukti iš II pakopos. Savo įmokas ir investicinį prieaugį jis atsiima, o valstybės įmokos perkeliamos į Sodros taškus.

Šie pavyzdžiai rodo, kad galutinį sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, be abejonės, priimate jūs. Tačiau svarbu prisiminti, kad skubėti nereikia. Nuspręsti, ką daryti toliau, turite laiko iki pat 2027 m. pabaigos.

Perėjimas ir teisės nuo 2026-2027 m.

Prasidėjusi 2026 metų pradžioje, antros pensijų pakopos reforma tęsis iki 2027 metų pabaigos. Paties asmens sumokėtos įmokos ir investicinė grąža bus pervestos į asmeninę banko sąskaitą. Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti dalį sukauptų pinigų - iki 25 % sukauptos sumos. Nuo 2026 m. sausio 2 dienos visą sukauptą sumą be jokių mokesčių galima atsiimti, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis.

Prašymą pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo sistemos nuo 2026 m. galima pateikti per interneto banką arba bet kuriame pensijų kaupimo bendrovės ar banko klientų aptarnavimo padalinyje. Pasitraukus 2026-2027 m. pereinamuoju laikotarpiu, į „Sodrą“ grįžta ta dalis lėšų, kuri buvo pervesta iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto (t. y. ne tavo asmeninės 3 % įmokos, o papildomi procentai).

Praktiniai patarimai renkantis, kaip kaupti

• Prieš pasirinkdami II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite pensijų fondų taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais.
• Jeigu jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia.
• Jei svarstote dalinai ar visiškai pasitraukti iš II pensijų pakopos, įvertinkite, kaip šie sprendimai paveiks Jūsų ateities pajamas.
• Jeigu iki pensijos liko nedaug metų ir negalite apsispręsti, ar verta dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, galite pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta pensijų skaičiuokle.
• Likite budrūs: šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar užkalbinę gatvėje. Nepasirašykite neaiškių dokumentų ir nesidalinkite asmenine informacija.
• Jeigu sunku apsispręsti - kreipkitės į specialistus: kviečiame susipažinti su esminiais pokyčiais ir galimais kaupimo scenarijais, o kilus klausimams - pasitarti su mūsų specialistais konsultacijos metu.

Kam tinkamiausia II, III pakopos ar savarankiškas investavimas?

Banko investicijų valdymo laikinojo vadovo Valdo Sejavičiaus teigimu, II pensijų pakopa tinkamiausia jaunesniems arba vidutinio amžiaus dirbantiems žmonėms, kurie turi ilgą investavimo horizontą - bent 10-15 metų ar daugiau. II pakopa ypač naudinga tiems, kurie neturi investavimo patirties, nenori skirti daug laiko investavimui, vertina automatizaciją ir papildomą valstybės prisidėjimą.

III pakopa labiausiai tinka tiems, kurie nori pasinaudoti GPM lengvata, kuriems kaupimą prisideda darbdavys, arba kurie jau kaupia II pakopoje ir nori papildomo kaupimo. III pakopa suteikia lankstumą - keisti įmokų dydį arba bet kada pasiimti dalį arba visas sukauptas lėšas.

Savarankiškas investavimas labiausiai tinka turintiems aukštą finansinį raštingumą ir norintiems visiškos kontrolės bei didesnio likvidumo, tačiau tai reikalauja disciplinos ir žinių.

Rizikos ir demografiniai iššūkiai

Lietuvoje ilgėjant gyvenimo trukmei bei daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui vertėtų susimąstyti, ar verta savo pensiją patikėti tik valstybei, t.y. Sodrai. Jei dirbančiųjų skaičius ateityje mažės, o pensininkų skaičius didės, kyla natūralus klausimas, kaip Sodra surinks reikalingus pinigus „padoriai“ pensijai. Be abejo, visada galės padidinti mokesčius dirbantiems arba papildomai skolintis, taip dar labiau didinant Sodros „deficitą“.

Pavyzdžiui, šiuo metu valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija siekia 112 eurų, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekia 269 eurus. Ar tokia pinigų suma užtikrins komfortabilią senatvę? Labiau tikėtina, kad ne. Taigi, jei senatvėje norime gyventi ne ką prasčiau, negu gyvenome dirbdami, turėtume pamąstyti apie papildomą pinigų kaupimą.

Investicijų rezultatai ir fondo valdymas

Visumoje pensijų fondų veikla buvo sėkminga ir dalyviams naudinga. Ne veltui EBPO vertinimu mūsų pensijų fondai buvo pripažinti antrais pasaulyje pagal turto augimą. Primenu, kad pensijų turtas yra ne valdytojų turtas, o fondo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė, kurios augimas ir pripažintas antru pasaulyje.

Daugiau kaip 20 proc. pensijų fondų vieneto vertės augimas 2021 metais nebuvo pasitiktas džiūgavimu viešoje erdvėje, bet beveik 14 proc. Svyravimai yra neatsiejama finansų rinkų ypatybė, ją reikia suprasti ir prie jos derintis. Tačiau visumoje pensijų fondų veikla buvo sėkminga ir dalyviams naudinga.

Kaip pasirinkti tinkamą strategiją?

Priimant sprendimus, kur investuoti atsiimtas lėšas, įtakos turi investuotojo amžius, rizikos tolerancija ir laikas, kuriam investuojama. Vieno atsakymo nėra: galima kombinuoti II, III pakopas ir savarankišką investavimą. Valdo Sejavičiaus nuomone, „visi būdai, kuriais nusprendžiama kaupti pensijai, yra geri, nes dėl demografinių pokyčių valstybės mokama pensija ateityje, tikėtina, mažės“.

Daugelis ekspertų pabrėžia automatizuoto kaupimo ir valstybės paskatų naudą, kiti ragina daugiau atsakomybės už savo ateitį prisiimti patiems. Todėl kiekvienam svarbu įsivertinti savo finansinius įgūdžius, laiką ir tikslus ir pagal tai pasirinkti priimtiniausią kaupimo būdą.

Trumpa lentelė: pagrindiniai skirtumai tarp II ir III pakopų

Aspektas	II pakopa	III pakopa
Privalomumas	Privaloma / dalinė (reformos kontekste)	Savanoriška
Mokesčių lengvatos	Galimi privalumai, nėra GPM išmokoms, jei sąlygos laikomos	GPM lengvata nuo įmokų, būtina laikytis terminų
Lankstumas	Mažiau likvidus, bet nuo 2026 m. įvesta galimybė vieną kartą atsiimti iki 25%	Aukštas lankstumas, galima bet kada atsiimti (su mokesčių pasekmėmis)
Valdymo mokesčiai	Valstybės reguliuojami, iki 0,5% gyvenimo ciklo fonduose	Dažnai didesni nei II pakopoje

Galiausiai, teisingas sprendimas yra apskritai kaupti pensijai; kokiu būdu - kiekvienam įsivertinti asmeniškai. Jei sunku apsispręsti, visada galima kreiptis pagalbos į šios srities profesionalus - užsiregistruojant į konsultaciją savo banke ar pensijų kaupimo bendrovėje.

tags: #nedalyvauju #pensiju #kaupime