Funkcinės būklės įvertinimas reabilitacijos procese: metodai ir principai

Nugaros smegenų pažeidimas yra itin aktuali problema visame pasaulyje. Dažniausiai ši sunki negalia lemianti problema pasitaiko jauniems, darbingo amžiaus žmonėms ir turi didžiules fizines ir psichologines pasekmes asmeniui, o taip pat turi neigiamą įtaką asmens gyvenimo kokybei. Tai rodo, kad tokių pažeidimų atvejų visame pasaulyje tik daugėja. Šiame straipsnyje aptarsime funkcines būkles vertinimo metodikas, taikomas reabilitacijoje, ypatingą dėmesį skiriant asmenims, patyrusiems nugaros smegenų pažeidimus. Taip pat bus nagrinėjama taikomosios fizinės veiklos svarba ir jos įtaka reabilitacijos procesui.

Epidemiologija, priežastys ir būtinas kontekstas

Nugaros smegenų pažeidimas gali sukelti įvairių funkcinių apribojimų. Nugaros Smegenų Pažeidimų Epidemiologija ir Priežastys: Šiaurės Amerikoje šis pažeidimas yra dažniausias. Vidutiniškai kasmet būna 51 naujas nugaros smegenų pažeidimo atvejis milijonui gyventojų. Europoje šis skaičius mažesnis: 19,4 nauji atvejai milijonui gyventojų per metus. Danijoje, Norvegijoje ir Australijoje dianoriškai skaičiai yra artimi vaikymo diapazonui tarp 16,8-70 atvejų milijonui gyventojų, priklausomai nuo regiono. Lietuvoje kasmet pasitaiko apie 120 naujų nugaros smegenų pakenkimo atvejų. Dažniausiai pažeidimai yra trauminiai, vyrauja kaklo slanksteliai C5-C6 ir T12-L1 sritys. Dauguma ligonių jaunimas (ypač iki 30 metų) ir daugiau vyrų.

Nugaros smegenų pažeidimo sindromai vystosi priklausomai nuo pažeidimo vietos: kaklinė dalis gali sukelti rankų silpnumą ar paralyžių, iš dalies nyksta jutimai tarpvietės srityje; Brown-Sequard'o sindromas pasireiškia vienos pusės motorine disfunkcija ir priešingos pusės skausmo bei temperatūros jutimo sumažėjimu; priekinės nugaros smegenų arterijos sindromas veikia judesius ir jutimus žemiau pažeidimo, o vibracijos ir padėties jutimai lieka labiau pažeisti; nugaros smegenų kūgio sindromas dažnai pasireiškia šlapimo pūslės, žarnyno ir apatinių galūnių arefleksija.

Kaip vertinamas paciento funkcinis statusas

Paciento funkcinė būsena yra svarbiausia vertinimo kryptis reabilitacijoje. Ligonio funkcinė būklė vertinta pagal Amerikos nugaros smegenų traumų asociacijos (ASIA) patvirtintą pažaidos skalę (Frankelio klasifikacija). Pagrindinis raumenų pajėgumas turi būti vertinamas, kai įmanoma, o jutimai ir judesiai - nuosekliai sekami. Pažeidus nugaros smegenis, jutimai ir motorika yra pagrindiniai negalią lemiantys veiksniai. Siekiant įvertinti funkcinę būklę dažnai naudojamas FIM (Functional Independence Measure) testas. Tai pasaulyje dažniausiai taikomas įrankis žmonėms su nugaros smegenų pažeidimais, įvertinantis persikėlimus, judėjimą, tuštinimosi kontrolę, rengimąsi, atmintį ir kt., ir leidžiantis sekti progresą per reabilitacijos laikotarpį.

Taikant FIM testą galima nustatyti asmens savarankiškumo lygį ir stebėti progresą reabilitacijos metu. Be to, reabilitacijoje taikomosios fizinės veiklos programos gali būti vertinamos pagal pokyčius šiame teste ar su jomis susijusiose funkcijose. Taip pat naudinga išryškinti vaiko raidos aspektus kaip pagrindą pažintinei ir sensomotorinei raidai, nors šiame straipsnyje dėmesys sutelktas į suaugusiųjų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą, reabilitaciją.

Taip pat skaitykite: Funkcinės būklės vertinimo svarba reabilitacijoje

Taikomoji fizinė veikla reabilitacijoje

Taikomoji fizinė veikla - tai bet kokia fizinė veikla, apimanti rekreaciją, reabilitaciją, fizinį ugdymą ir sportą. Ji laikoma vienu iš svarbiausių komponentų tokių asmenų atsigavimui. Pagrindiniai komponentai - kasdienės veiklos įgūdžiai, judėjimo vežimėliu įgūdžiai ir fizinis pajėgumas. Po pažeidimo pirmieji metai reabilitacijoje yra sunkūs, daug funkcinių įgūdžių dar nėra išvystyti, todėl būtina stiprinti fiziką ir judėjimą. Taip pat būtina įvertinti galimybes išplėsti kasdienio gyvenimo veiklas, įtraukti vežimėlio valdymo įgūdžius, lavinti jėgą ir ištvermę.

Šiuo metu atlikti tyrimai rodo, kad taikomosios fizinės veiklos programos gali paveikti kasdieninę veiklą, vežimėlio valdymą, funkcines savybes bei bendrą fizinę būklę. TFV gali būti įgyvendinama įvairiais metodais: fizioterapija, balneoterapija, hidroterapija, kineziterapija ir kt. Reabilitacijoje taikomosios fizinės veiklos įranga apima 4-ių kamerų voneles, vibracinę vonią, sūkurinę vonią, povandeninį dušą, vertikalią vonią, baseiną ir pan. Šie metodai tinka: atramos-judamojo aparato traumoms, sąnarių sustingimams, randams, raumenų hipotrofijai, nervų ligoms su paralyžiais, lėtots sveikimo eigai.

Taikomosios fizinės veiklos programa turėtų labiau įtakoti asmens patyrusį nugaros smegenų pažeidimą fizinei reabilitacijos procesui, padedant pasiekti aukštesnį savarankiškumo lygį ir gyvenimo kokybę. Reabilitacijoje svarbu taikyti individualizuotas programas, atsižvelgiant į pažeidimo lygį, gylį ir trukmę po traumos.

Tyrimas apie taikomosios fizinės veiklos poveikį

Vienas iš pateiktų tyrimų aprašė 70 asmenų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą, dalyvavusių 21 dienos TFV programoje Mončiakiuose 2009 metais. Analizuojant duomenis, pažeidimo lygis, gylis ir laikotarpis po traumos buvo svarbūs rodikliai, turėję įtakos reabilitacijos rezultatams. Tyrimas parodė, kad kaklinės dalies pažeidimuose dažnai buvo žemesni rodikliai savęs aptarnavimo, vežimėlio valdymo ir kt. nei krūtininės ar juosmeninės pažeidimo grupėse. Laikas po traumos taip pat turėjo įtakos kai kuriems rodikliams: iki 1 metų po traumos reikšmingas diferencijavimas pasižymėjo mažiau nei vyresnio laikotarpio pacientai.

Be to, įvertinimas buvo atliktas naudojant FIM testą. Tyrimo rezultatai išryškino, kad ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu kai kurie rodikliai buvo silpnesni, tačiau su laiku jie gerėjo, kai pacientai pereidavo į tolesnius reabilitacijos etapus ir taikyti TFV metodai buvo adaptuojami pagal poreikius. Tyrimas parodė, kad taikomosios fizinės veiklos poveikis priklauso nuo pažeidimo lygio ir gylio, taip pat nuo laiko nuo traumos.

Taip pat skaitykite: kaip vertinama paciento funkcinė būklė reabilitacijoje

Neurorehabilitacijos principai

Neurorehabilitacijos principai 4: Intensyvi reabilitacija - kuriai skirtas dėmesys įdozės principui, kad praktika duoda maksimalius rezultatus. Kinijoje pradėta diegti izokinetinių pratybų prietaisų technologija, kuri padeda raumenų funkcijos vertinimui ir jėgos treniravimui po traumų; šie prietaisai plečia reabilitacijos galimybes. Neurorehabilitacijos principai 5: visapusiška reabilitacija - siekiama ne tik gydyti ligą, bet ir pagerinti individualią veiklą bei socialinį dalyvavimą. Reabilitacijos pasekmes būtina įvertinti veiklos ir dalyvavimo skalėmis. Neurorehabilitacijos principai 6: individualizuota reabilitacija - planas turi būti sudaromas atsižvelgiant į paciento situaciją, atsakymą į gydymą, įvedant korekcijas, didinant dozę ir pritaikant metodus pagal poreikį. Tokiu būdu reabilitacijos planas turi būti unikalus kiekvienam pacientui.

Atsižvelgiant į šiuos principus, svarbu nustatyti rizikas, sudaryti išsamų reabilitacijos planą, įtraukti reikia tiek fizinę, tiek psichologinę paramą, siekiant maksimalaus paciento savarankiškumo ir socialinio dalyvavimo. Nuolatinis vertinimas - ABCD vertinimas ir atitinkamai pritaikytos priemonės - tampa pagrindu reabilitacijos gydymo tikslams pasiekti.

Praktiniai įstatymai, principai ir įrankiai

  • ASIA/Frankelio klasifikacija - pagrindinis įrankis pažeidimo lygiui nustatyti.
  • FIM - funkcijų savarankiškumo įvertinimo mastas reabilitacijos metu.
  • Taikomoji fizinė veikla (TFV) - fizinis ugdymas, kūno kultūra, fizioterapija, hidroterapija ir kt.
  • Intensyvios, individualizuotos reabilitacijos planų sudarymas - pradinis įvertinimas, reguliarus vertinimas ir dozių koregavimas.

Išvados

Funkcinės būklės vertinimas reabilitacijoje yra esminis procesas, leidžiantis nustatyti asmens galimybes ir poreikius. Taikant įvairius testus ir metodikas, galima stebėti reabilitacijos eigą ir pritaikyti individualias programas, siekiant maksimalaus paciento savarankiškumo ir gyvenimo kokybės. Neurorehabilitacijos principai - intensyvi, visapusiška ir individualizuota reabilitacija - formuoja pagrindą efektyviam gydymui ir ilgalaikei paciento gerovei.

Rodiklis Įvertinimo priemonė Reabilitacijos poveikis
Pažeidimo lygis ASIA/Frankelio klasifikacija Nustato tolimesnes savarankiškumo kryptis
Savęs aptarnavimas FIM Rodo savarankiškumo dinamiką
Vežimėlio valdymas FIM Vertina funkcinį mobilumo lygį
Fiziniai gebėjimai TFV programos įvertinimas Įvertina fizinę būklę ir pažangą

Taip pat skaitykite: funkcinė diagnostika ir reabilitacija Birštone

tags: #funkcines #bukles #ivertinimas #reabilitacijos #etapas