Bandras pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius išliko stabiliai aukštas - per metus iš viso gauta beveik 54 tūkst. pranešimų, iš kurių 70 proc. pasitvirtino. Taip pat, anot vaiko teisių gynėjų, pagalbos vaikams pernai prireikė kas 10 minučių, o vidutiniškai per parą buvo gauti 148 pranešimai. Visgi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pažymi, kad šie skaičiai rodo ne tik problemos mastą, bet ir augantį visuomenės sąmoningumą.
„Didelis pranešimų skaičius siunčia ir raminančią žinutę - mūsų visuomenei rūpi vaikai. Žmonių pastabumas ir empatija auga, o patikimos informacijos perdavimas leidžia vaiko teisių gynėjams reaguoti operatyviai ir, esant poreikiui, laiku pasirūpinti vaikų saugumu“, - pranešime cituojama I. Skuodienė.
Pranešimų pobūdis ir jų pasitvirtinimo dinamikos
Tarnybos duomenimis, 2 925 vaikai pernai patyrė fizinį smurtą, 422 - seksualinį smurtą, 431 - psichologinį smurtą, dar 151 - nepriežiūrą. Fizinį smurtą galimai dažniau patyrė berniukai, o nuo psichologinio ir seksualinio smurto bei nepriežiūros galimai daugiau nukentėjo mergaitės. Daugiausia pranešimų (60 proc.) apie galimus vaiko teisių pažeidimus pernai perdavė policijos pareigūnai, taip pat augo iš vaikų gaunamų pranešimų skaičius, kurių net 80 proc. pasitvirtino. „Vaikai praneša apie sunkumus namuose, mokykloje, apie patirtą įvairių formų smurtą, patyčias“, - nurodė tarnybos direktorė.
Anot vaiko teisių gynėjų, Lietuvoje taip pat padaugėjo pranešimų apie psichotropines medžiagas vartojančius vaikus bei vaiko teisių pažeidimus skaitmeninėje erdvėje. Dar viena augančia problema jie išskyrė vaikų priklausomybę nuo socialinių tinklų ir internetinių žaidimų. Mažėjo globojamų vaikų skaičius: praėjusiais metais šalyje buvo globojami 5 774 vaikai. Lyginant 2025 metus su 2023 metais, globojamų vaikų skaičius sumažėjo 9,8 proc. „Mažėjantį tėvų globos netekusių vaikų skaičių lemia demografinė situacija Lietuvoje, mažėjantis gimstamumas, šeimų bendradarbiavimas su specialistais bei didėjantis pagalbos ir paslaugų šeimoms prieinamumas“, - pranešė vaiko teisių gynėjai.
Įvaikinimo dinamika ir gyvybės langelių tema
Anot jų, per pastaruosius trejus metus šalyje nežymiai sumažėjo įvaikinimų. 2023 metais buvo įvaikinti 54 vaikai, 2024 m. - 56, o pernai - 49. Be to, 2025-ieji buvo pirmieji metai, kai į užsienio valstybę nebuvo įvaikintas nei vienas vaikas. Šiuo metu galimybės būti įvaikintiems vis dar laukia 338 vaikai, o norinčiųjų įsivaikinti sąraše skaičiuojami 163 žmonės.
Taip pat skaitykite: Darbo kodekso pakeitimai pensininkams
Pernai du vaikai buvo rasti gyvybės langelyje, dar vienas kūdikis - prie ligoninės, kurioje gyvybės langelio nėra. Iki 2025 m. pabaigos gyvybės langeliuose buvo rasti 97 vaikai, iš kurių 16 tėvai susigrąžino.
Politinės iniciatyvos ir įstatymo kontekstas
Nuo šiol portale naujienos apie įstatymų reformas papildytos: po motinos sugyventinio nužudyto keturmečio tragedijos Lietuva gali tapti 53-iąja pasaulio šalimi, kurioje bus priimtas įstatymas, draudžiantis smurtą prieš vaikus. Lietuvos Seimas ėmė svarstyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas neeilinėje sesijoje vasario 14 dieną. Jei įstatymas bus priimtas, tai padėtų geriau apsaugoti skriaudžiamus vaikus ir skatintų institucijas imtis atsakomybės.
Nejautrioms jėgoms šio klausimo svarstymo metu Nevyriausybinių organizacijų koalicija internetu renka parašus po peticija „Užtikrinkime saugią vaikystę kiekvienam vaikui“ - pasirašyti galima iki pirmadienio, vasario 13 dienos, 12.30 val. Pokalbio metu daugiausia dėmesio skiriama tam, kad smurtas prieš vaikus būtų visiškai uždraustas ir kad kiekviena šeima galėtų gauti reikalingą pagalbą.
Smurto apibrėžimai, prevencija ir institucijų vaidmuo
Smurtas prieš vaiką apibrėžiamas keliais lygmenimis: fizinis, psichologinis, seksualinis, nepriežiūra. Yra išskiriamos keturios rūšys: fizinis smurtas - įskaitant ir visas fizines bausmes; seksualinis smurtas - vaikų išnaudojimas seksualiniais tikslais; psichologinis smurtas - nuolatinis žeminimas ir neigiamas vaikui keliamos nuomonės; nepriežiūra - pagrindinių poreikių netenkinimas. Mokyklos lankymas taip pat įeina į apsaugos sąrašą, kai kalbama apie bazinius vaiko poreikius.
Atsakomybė už smurto atpažinimą ir prevenciją tenka ne tik tėvams ar globėjams, bet ir visai visuomenei: gydytojai, mokytojai ir kiti vaikus dirbantys asmenys turėtų pastebėti ženklus ir imtis veiksmų. Svarbu naudoti paprastus, aiškius klausimus, atsižvelgiant į vaiko amžių, siekiant suprasti jo būklę. Vaikų klausymas ir rimtas žiūrėjimas į jų pranešimus yra esminė grandis, kuri gali užkirsti kelią tolimesniam smurtui.
Taip pat skaitykite: Naujos perspektyvos scenoje
Teisinė bazė ir institucijos: Lietuvoje smurtas prieš vaikus yra draudžiamas JT Vaiko teisių konvencija ir Lietuvos Konstitucija. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reglamentuoja bausmes, draudžiant fizinį ar psichinį kankinimą, ir numato mechanizmus teikti pagalbą šeimoms. Apsaugos nuo smurto orderis - laikina apsauga, kuri skiriama kai yra pakankama rizika, kad smurtas gali būti panaudotas. Todėl policijos pareigūnai stebi vykdymą ir kartais prireikus užtikrina apsaugą 15 dienų laikotarpiui.
Nevyriausybinės organizacijos vaidina svarbų vaidmenį: teikia pagalbą, šviečia visuomenę ir inicijuoja įstatymų pataisas. Neformali koalicija „Už vaiko teises“ jungia 13 nevyriausybininkų, kurios siekia užtikrinti tinkamą vaikų teisių įgyvendinimą ir apsaugą. Fizinių bausmių draudimas nėra tik teisinė nuostata - būtina skatinti pozityvius auklėjimo būdus ir ugdyti visuomenės supratimą apie visų formų smurtą.
Problemos ir iššūkiai reformos kontekste
Nors įstatyminė bazė egzistuoja, smurtas prieš vaikus Lietuvoje išlieka rimta problema: statistiniai duomenys rodo tik atskleistus atvejus, o daugelis įvykių lieka nepastebėti. Viešojoje erdvėje dažnai diskutuoja apie visuomenės toleranciją smurtui ir supratimą apie jo pasekmes. Tyrimai rodo, kad žmonės vis dar dalinai laiko tam tikras smurto formas priimtinomis, pvz. ausies užsukimą ar švelnesnes bausmes, kas rodo poreikį toliau šviesti visuomenę.
Tačiau teigiamas pokytis vyksta, nors ir lėtai: vis daugiau žmonių suvokia smurto žalą ir palaiko griežtesnes nuostatas. Svarbu, kad įstatymas aiškiai apibrėžtų visų formų smurtą ir įgalintų įstaigas veikti efektyviai, įtrauktų situacijų vertinimą ir prireikus intensyviąją pagalbą šeimoms. Pavyzdžiai iš praeities rodo, kad reforma, nors ir pradėjo kilti didesnį ikiteisminių tyrimų skaičių bei globotų vaikų dalinės sumos paėmimą iš šeimų, turi būti nuosekli ir ilgalaikė.
Vietos patirtis: prevencijos priemonės ir praktiniai sprendimai
Vaikų apsaugos sistemoje svarbi dalis yra prevencijos taryba bei savivaldybių prevencijos komisijos, kurios analizuoja smurto klausimus ir siūlo politikos pokyčius. Taip pat būtina didinti paramą šeimoms: teikti nemokamą pagalbą, skatinti kreiptis į specialistus ir įtraukti profesionalias globos galimybes. Laikinų globėjų skaičiaus didinimas taip pat yra prioritetas, nes vaikams reikia stabilios aplinkos, kai tėvai nesugeba užtikrinti saugios globos per trumpą laikotarpį. Suaugusiųjų ir vaikų sąsajos stiprinimas, taip pat bus svarbus faktorius siekiant užkirsti kelią smurtui ir gerinti vaikų raidą.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų teatro istorija ir įtaka
Be to, reikėtų įtraukti aiškius atpažinimo kriterijus ir skaidrius mechanizmus, kurie užtikrintų, kad pranešimai apie smurtą būtų tinkamai tikrinami ir gydomi. Svarbu, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę pasakyti savo nuomonę ir gauti pagalbą, o šeimos - acceleratorių procesą, padedant specialistams įveikti sunkumus.
Matykime, kaip ateities teisės įstatymo pataisos gali būti įgyvendintos praktiškai: būtina užtikrinti, kad visa sistema būtų prieinama nemokamai, skaidri, teikianti pagalbą tiek vaikams, tiek jų šeimoms, ir skatintų teigiamą elgesio pokytį bei prevenciją.