Įsivertinimas yra mokyklos bendruomenės refleksija: problemų apmąstymas, įrodymų rinkimas (tyrimas) ir dialogas vertinant bei interpretuojant įrodymus. Įsivertinimas padeda mokyklos personalui apmąstyti (reflektuoti) ir pagrįsti savo veiklą, mokyklos bendruomenei susikalbėti ir susitelkti siekiant nuolatinio tobulinimo. Sistemingai vykdomas mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas sudaro sąlygas ir prielaidas, t. y. įgalina, visą mokyklos bendruomenę (mokyklos vadovus, mokytojus, mokinius ir jų tėvus (globėjus), steigėjo atstovus ir kitus mokyklos veikla suinteresuotus socialinius partnerius) argumentuotai diskutuoti apie mokinių mokymą ir mokymąsi, pripažinti mokytojų meistriškumą ir gerąsias praktikas, kaip tinkamus pavyzdžius mokytojų bendruomenės organizaciniam mokymuisi.
Taip. Mokyklos privalo planuoti bei reflektuoti savo veiklą siekiant užtikrinti kokybišką ugdymą. Švietimo įstatyme (37 straipsnio 4 dalis) numatyta, kad švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rezultatai yra reikšmingi rengiant bei koreguojant mokyklos strateginius ir mokytojų kasdienės ugdymo veiklos planus. Jų įgyvendinimo vertinimu pradedamas kitas įsivertinimo ciklas.
Įsivertinimo reikšmė ir tikslai
- Įsivertindama mokykla pasitikrina, ar teisingu keliu eina; įžvelgia giluminius dalykus; atranda naujas galimybes.
- Jis taip pat padeda surinkti suinteresuotiems asmenims ir partneriams svarbius mokyklos veiklos kokybę atspindinčius įrodymus.
- Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rezultatai yra reikšmingi rengiant bei koreguojant mokyklos strateginius ir mokytojų kasdienės ugdymo veiklos planus.
Iniciavimas, atsakomybės ir organizavimas
Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas inicijuojamas mokyklos direktoriaus. Įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba, ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą organizuoja ir koordinuoja įsivertinimo grupė ar tam tikras funkcijas atliekanti mokytojų komanda.
Įsivertinimas sudaro sąlygas visai mokyklos bendruomenei (mokyklos vadovus, mokytojus, mokinius ir jų tėvus (globėjus), steigėjo atstovus ir kitus mokyklos veikla suinteresuotus socialinius partnerius) argumentuotai diskutuoti apie mokinių mokymą ir mokymąsi. Jis įgalina pripažinti mokytojų meistriškumą ir gerąsias praktikas, kaip tinkamus pavyzdžius mokytojų bendruomenės organizaciniam mokymuisi.
Metodikos ir duomenų rinkimas
Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas gali būti vykdomas pagal bendruomenėje priimtiną metodiką. Įsivertinimas yra mokyklos bendruomenės refleksija: problemų apmąstymas, įrodymų rinkimas (tyrimas) ir dialogas vertinant bei interpretuojant įrodymus. Jis taip pat padeda surinkti suinteresuotiems asmenims ir partneriams svarbius mokyklos veiklos kokybę atspindinčius įrodymus.
Taip pat skaitykite: Budinčio Globotojo apžvalga
Dalies mokyklos bendruomenės vaidmuo
- Mokyklos personalui įsivertinimas padeda apmąstyti (reflektuoti) ir pagrįsti savo veiklą.
- Mokyklos bendruomenei susikalbėti ir susitelkti siekiant nuolatinio tobulinimo.
- Sistemingai vykdomas mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas sudaro sąlygas ir prielaidas visiems suinteresuotiesiems argumentuotai diskutuoti apie mokinių mokymąsi.
Teisinis pagrindas ir kitų biudžetinių įstaigų patirtis
Švietimo įstatyme (37 straipsnio 4 dalis) numatyta, kad švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas. 9 straipsnis nurodo, jog nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjų, socialinių paslaugų srities darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų, švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui veika vertinama vadovaujantis atitinkamais veiklos vertinimo tvarkos aprašais.
Biudžetinės įstaigos vadovo, išskyrus švietimo įstaigos vadovą, veiklos vertinimo tikslas - nustatyta tvarka įvertinti jo kompetenciją (įgūdžius, žinias, gebėjimus) ir pasiektus veiklos rezultatus. Biudžetinės įstaigos vadovo veiklą vertina jį į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo. Mokyklos vadovo veikla vertinama, dalyvaujant mokyklos taryboms, švietimo pagalbos įstaigos vadovo veikla vertinama, dalyvaujant švietimo pagalbos įstaigų savivaldos institucijoms, jeigu jos yra (jeigu švietimo pagalbos įstaigose savivaldos institucijų nėra, - darbuotojų atstovams). Biudžetinės įstaigos darbuotojų veiklą vertina tiesioginiai jų vadovai.
Vertinimo rezultatai, teisės ir tolesni veiksmai
Jeigu biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia ir jo veiklos vertinimas baigiamas, išskyrus atvejus, kai darbuotojas nesutinka su tiesioginio vadovo pateiktu veiklos vertinimu. Biudžetinės įstaigos darbuotojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į biudžetinės įstaigos darbuotoją į pareigas priimantį asmenį prašydamas įvertinti, ar veiklos vertinimas objektyvus ir pagrįstas. Jeigu biudžetinės įstaigos darbuotoją į pareigas priimantis asmuo padaro išvadą, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai, biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginis vadovas atlieka pakartotinį biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos vertinimą.
2024 12 19 įstatymu Nr. ... gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės biudžetinės įstaigos vadovo ar darbuotojo veiklos gerinimo planas.
Perkėlimai ir pareigų lygmenys
2025 12 16 įstatymu Nr. ... biudžetinės įstaigos darbuotojas (išskyrus biudžetinės įstaigos vadovą) gali būti perkeliamas į toje pačioje biudžetinėje įstaigoje esančias aukštesnes biudžetinės įstaigos darbuotojo pareigas, kurios įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje priskirtos aukštesniam pareigybių lygmeniui (pakopai), jeigu jis atitinka šiai pareigybei keliamus reikalavimus ir jeigu toks perkėlimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsniui. Biudžetinės įstaigos darbuotojas gali būti perkeliamas į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, tik jeigu tai atitinka Vyriausybės tvirtinamame pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąraše nurodytas sąlygas.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp socialinio darbuotojo ir budinčio globotojo
Biudžetinės įstaigos vadovas ar darbuotojas gali būti perkeliamas į toje pačioje biudžetinėje įstaigoje esančias žemesnes pareigas, kurios įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje priskirtos žemesniam pareigybių lygmeniui (pakopai), jeigu tai neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsniui.
Įsivertinimo ciklo praktiniai žingsniai mokykloje
- Nustatyti įsivertinimo sritį ir tikslus: mokyklos taryba pasirenka įsivertinimo sritį, atlikimo metodiką.
- Sudaryti įsivertinimo grupę arba paskirti mokytojų komandą, kuri organizuos ir koordinuos tyrimą.
- Rinkti įrodymus: apklausos, stebėjimai, mokinių pasiekimų duomenys, dokumentų peržiūra.
- Analizuoti surinktus duomenis ir rengti ataskaitą bei rekomendacijas.
- Priimti sprendimus dėl veiklos tobulinimo ir įtraukti juos į strateginius bei kasdienius ugdymo planus.
- Įgyvendinti tobulinimo priemones ir vertinti jų poveikį - pradėti kitą įsivertinimo ciklą.
Vertinimo dalyviai ir jų teisės
- Biudžetinės įstaigos vadovo veiklą vertina jį į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo.
- Mokyklos vadovo veikla vertinama, dalyvaujant mokyklos taryboms.
- Biudžetinės įstaigos darbuotojų veiklą vertina tiesioginiai jų vadovai.
- Jeigu darbuotojas nesutinka su vertinimu, jam suteikta teisė kreiptis į į pareigas priimantį asmenį.
Pakartotinio vertinimo procedūra
Biudžetinės įstaigos darbuotojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į biudžetinės įstaigos darbuotoją į pareigas priimantį asmenį prašydamas įvertinti, ar veiklos vertinimas objektyvus ir pagrįstas. Jeigu biudžetinės įstaigos darbuotoją į pareigas priimantis asmuo padaro išvadą, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai, biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginis vadovas atlieka pakartotinį biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos vertinimą.
Rekomendacijos mokykloms
- Reguliariai įtraukti visus suinteresuotuosius įsivertinimo procese: mokytojus, mokinius, tėvus, steigėjo atstovus, socialinius partnerius.
- Pasirinkti bendruomenei priimtiną ir aiškią metodiką įsivertinimui vykdyti.
- Rinkti ir dokumentuoti įrodymus, kurie leis argumentuotai analizuoti situaciją ir priimti sprendimus.
- Grįžtamasis ryšys ir veiksmai turi būti konkrečiai suformuluoti ir įtraukti į mokyklos strateginius bei kasdienius ugdymo planus.
| Etapas | Veikla | Atsakingas |
|---|---|---|
| Nustatymas | Įsivertinimo sričių ir metodikos pasirinkimas | Mokyklos taryba, direktorius |
| Organizavimas | Įsivertinimo grupės sudarymas, darbų planavimas | Direktorius, įsivertinimo grupė |
| Duomenų rinkimas | Apklausos, stebėjimai, dokumentų analizė | Mokytojų komanda, įsivertinimo grupė |
| Analizė | Duomenų interpretravimas, stipriųjų ir silpnųjų pusių identifikavimas | Įsivertinimo grupė, mokyklos taryba |
| Veiksmų planas | Tobulinimo priemonių parengimas ir įgyvendinimas | Mokyklos vadovybė, mokytojų komanda |
Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas inicijuojamas mokyklos direktoriaus. Įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba, ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą.
Taip pat skaitykite: Organizavimas ir formos: vaiko globa
tags: #budincio #globotojo #veiklos #kokybes #vertinimo #aprasas