Politinė ambicija „Lietuva 2020 - be vaikų globos namų!“ reiškė didelį siekį įgyvendinti vaikų globos namų pertvarką. Nors vaikų globos namų (VGN) pertvarka pradėta dar 2014 metais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, VGN 2020 metų pabaigoje gyveno beveik tūkstantis vaikų. Vaikų skaičius didelėse institucijose buvo sumažintas keturis kartus, tačiau sukurtos alternatyvios priemonės kelia daug diskusijų dėl geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
Kiekvienas vaikas turi teisę augti šeimos aplinkoje, meilės ir supratingumo atmosferoje. Tikslai pertvarkyti vaikų socialinės globos politiką kyla dėl skirtingų institucinės globos pertvarkos, kuri tarptautiniame diskurse plačiau vadinama deinstitucionalizacija, sąvokos vartojimo prasmių. Nors deinstitucionalizacijos terminas šiuolaikinėje visuomenėje yra dažnai vartojama sąvoka, tačiau nėra bendro deinstitucionalizacijos apibrėžimo.
Dažniausiai vartojamas politinis ir filosofinis deinstitucionalizacijos terminas. Vienu atveju pabrėžiamas socialinių paslaugų organizavimo teikimo pokytis, perėjimas nuo paslaugų teikimo didelėse stacionariose įstaigose prie mažesnių infrastruktūrinių segmentų bendruomenėje. Kitu atveju deinstitucionalizacija reiškia ne tik institucijų uždarymą, bet ir kompleksinių bei individualių bendruomeninių paslaugų, kurios veiktų prevenciškai ir užkirstų kelią vaikų institucionalizavimui, kūrimą. Retoriškai paklausime - kas, jei ne vaiko augimas šeimoje ar BVGN, kurie išgyvena transinstitucionalizacijos riziką ir „miniinstitucijų“ etiketės klijavimą, gali užtikrinti vaiko teisę augti šeimos aplinkoje? Daugelyje šalių tokia alternatyva įvardijama kaip profesionalios globos institutas.
Globos Centrai Lietuvoje
Lietuvoje profesionalios globos institutą atitinka nuo 2018 metų Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojami globos centrai (GC). Globos centrai, kaip apibrėžiama Socialinių paslaugų įstatyme, - socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui, budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), įtėviams, šeimynų dalyviams, socialinių paslaugų įstaigų, dirbančių su vaikais, darbuotojams, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams vaiką grąžinant į šeimą.
Tačiau nors GC ir yra labiausiai alternatyvi vaiko globos šeimoje forma, tačiau vaiko globos nustatymas GC sulaukia gerokai mažesnio populiarumo nei, pavyzdžiui, BVGN. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, 2020 m. pabaigoje vaiko globos (rūpybos) vieta buvo nustatyta 263 vaikams GC ir 691 vaikui BVGN.
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie socialinius tinklus
Mokslinių tyrimų apie GC veiklą beveik nėra, todėl šiuo straipsniu stengiamasi užpildyti spragą akademiniame vaiko globos deinstitucionalizacijos diskurse. Vaikų globos agentūrų pagalbos ir paramos trūkumas lemia tai, kad asmenys, pasiryžę tapti vaiko globėjais, ilgainiui „lūžta“, t. y. atsisako globos. Berrick (1998) teigia, kad, siekiant užtikrinti svarbiausias vaiko teises, paslaugas reikia teikti ne tik šeimoms, esančioms krizėje, bet ir šeimoms, kuriuose auga likę be tėvų globos vaikai.
Mokslinėje literatūroje išskiriami du pagrindiniai būdai, kaip vaikų gerovės agentūros, Lietuvoje įvardijamos GC, gali geriau paremti globėjų (rūpintojų), įtėvių šeimas. Pirma teikti kokybišką mokymą, aptarti visus kylančius iššūkius ir kitus svarbius dalykus, antra - užtikrinti tęstines kokybiškas paslaugas, suteikti palaikymą, atokvėpio galimybę siekiant užkirsti kelią „perdegimui“ ir kt. (Bass, Shields ir Behrman, 2004). Turint tikslą suteikti tokias paslaugas budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), įtėviams, šeimynoms, jų vaikams ir buvo įkurti globos centrai.
Globos centrų institutas atitinka profesionalių globėjų sistemos bruožus. Šioje organizacijoje rengiami ne tik nuolatiniai globėjai (rūpintojai), bet ir budintys globotojai, kurie suteikia vaikui paramą savo šeimose, kai šis patiria socialinę riziką savo šeimoje.
Globos centrai Lietuvoje pradėti kurti nuo 2018 metų, siekiant pritraukti asmenis, norinčius tapti vaikų globėjais (rūpintojais) ir įtėviais, pastiprinti žmones, jau dabar auginančius likusius be tėvų globos vaikus, naikinti esamus mitus apie globą (rūpybą) ir įvaikinimą, keisti požiūrį į šią veiklą. 2019 metų pradžioje GC dirbo apie 100 darbuotojų, o 2020 metų pabaigoje arti 400 (SADM duomenys).
Globos centrų veikla yra finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos socialinio fondo projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“, kuris yra įgyvendinamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonę. Pagrindinis projekto tikslas - įveiklinti GC savivaldybėse, padidinti jų teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie socialinių darbuotojų požiūrį į autizmą
Projekto vykdytojas yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM (VVTAĮT). Projekto vertė yra 18,6 mln. eurų. Projekto laikotarpiu numatyta visų savivaldybių GC sukurti papildomas specialistų darbo vietas - psichologų, globos koordinatorių ir socialinių darbuotojų bei įrengti jiems darbo vietas, parengti vaikams, globėjams (rūpintojams) skirtų ir jų individualius poreikius atitinkančių naujų formų paslaugų metodinį pagrindą - metodinę programą, darbo priemonę, kuria vadovaudamiesi globos centrų darbuotojai galėtų teikti kokybiškas ir užsienio gerąja patirtimi pagrįstas, šalies gyventojams pritaikytas socialines paslaugas, tobulinti GC dirbančiųjų kompetenciją, suteikti jiems reikalingų žinių ir galimybę įgyti įgūdžių, teikiant socialines paslaugas GC klientams.
Projekto įgyvendinimo laikotarpiu numatyti ne tik planuoti mokymai, bet ir mokymai, atsižvelgiant į veiklos stebėsenos ir kokybės kontrolės rezultatus, supervizijos. Planuojamos įgyvendinti tarpinstitucinio, tarpžinybinio bendradarbiavimo priemonės - apskritojo stalo diskusijos visuose regionuose ir nacionalinio lygmens suvažiavimai, vykdoma GC veiklos kokybės stebėsena ir vertinimas. Planuojamas projekto įgyvendinimo laikotarpis 2018 m. gruodžio 31 d. - 2022 m. gruodžio 31.
Pirminis projekto pabaigos terminas buvo 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau projektą vykdant pastebėta, kad savivaldybės dar nepajėgios perimti visiško GC veiklos įgyvendinimo, todėl projekto pabaigos terminas pratęstas dar vieniems metams (SADM duomenys). Nors globos centrų veikla yra itin nauja, tačiau nuo 2018 m. sausio 19 d. buvo reglamentuota įstatyminiu lygmeniu, todėl, lyginant, pavyzdžiui, su žmonių, turinčių negalią, globos institucijų deinstitucionalizacija, kuri prasidėjo kartu su vaikų namų pertvarka, ši paslauga sulaukė politinės valios ir pripažinimo. Reglamentavimas įstatyminiu lygmeniu yra didelis postūmis, leidžia užtikrinti paslaugos tęstinumą pasibaigus projektui.
Socialinių paslaugų įstatyme GC apibrėžiami kaip socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinę riziką patirianį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.
Globos centrų veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas (GC aprašas) Lietuvoje įsigaliojo 2018 m. sausio 19 dieną. Remiantis SADM duomenimis, Lietuvoje veikia 66 globos centrai. Teisės aktai įpareigoja kiekvieną savivaldybę turėti bent vieną globos centrą. Tinkamai veikiantys GC ir kokybiškos paslaugos šeimoms bei žmonėms, nusprendusiems prižiūrėti, globoti ar įsivaikinti vaiką, labai padidina tikimybę, kad gyventojai bus labiau linkę suteikti namus tėvų globos netekusiems vaikams.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp socialinio darbuotojo ir budinčio globotojo
Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, budintis globotojas - fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir budinčių globotojų konsultavimo kursus, pagal su globos centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinę riziką patiriančius vaikus, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, arba šioje sutartyje nustatytais atvejais teikiantis kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.
Budintys globotojai yra išskirtinė vaiko priežiūros forma. Kadangi asmuo netampa vaiko atstovu pagal įstatymą, juo išlieka GC, su kuriuo asmuo yra pasirašęs tarpusavio bendradarbiavimo sutartį. Taip pat svarbu paminėti, kad budintis globotojas už vaiko priežiūrą gauna atlygį.
Vaiko globa šeimoje siekiama užtikrinti geriausius vaiko, netekusio tėvų globos, poreikius ir interesus (Gvaldaitė, 2017), tačiau kiekvieno vaiko atėjimas į naują šeimą yra didžiulis iššūkis ir pačiai šeimai, ir globėjams, kuriems keliami reikalavimai ir sąlygos, jie prisiima daug naujų atsakomybių.
Kas asmenis motyvuoja tapti svetimo vaiko globėju? Motyvacija yra procesas, neatsiejamas nuo asmeninės dispozicijos, motyvų, tikslų, taip pat identiteto ir vertės (Felser, 2006). Mokslinėje literatūroje motyvacija aiškinama dviem pagrindinėmis prielaidomis: išorine, kuria siekiama patenkinti kai kuriuos netiesioginius poreikius, ir vidine, kuri „vedama asmens vidinio balso“ (Sansone ir Harackiwicz, 2000). Profesionalioje globoje motyvacija, kuri atvedė žmogų prie tokio pasirinkimo, yra be galo svarbi, nes tai neretai gali nulemti jo teikiamų paslaugų kokybę (Frey ir Osterloh, 2002).
Pagrindinė priežastis, paskatinusi plėtoti profesionalių globėjų, kurie Lietuvoje vadinami budinčiais globotojais, veiklą, yra siekis įgyvendinti vaiko institucinės globos prevenciją, t. y. tai, kad vaikas, paimtas iš šeimos, nepatektų į globos namus. Dažnai tokiose situacijose anksčiau vaikas patekdavo į globos instituciją, kuri neginčijamai ir negrįžtamai žaloja vaiko raidą.
Amerikoje jau nuo devintojo dešimtmečio daugumoje valstijų atsirado tokios globos / priežiūros galimybė, už kurią papildomai yra mokamas atlygis, - subsidijos. Budintys globotojai turi savo teisės ir pareigas. Pagrindinė jų pareiga - užtikrinti saugius ir stabilius vaikui namus, jo sveikatos priežiūrą, maisto šaltinį ir aprūpinimą drabužiais.
Budintis globotojas neprivalo būti susituokęs ar turėti jam nuosavybės teise priklausantį būstą.
Kaip tapti budinčiu globotoju?
- 1 žingsnis. Pateikiamas prašymas Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Vilkaviškio rajone.
- 2 žingsnis. Vertinimas.
- 3 žingsnis. Kvietimas į mokymus. Teigiamai įvertinus Jūsų prašymą, Globos centras pakvies į mokymus.
- 4 žingsnis. Išvados gavimas.
- 5 žingsnis. Bendradarbiavimo sutarties sudarymas ir veiklos pradžia. Gavus teigiamą išvadą, Jums reikės Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruoti fizinio asmens individualią veiklą pagal pažymą.
Budintis globotojas prižiūri vaiką pagal su Globos centru sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Budintis globotojas nėra įstatyminis vaiko atstovas, globoja vaiką pagal Globos centro įgaliojimus. Budintis globotojas prižiūri laikinai tėvų globos netekusį vaiką iki tol, kol baigsis vaiko laikinoji globa ir jis bus grąžintas į šeimą, jam bus nustatyta nuolatinė globa arba jis bus įvaikintas. Vienu metu budintis globotojas gali prižiūrėti iki trijų vaikų nuo gimimo iki 18 metų. Bendras skaičius su savais vaikai - iki 6 vaikų.
Budinčiam globotojui suteikiamas laikinas atokvėpis (30 kalendorinių dienų per metus) darbingumui atkurti vaiką perdavus globėjui (rūpintojui), įtėviams ar grąžinus į šeimą.
Atlygis budinčiam globotojui:
- Nepriklausomai nuo prižiūrimų vaikų skaičiaus: 1 MMA (840 Eur) per mėnesį.
- Už kiekvieną faktiškai prižiūrimą vaiką: 0,5 MMA (420 Eur) per mėnesį arba 1 MMA (840 Eur) už vaiką iki 3 m. ar paauglį nuo 12 m., ar neįgalų vaiką.
- Pagalbos pinigai už kiekvieną faktiškai prižiūrimą vaiką: 3 BSI (147 Eur) per mėnesį.
Vaiko globos (rūpybos) išmoka už kiekvieną faktiškai prižiūrimą vaiką:
- Iki 6 metų: 5,2 BSI (254,8 Eur).
- Nuo 6 iki 12 metų: 6 BSI (294 Eur).
- Nuo 12 iki 18 metų arba neįgaliam vaikui neatsižvelgiant į jo amžių: 6,5 BSI (318,5 Eur).
- Globos (rūpybos) tikslinis priedas už kiekvieną faktiškai prižiūrimą vaiką: 4 BSI (196 Eur).
- Išmoka vaikui (vaiko pinigai): 1,75 BSI (85,75 eurai) per mėnesį (išmoka pervedama į vaiko asmeninę sąskaitą).
P.S. Nuo skiriamo atlygio reikia sumokėti: gyventojų pajamų mokestį (GPM); privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas; valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
Teisės aktai įpareigoja kiekvieną savivaldybę turėti bent vieną globos centrą. Remiantis SADM duomenimis, Lietuvoje veikia 66 globos centrai, kur galima kreiptis norint pasidomėti vaiko globa.
Straipsnyje apžvelgiamos vaiko globos rūšys ir samprata Lietuvoje bei vaiko globos procesas budinčio globotojo šeimoje. Tyrimo dalyje, atlikus kokybinį tyrimą, aprašoma budinčio globotojo motyvacija ir pasirengimas vaiko priežiūrai, pasirengimo tapti budinčiais globotojais procesas, budinčio globotojo gaunama ir reikiama pagalba globos procese.
Tyrimo rezultatai rodo, kad asmenys, norintys tapti budinčiu globotoju, turi būti tam tinkamai pasirengę, kadangi pastebint ir atliepiant vaiko poreikius tenka susidurti su įvairiais iššūkiais. Tyrimas parodė, kad nors budintys globotojai susiduria su iššūkiais, jie sulaukia įvairios paramos ir pagalbos.
Tyrimo rezultatai rodo, kad asmenys, norintys tapti budinčiu globotoju, turi būti tam tinkamai pasirengę, kadangi pastebint ir atliepiant vaiko poreikius tenka susidurti su įvairiais iššūkiais. Tyrimas parodė, kad nors budintys globotojai susiduria su iššūkiais, jie sulaukia įvairios paramos ir pagalbos.
Ukmergiškė globotoja (nenorinti atskleisti savo pavardės - aut.) - dukra, žmona, mama, aktyvi ir kūrybinga moteris, kuri dar jaunystėje žinojo, kad tikrai norės ir galės padėti užaugti vaikui, kuriam tą akimirką reikės saugaus uosto.
Budinti globotoja savo veiklą vykdo jau metus ir šešis mėnesius. Per šį laikotarpį šeimos namuose buvo apgyvendinta 10 įvairaus amžiaus (nuo 2,5 mėnesio iki 12 metų) laikinai tėvų globos netekusių vaikų. Moters vyras yra jos gyvenimo ramstis, klausytojas, patarėjas, be kurio ji niekada nepriima sprendimų.
Pasak budinčios globotojos, jos biologiniai vaikai žino, kad bet kuriuo metu į šeimos namus gali atkeliauti vaikutis, kuriam reikia jų pagalbos. Ukmergiškė sako, kad savo biologiniams vaikams aiškina, kad tuo laiku, kai kitas vaikutis gyvena jų šeimos namuose, jo tėveliai serga ir jiems reikia pasveikti.
Moteris priduria, kad visada džiaugiasi, kai vaikai grįžta pas savo biologinius tėvus (visi jos prižiūrimi mažyliai grįžo į biologines šeimas). Ji prisimena pirmą kartą, kai riedėjo ašaros ir širdyje buvo tuštuma, kuomet pirmieji vaikai, pagyvenę jų namuose, grįžo į biologinę šeimą.
Kiti kartai, pasak ukmergiškės, yra lengvesni, bet visi jausmingi ir jautrūs, ypač, kai globotiniai pabūna ilgesnį laiką. Jos namuose vaikai buvo apgyvendinti ilgiausiai šešis mėnesius (budinčio globotojo namuose laikinai tėvų globos netekęs vaikas gali būti apgyvendinamas iki dvylikos mėnesių, išimtinais atvejais - ilgiau).
Savo patirtimi prižiūrint vaikus, netekusius biologinių tėvų globos, moteris kartu su vyru neseniai pasidalino TV3 laidoje „TV pagalba“. Budinti globotoja visada su dideliu noru priima vaikus į savo namus, jais rūpinasi, prižiūri, veža į susitikimus su biologiniais tėvais. Ukmergiškė su savo vyru drąsiai dalinasi patirtimi, išgyvenimais ir sunkumais, taip siekdami padrąsinti žmones suteikti saugų uostą ir padėti vaikams užaugti.