Savanorystė - tai ne tik neatlygintinas darbas, bet ir galimybė atrasti save, padėti kitiems ir tapti bendruomenės dalimi. "Maisto bankas" - organizacija, kurioje kiekvienas gali prisidėti prie svarbios misijos - mažinti maisto švaistymą ir padėti nepasiturintiems. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl žmonės renkasi savanoriauti "Maisto banke", kokias patirtis jie įgyja ir kokią naudą tai teikia tiek jiems patiems, tiek visuomenei.
Kodėl žmonės savanoriauja "Maisto banke"?
Vykdant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuotą projektą „Savanorystė - kelias atrasti save“, „Maisto bankas“ užsakė savanorių patirčių tyrimą. Kokybinio tyrimo metu paaiškėjo, kad svarbios motyvacinės priemonės yra socialinė svarba ir savirealizacijos veiksniai.
Nepriklausomai nuo amžiaus respondentai svarbiausia priežastimi, kurios vedini ėmėsi savanoriškos veiklos įvardijo norą padėti kitiems. Antroje vietoje pagal svarbumą buvo tikėjimas organizacijos įgyvendinamos misijos svarba, trečioje - noras realizuoti save. Respondentų išskirtos priežastys glaudžiai siejasi su nuostatomis savanorystės atžvilgiu, be to, dauguma asmenų imasi savanoriškos veiklos vedini asmeninių paskatų, o ne sekdami jų aplinkoje populiarias tendencijas.
Tyrimo metu kalbinti savanoriai vieningai nutarė, kad savanoriauti gali ne kiekvienas žmogus. Noras padėti, teikti pagalbą be atlygio dažniausiai kyla iš vidaus, taip pat, anot jų, ne kiekvienas žmogus pagalvoja, kad turimą laisvą laiką galėtų skirti savanorystei, o ne savo reikmėms.
Nors savanorius ir vienija vidinis noras padėti, tačiau formuoti vieningo jų portreto negalima. Savanoriai gali būti vedini skirtingos vidinės motyvacijos, kuri kinta dėl amžiaus ir profesinės patirties ar asmeninių aplinkybių (situacijos darbo rinkoje), asmeninių patirčių (pvz. patys yra patyrę skurdą).
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
Savanoriai tiki, kad savanorystė, patirtis su žmonėmis visam laikui pakeičia mąstymą, požiūrį į maistą, aplinką.
Ko tikėtis savanoriaujant Maisto banko sandėlyje
Savanorių patirtys ir prisiminimai
Apie savo savanorystės praktiką kalbintys savanoriai turėjo sukaupę įvairių patirčių ir prisiminimų. Moksleiviai prisimena, kad patyrė ir sudėtingų akimirkų. Pvz. patyrė traumą, savanoriauti fiziškai nebegalėjo, pasveikus po keleto mėnesių, sugrįžti atgal jiems trūko motyvacijos. Jaunuolis pripažino, kad grįžti atgal savanoriauti jį paskatino savanorių koordinatoriaus asmeninis prašymas padėti.
Kitas mokykloje savanoriauti pradėjęs vaikinas prisiminė, kad jo mokykla skyrė užduotį susirinkti 20 socialinių valandų, tačiau daug pastangų teikdama informaciją apie skirtingas organizacijas neįdėjo. Sukaupęs reikalingą valandų skaičių, vaikinas tęsė savanorystę savo noru, nes tame atrado malonumą, norą daryti kažką naudingo.
Šiek tiek kitokią patirtį mokykloje turėjo kitas savanoris. Jo teigimu, „mokykloje buvo mokymai apie įvarias organizacijas kaip „Maltiečiai”, „Raudonas kryžius”, „Maisto bankas”. Taip pat mokykla dalyvaudavo pagalbos akcijose, skatindavo mokinius dalyvauti, kviesti žmones parduotuvėse aukoti.”
Kai kurie prisimena, kad savanorystės pradžioje „liūdnos žmonių istorijos, emocinis ir fizinis nuovargis išsekina, bet žinia, kad tiems žmonėms, dėl kurių savanoriauji ir teiki pagalbą, tavęs reikia, paskatina grįžti dieną po dienos.” Kuo daugiau savanorystės patirties įgyji, tuo lengviau darosi padėti kitam žmogui „nenutempiant savęs žemyn į liūdesį“.
Taip pat skaitykite: Ilgaamžiškumo paradoksas
Paprašius prisiminti geriausias akimirkas savanorystės praktikoje, diskutantų emocijos atgijo. Neuromokslai, tirynėjantys žmogaus emocijas vertindami biocheminius procesus megenyse nustatė, kad žmogus patiria didesnį psichologinį pasitenkinimą duodamas, nei gaudamas. Tą įrodo ir kai kurių diskusijoje dalyvavusių - savanorių patirtys. Gerais darbais ir pagalba žmonėms motyvuoti savanoriai noriai dalijosi savo prisiminimais, nes “gerų dienų buvo labai daug.”
Anot vyresnio amžiaus savanorės, dirbant tokiame draugiškame kolektyve laimės teikia laiko leidimas kartu, dalinimasis savo istorijomis, patirtimis, laiko leidimas kartu už organizacijos ribų. Vyras, nusprendęs padovanoti savo dviratį, kreipėsi pagalbos į kitus savanorius ir kartu pavyko rasti žmogų, kuriam dviratis buvo tikrai reikalingas. Davimo prasmė ir reflektyvus pagalbos poreikio suvokimas, paskatinta žmones grįžti į savanorystę.
Savanorių iššūkiai ir emocinė gerovė
Savanoriai taip pat pastebėjo, kad jų kasdienybėje pasitaiko ne tik gerai nusiteikusių, dėkingų žmonių, kai kurios emocijos ir gaunamas atgainis ryšys yra slegiantis ir tokiais atvejais savanoriams reikalinga koordinatorių ar kitų darbuotojų pagalba. Kaip teigia informantai, kartais pagalbos gavėjai mano, „kad jiems priklauso daugiau“, kad su jais elgiamasi netinkamai, kritikuoja savanorius, paramos organizacijas. Ilgainiui savanoriai išmoksta nepriimti neigiamų žmonių žodžių asmeniškai, su patirtimi storėja “apsauginiai šarvai”. Tačiau savanorius priimančios organizacijos galėtų palengvinti adaptaciją taikydamos savanorių emocinės gerovės priemones.
Koordinatoriaus vaidmuo ir svarba
Savanoriai pritaria, kad organizacijoje yra labai svarbu atmosfera ir kolektyvas. Geras koordinatorius, padeda įsilieti į savanorystės veiklą, skatina savanorius jaustis reikalingais ne tik funkcijoms atlikti, tačiau tapti organizacijos dalimi. Savanorė pastebi, kad koordinatoriaus dėka „ateidamas savanoriauti jautiesi kaip šeimos narys, o ne tik savanoris. Jautiesi lyg namuose, bet reikia ir padirbėti.”
Savanoriai išskiria šias bendrąsias koordinatoriaus kompetencijas: gebėjimas išklausyti, išgirsti, užmegzti artimą kontaktą, kurit saugią aplinką. Šiltos, artimos atmosferos sukūrimas yra labai reikšmingas tvariai ir nuolatiniai savanorystei. Keletas savanorių taip pat pamini, kad geras koordinatorius, anot jų, neturi versti savanorio ateiti dirbti, sukūrus jaukią, priimančią aplinką, žmonės veržiasi padėti patys.
Taip pat skaitykite: Kaip prisidėti prie „Maisto banko“ Raseiniuose
„Idealiam“ savanorių koordinatoriui reikalingi ir organizaciniai bei vadybiniai gebėjimai, (pavyzdžiui, gebėjimas suburti komandą), ir tam tikros asmeninės savybės (pavyzdžiui, draugiškumas, empatija), ir su savanoriškos veiklos lauku susijusios kompetencijos (pavyzdžiui, profesinių žinių ar savanoriškos veiklos patirties turėjimas). Patiems savanoriams itin svarbus gebėjimas dirbti komandoje, bendravimo ir laiko planavimo gebėjimai, darbo etikos išmanymas ir empatija.
Savanorystės nutraukimo priežastys
Dauguma respondentų nemąstė apie savanoriškos veiklos nutraukimą arba susimąsto apie tai retai. Abiejų matavimų metu dvi dažniausiai pasitaikančios savanoriškos veiklos nutraukimo priežastys (laiko trūkumas ir asmeninės priežastys, susijusios su kitais įsipareigojimais) buvo susijusios su paties tyrimo dalyvio asmenybe, tačiau skyrėsi trečioji dažniausiai įvardijama priežastis.
Pirmojo matavimo metu ji taip pat buvo susijusi su tyrimo dalyvio asmenybe (vidinės motyvacijos trūkumas), o antrojo matavimo metu buvo susijusi su organizacijos funkcionavimu (organizacijos palaikymo stoka). Be to, nors laisvo laiko turėjimas nebuvo svarbiausias veiksnys, dėl kurio imamasi savanoriškos veiklos, laiko trūkumas buvo svarbus veiksnys nutraukiant savanorišką veiklą.
Respondentai savanorystę „Maisto banke“ buvo linkę vertinti teigiamai, nors vyresni (50 ir daugiau metų) tyrimo dalyviai buvo šiek tiek kritiškesni. Ypač palankiai vertinami savanoriškos veiklos „Maisto banke“ aspektai buvo palaikantys ir draugiški santykiai su kitais organizacijos savanoriais bei organizacijos darbuotojų teikiama savalaikė pagalba ir palaikymas.
Veiksniai, skatinantys tęsti savanorystę „Maisto banke“, susiję su labiausiai patinkančiais savanorystės šioje organizacijoje aspektais. Respondentai pasigenda savanorių pritraukimo struktūros ir su atliekamomis veiklomis susijusių mokymų ir renginių, nėra išsamiai paaiškinama, kokia jų veiklos prasmė ir kokią pagalbą jie suteikia. Jaunesniems (29-39 metų) tyrimo dalyviams buvo aktualus patrauklios ir profesionalios komunikacijos trūkumas.
Kaip prisidėti prie "Maisto banko" veiklos?
"Maisto bankui" labai reikalinga Jūsų savanoriška pagalba. Savanoriai gali prisidėti įvairiais būdais:
- Padeda sandėliuose - savanoriai padeda sutvarkyti gautus maisto produktus ir juos perduoti socialinėms organizacijoms, besirūpinančioms nepasiturinčiais - krauti, išrūšiuoti, supakuoti.
- Dalina paramą - savanoriai padeda nepasiturintiems išdalinti maistą.
- Padeda renginiuose - savanoriai padeda rengiant ir vykdant įvairius lėšų telkimo ir viešinimo renginius.
Vien „Maisto banko“ akcijų metu pagalbos sulaukiame iš tūkstančių savanorių!
„Maisto banko“ savanoriu gali tapti visi asmenys sulaukę 14 metų - laukiami tiek jauni, tiek pagyvenę. Tautybė, lytis ar fizinis pajėgumas nėra svarbūs - priimsime kiekvieną! Jei savanoriškam darbui galite skirti bent kelias valandas per savaitę - labai jūsų laukiame.
Norite būti „Maisto banko“ savanoriu kitame mieste? Susisiekite su artimiausiu "Maisto banko" skyriumi ir sužinokite, kaip galite prisidėti!
Savanorių pasiskirstymas pagal veiklas "Maisto banke"
Ši lentelė parodo, kaip savanoriai gali prisidėti prie "Maisto banko" veiklos:
| Veikla | Aprašymas | Reikalavimai |
|---|---|---|
| Pagalba sandėliuose | Maisto produktų rūšiavimas, pakavimas, krovimas | Fizinis pajėgumas, atidumas |
| Paramos dalinimas | Maisto produktų išdalinimas nepasiturintiems | Komunikabilumas, empatija |
| Pagalba renginiuose | Lėšų telkimas, informacijos teikimas, organizaciniai darbai | Iniciatyvumas, komunikabilumas |
tags: #maisto #bankas #socialines #valandos