Socialinių darbuotojų požiūris į autizmą: tyrimai ir įžvalgos

Šiame straipsnyje apžvelgiami Alvyros Galkienės ir kitų mokslininkų tyrimai, skirti autizmo spektro sutrikimų (ASS) turinčių asmenų socialinei sąveikai ir šeimos dinamikai. Straipsnyje remiamasi įvairiais tyrimais, analizuojančiais tėvų patirtis auginant vaikus su ASS, šeimos narių tarpusavio santykius ir socialinės paramos svarbą.

Autizmo spektro sutrikimų įtaka šeimos funkcionavimui

Šeimos, auginančios vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą (ASS), dažnai patiria sunkumų įvairiose srityse, įskaitant socialinius ryšius, mobilumą, fizinį aktyvumą ir maitinimąsi. Tokioms šeimoms būdingas nuolatinis stresas ir nerimas, kuris veikia ne tik tėvus, bet ir kitus šeimos vaikus. Tėvų emocinė socializacija yra itin svarbi ilgalaikei vaiko emocinei raidai, o abiejų tėvų dalyvavimas vaikų emocinės raiškos procesuose turi didelę reikšmę vaikų emocinei sveikatai. Alvyros Galkienės tyrimuose analizuojamas tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčius vaikus, diskursas internetinėje tarpusavio paramos grupėje dėl socialinių ryšių raiškos.

Socialinės sąveikos iššūkiai šeimose, auginančiose vaikus su ASS

Tyrimai rodo, kad šeimose, auginančiose vaikus su ASS, dažnai kyla socialinės sąveikos iššūkių. Tėvų diskurso internetinėje tarpusavio paramos grupėje analizės rezultatai atskleidžia, kad įtampą šeimoje ir jos aplinkoje kelia specifinis vaiko elgesys ir jo reakcija į aplinką - noras atsiriboti nuo išorinės aplinkos ir turėti kuo mažiau socialinių ryšių. Šeimos nariai gyvenimo su šiuo vaiku pradžioje tarsi atkartoja vaiko, turinčio ASS, reakciją - atsitraukti ir izoliuotis. Sunkiausia šio reiškinio pasekmė yra vaiko tėvo sprendimas palikti šeimą. Siejant šį tyrimo rezultatą su Kersho et al. (2006) tyrimų išvada, jog tėvui labai svarbi išorinė pagalba ir parama, aktualizuojamas ypatingas pirminės socialinės paramos šeimai poreikis, ta parama turėtų būti nukreipta ne tiek į autizmo simptomatikos, kiek į šeimos emocinės krizės įveiką. Remiantis Kershu et al.

Socialinės paramos svarba šeimoms, auginančioms vaikus su ASS

Šio tyrimo rezultatai atskleidžia šeimos santykių su jos socialine aplinka griūtį. Šį reiškinį patvirtina ir Nealy et al. (2012) tyrimo rezultatai. Vadinasi, šeimõs, auginančios vaiką, turintį ASS, fenomenas akumuliuoja socialinės paramos poreikį tiek šeimos nariams, tiek jos socialinei aplinkai. Tyrimo rezultatai rodo, kad šeimos gebėjimas atrasti naujas egzistencines sudėtingos situacijos prasmes leidžia lengviau priimti tikrovę ir veikti joje. Rami šeimos laikysena padeda išsaugoti socialinius ryšius su aplinka. Įdomus atkurtos šeimos fenomenas, kai į šeimą ateina kitas vyras, prisiima tėvo vaidmenį ir sėkmingai rūpinasi ASS turinčiu vaiku. Šis fenomenas leidžia daryti prielaidą, kad vyras, nepatyręs pirminės emocinės krizės, lengviau priima ASS keliamus iššūkius, prioritetą suteikdamas kitiems gyvenimo šeimoje aspektams.

Šeimos santykių ir socialinių ryšių su aplinka stabilumui svarbi aiški realios situacijos, auginant ASS turintį vaiką, apibrėžtis ir įprasminimas. Adaptyvus šeimos atsakas į ASS keliamus iššūkius gerina sąveikos su aplinka kokybę, padeda normalizuoti socialinius ryšius, kai kuriais atvejais - siekti šeimos gerovės.

Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla

Adaptacija ir jos veiksniai

Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų adaptacija yra ilgas ir sudėtingas procesas. Adaptacijos metu įvyksta tam tikros pusiausvyros sutrikimas su aplinka ir ją reikia atstatyti, patiriamas stresas. Atlikus mokslinius tyrimus paaiškėjo, kad vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą būdingas itin aukštas streso lygis, net ramybės būsenoje streso lygis nėra lygus nuliui. Tokia būsena jau suformuoja, kad adaptacijos galimybės bus mažesnės, nepriklausomai nuo intelekto lygio. Adaptacijai turi įtakos trys dimensijos: biologinės, psichologinės ir socialinės dimensijos veiksniai.

Biologiniai veiksniai:

• Vaiko išsivystymas socialinio lūžio metu
• Smegenų neuroplastiškumas, kuris yra unikalus adaptacijos resursas
• Smegenų socialinių funkcijų kokybė

Psichologiniai veiksniai:

• Gebėjimas adaptuoti patyrimus
• Tų patyrimų sukeltas geras ir blogas emocijas ir adekvačiai reaguoti į aplinkos iššūkius
• Jeigu yra savireguliacijos trūkumas, socialinė adaptacija yra labai apsunkinama

Socialinė dimensija:

• Tai gebėjimas savarankiškai funkcionuoti visuomenėje
• Ypatingai svarbi šeimos mikrosistema. Šeimos adaptavimasis prie ypatingos šeimos situacijos, vaiko kitoniškumo, turinčio autizmo spektro sutrikimą priėmimas ir degradavimas, pagalbos siekis, įsipareigojimų priėmimas ir dalyvavimas vaiko adaptacijos procese
• Šeimoje pradedami formuoti adaptaciniai instrumentai, kurie bus reikalingi ir kitose mikrosistemose

Antroji mikrosistema - mokykla. Mokytojas yra pagrindinis veikėjas, į kurį tėvai deda savo viltis ir tikėjimą orientaciniame laikotarpyje. Nuo to, kaip mokytoja priima vaiką, labai priklauso šeimos dalyvavimas mokyklos gyvenime. Labai akcentuoja mokytoją, kuri priima vaiką tokį, koks jis yra. Labai svarbu, kaip mokyklos vadovai sutinka tėvus. Netgi pasirinkdami įstaigą, jie apsisprendžia pagal tai, kaip tėvus sutiko mokyklos vadovas, kokia yra jo nuostata, koks požiūris. Mokykla kartais prisiima šeimos vaidmenis. Ji išugdo tam tikrus socialinius įgūdžius, kurie turėtų būti išugdomi namuose. Mokykla neskirsto vaidmenų šeimai ir mokyklai, bet prisiima spręsti šeimos uždavinius. Šeima taip pat prisiima tam tikrą mokyklos vaidmenį ir sukuria erdvę adaptacijai arba ugdo tam tikrus gebėjimus, kuriuos yra patogiau ugdyti šeimoje nei mokykloje. Įvyksta geras santykis tarp šeimos ir mokyklos.

Trečioji mikrosistema - bendraamžiai. Pirmiausia vaikas stebi bendraamžių aplinką ir viduje formuoja tam tikrus lūkesčius - norėtų mokėti, išmokti. Vėliau atsiranda vaiko susidomėjimas, tarsi netiesioginis bendravimas mikrosistemoje, stebi vaikus. Tada atsiranda bendravimas su tam tikrais išsirinktais vaikais.

Socialinio darbuotojo vaidmuo ir meno terapijos taikymas

Tyrimai atskleidžia, kad informacijos apie protinę negalią stoka sukelia psichologines, prisitaikymo visuomenėje ir kitas problemas, neigiamai įtakoja ne tik negaliuosius, bet ir sveikųjų negaliojo artimuosius gyvenimą bei integraciją į visuomenę. Svarbu susitelkti ties negalių asmens galimybe integruotis į pagrindinę mokymąsi, darbą ir apskritai į gyvenimą.

Pastebima informacijos stoka, kuri neigiamai įtakoja negaliuosius bei jų artimuosius gyvenimą. Svarbu gerinti negalių asmens sveikatą, gyvenimo kokybę bei integraciją į visuomenę. Šios mintys pabrėžia nagrinėjamos temos aktualumą.

Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika

Vis dar pastebimas specialistų ir informacijos trūkumas. Specialistų nepasiruošimas negaliosios socialinei integracijai, informacijos stoka sukėlė kai kurių specialistų skepticizmą ir abejones dėl negaliosios socialinės integracijos idėjos ir įgyvendinimo, veiklos ir atsakomybės prisiėmimo. Vadinasi, socialinis darbuotojo informavimas ir tinkamas pasirengimas yra būtinas negaliosios asmens socializacijos bei integracijos užtikrinimui.

Apibendrinant galima teigti, kad socialinio darbuotojo profesija yra palyginus nauja, jai plėtoti reikalingos naujos žinios; vis dar įžvelgiamas informacijos poreikis ir šios temos aktualumas. Todėl būtina nagrinėti socialinio darbuotojo veiklos ypatumus ir tobulinimo galimybes.

Tobulinant socialinio darbuotojo veiklą, būtina ieškoti naujų galimybių ir socialinio darbo metodų. Meno terapijos metodų naudojimas galėtų būti kaip viena iš priemonių, padedanti užtikrinti efektyvią pagalbą proto negalią turintiems asmenims. Meno terapija - nauja ir mažai tyrinėta sritis Lietuvoje, kuri užsienio šalyse įteisinta kaip specialybė ir yra plėtojama. Vis labiau didėja susidomėjimas šia sritimi. Organizuojamos paskaitos, mokymai bei seminarai. Vilniaus pedagoginiame universitete pradėti rengti socialiniai darbuotojai su meno terapijos specializacija. Norintys įgyti platesnių žinių, studijuoja meno terapiją užsienio šalyse, skleidžia meno terapijos idėjas Lietuvoje. Kadangi meno terapijos metodų galimybės Lietuvoje dar mažai žinomos, būtina informacijos sklaida. Lietuvos visuomenė nėra pakankamai informuota, reikalinga informacijos sklaida. Meno terapijos tyrimų apžvalga parodė, kad meno terapija Lietuvoje pradėta domėtis visai neseniai.

Meno terapijos metodų naudojimo galimybės protinę negalią turintiems asmenims socialinio darbuotojo veikloje kol kas dar nebuvo išsamiai nagrinėtos. Tai atskleidžia nagrinėjamos temos naujumą ir aktualumą.

Dienos centruose dirbančių specialistų žinios ir požiūris į autizmą turinčių vaikų elgesio problemų valdymą

Tyrimo tikslas: Įvertinti dienos centruose dirbančių specialistų žinias ir požiūrį į autizmą turinčių vaikų elgesio problemų valdymą.

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti dienos centruose dirbančių specialistų žinias apie autizmą turinčių vaikų elgesio sutrikimų priežastis ir rekomenduojamus elgesio problemų valdymo metodus.
2. Ištirti dienos centruose dirbančių specialistų požiūrį į autizmą turinčių vaikų elgesio problemų valdymo metodus.
3. Įvertinti patirtį, taikant elgesio sutrikimų valdymo metodus autizmą turintiems vaikams.

Tyrimo metodika:

Tyrimo tipas - mišrus tyrimas, kiekybinis ir kokybinis tyrimai. Kiekybinė tyrimo dalis - vienmomentis tyrimas, anoniminis anketinės apklausos metodas, anketa buvo autorės sukurta, į anketas atsakė - 79 specialistai, dirbantys dienos centruose su autizmą turinčiais vaikais. Kokybinė tyrimo dalis - pusiau struktūrizuotas interviu, apklausiant 5 dienos centrų specialistus, dirbančius su autizmą turinčiais vaikais.

Atrankos kriterijai į abu tyrimus: asmenys, dirbantys dienos centruose su autizmo spektrą turinčiais vaikais; asmenys, dirbantys su vaikais, kurie turi autizmo sindromą ir elgesio sutrikimų; dirbantys ne mažiau nei 1 metus ir asmenys, atsakę į visus būtinus klausimus.

Gauti abiejų tyrimų rezultatai (tiek anketinės apklausos, tiek interviu) pateikti atskirai, bet aptariami kartu.

Darbo išvados: Teorinės dienos centruose dirbančių specialistų žinios apie rekomenduojamus autizmą turinčių vaikų valdymo metodus buvo pakankamos. Specialistai iš dalies supranta autizmą turinčių vaikų netinkamo elgesio priežastis. Specialistai išsakė praktinių mokymų ir dalijimosi patirtimi su kolegomis poreikį. Specialistai akcentavo, kad elgesio valdymo strategijos autizmą turintiems vaikams turi būti individualizuotos ( „ne visi metodai ir ne kiekvienam vaikui tinka“) ir taikomos priklausomai nuo situacijos. Specialistai nepritaria moksliškai nepagrįstų ir galimai vaiko teises pažeidžiančių metodų taikymui. Praktiniame darbe specialistai sėkmingai naudojo aplinkos ir veiklų struktūravimą, taikomosios elgesio analizės elementus, aplinkos pritaikymą, alternatyvią komunikaciją, socialines istorijas.

tags: #socialiniu #darbuotoju #poziuris #i #autistu #tyrimas