Nepaisant ekonominio augimo ir pamažu didėjančio būsto įperkamumo, dalis Lietuvos gyventojų vis dar priversti gyventi socialiniuose būstuose. Socialinė parama - tai asmeniui arba šeimai teikiama pagalba, siekiant garantuoti šalies standartus atitinkantį gyvenimo lygį.
Socialinės paramos pagrindiniai tikslai - mažinti skurdą ir garantuoti, kad visi šalies gyventojai išvengtų socialinės atskirties, ypač kai jie neturi kitų socialinės apsaugos garantijų arba jos nepakankamos. Taigi, valstybė, suteikdama būstą socialinio būsto nuomos sąlygomis, suteikia paramą. Šiame straipsnyje aptarsime socialinio būsto nuomos trukmę Lietuvoje, kas gali pretenduoti į socialinį būstą ir kokie reikalavimai keliami nuomos sutarčiai.
Kas Gali Pretenduoti Į Socialinį Būstą?
Į sąrašą asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, įrašomi:
- Likusios be tėvų globos asmenys ir jų šeimos. Į šį sąrašą įrašomi ne vyresni kaip 35 metų buvę likę be tėvų globos asmenys ar jų šeimos.
- Bendrąjį sąrašą atitinkantys asmenys.
- Pavyzdžiui, į šį sąrašą gali būti įtraukti asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą mieste (arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą), Lietuvos piliečiai ir jų šeimos nariai, taip pat kai kurie užsieniečiai, turintys teisę gyventi Lietuvoje.
Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims.
Socialinio Būsto Laukimo Laikas
Būsto eilės tvarka gyventojai Vilniuje vidutiniškai laukia iki 5 metų. Štai vidutinė socialinio būsto laukimo trukmė Klaipėdoje yra apie 6 metai. Tuo tarpu kitiems tenka laukti ilgiau, nes ne visada iš karto atsiranda jų poreikius atitinkantis būstas. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės dažnai pageidauja gyventi tik tam tikrame rajone - arčiau sveikatos priežiūros įstaigų - ir pirmame ar antrame daugiabučio aukšte, nes lipti aukščiau jiems jau sudėtinga.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Šiauliuose socialinio būsto laukimo laikotarpis sąraše priklauso nuo šeimos dydžio. „Didžiausias poreikis yra vieno kambario būstų įvairiuose miesto mikrorajonuose. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos mažėja. Pvz., 2025 m. sausio 1 d. duomenimis vidutinis laukiančiųjų sąraše šeimos dydis yra 1,7, o, pvz., 2016 m. sausio 1 d. buvo 2,01“, - LRT.lt komentuoja Ž.
„Tačiau kol laukia socialinio būsto, sunkumų patiriantys gyventojai gali naudotis kita paramos forma - būsto nuomos kompensacija. Ji yra lankstesnė ir tinkama kur kas daugiau gyventojų, ne vien tik laukiantiems socialinio būsto.
Būsto Nuomos Sutarties Reikalavimai
Asmenys ir šeimos, kuriems savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlo pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija, norėdami ja pasinaudoti, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pasiūlymo pateikimo dienos kartu su prašymu įrašyti juos į vieną iš asmenų ir šeimų, gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, sąrašų, pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį.
Ar Galima Išsipirkti Socialinį Būstą?
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog įsigyti būstą, nuomojamą socialinio būsto nuomos sąlygomis, galimybės nėra. Visgi, įsigyti būstą būtų galimybė, jeigu būtų perrašyta būsto nuomos sutartis, t. y. jeigu būstas būtų nuomojamas ne socialinio būsto nuomos sąlygomis.
Socialinio būsto nuomos kaina svyruoja nuo 10,14 iki 249,81 Eur/mėn. (1 kv. m kaina nuo 0,60 iki 3,62 Eur). Taip pat šiuo metu yra sudarytos 1569 Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotos ir neterminuotos sutartys.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.
Svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybes, kurioms esant netenkama teisės į socialinį būstą:
- jų socialinio būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv.
- jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv.
- jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn.
Pasibaigus šioms aplinkybėms, laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į išsinuomotą būstą išlieka dar šešis mėnesius. Po šio termino teisė į išsinuomotą būstą prarandama. Jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, būste pasilikę gyventi nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi tame būste toliau, jo prarasta teisė į išsinuomotą būstą laikoma atnaujinta.
Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius (jie nurodyti lentelėje aukščiau) daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc.
Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas.
Neįgalusis - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc.