Šiandieninėje skaitmeninėje eroje socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau kartu su galimybėmis bendrauti, dalintis informacija ir vykdyti verslą, atsiranda ir naujų grėsmių. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines rizikas, kylančias vykdant veiklą socialiniuose tinkluose, ir galimus būdus joms užkardyti.
10 dažniausiai pasitaikančių interneto sukčiavimo atvejų ir kaip jų išvengti
Dezinformacija ir melagienos
Interneto piktavaliai, siekdami atliepti aktualijas, kuria melagingą informaciją klonuose. Kitaip tariant, interneto piktavaliai, siekdami atliepti aktualijas, kuria melagingą informaciją klonuose. Patikėję galimybės greitai užsidirbti, gyventojai praranda pinigus, kurių nėra galimybės susigrąžinti. Tad ir atsakomybę už žalą jie priskiria ne tikriems kaltininkams - internetiniams piktavaliams, o žiniasklaidos priemonėms. Seimo Kultūros komiteto nario Vytauto Kernagio teigimu, gyvenant šiame propagandos ir melagienos laikmetyje yra labai svarbu, kad ne tik verslas, bet ir politikai reaguotų žaibiškai.
Dezinformacija internete
„Siekiant užkardyti žinių portalų interneto svetainių klonus jau yra keičiami įstatymai. Visgi įstatymais negalime keisti „Meta“ vidaus darbo taisyklių, todėl, gavę IŽA kreipimąsi, nedelsiant organizuojame susitikimą su „Meta“ ir Lietuvos žiniasklaidos atstovais tam, kad gautume geriausią sprendimą, kaip užkardinti naujienų portalų klonus „Meta“ socialinių tinklų platformose“, - sako V.Kernagis.
Neapykantos kalba ir draudžiami simboliai
Neapykantą kurstanti kalba ir draudžiamų simbolių demonstravimas - kibernetinės grėsmės, apie kurias dažniausiai pranešimų sulaukia - policijos virtualus patrulis. Per pirmą 2024 m. pusmetį pareigūnai gavo iš viso 3818 pranešimus. Pareigūnai, nuolat stebintys skaitmeninę erdvę, didesnį pranešimų suaktyvėjimą fiksavo prieš „Pride“ eitynes. Jautriomis temomis išlieka klausimai, susiję su Karu Ukrainoje bei Izraelio ir Palestinos konfliktu.
Taip pat skaitykite: Kaip apsaugoti vaikus namuose
Neapykantos kalba yra apibrėžta Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje, tai yra kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Dažniausiai identifikuojamas viešas tyčiojamasis, niekinimas, skatinama diskriminacija ar kurstoma neapykantą prieš tam tikros grupės asmenis pagal amžių, lytį, seksualinę orientaciją, neįgalumą, religiją ir t.t. Draudžiamų simbolių naudojimo pažeidimai apibrėžti Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnyje. Tai yra nacistinių, komunistinių, totalitarinių rėžimų simbolių platinimas ir demonstravimas.
Virtualus patrulis tiek proaktyviai nuolat stebi įvairius kanalus, tiek gauna pranešimus iš galimus pažeidimus pastebėjusių žmonių. „Skaitmeninę erdvę stebime jau trejus metus. Nuolat tikriname tam tikras feisbuko grupes, naujienų portalų paskyras ar piliečių pastebėtus pranešimų šaltinius. Potencialių pažeidimų suaktyvėjimą pastebime prieš įvairius visuomenėje jautriai vertinamus įvykius. Kaip vieną iš paskutinių pavyzdžių galima paminėti birželio pradžioje vykusias „Pride“ eitynes. Tuomet savaitę iki renginio pastebėjome neapykantos kurstymą komentaruose po naujienų portalų pranešimais - buvo skatinama susidoroti, panaudoti fizinį smurtą dėl seksualinės orientacijos“, - teigia Tomas Špigelskis, Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas.
Pareigūno teigimu, virtualioje erdvėje kartais pastebimas neapykantos kurstymas iš abiejų konflikto tarp Izraelio ir Palestinos palaikymo pusių. T. Policijos pareigūnas pastebi, kad draudžiamųjų simbolių naudojimo motyvu išlieka nostalgija sovietmečiui ar taip išreiškiamas palaikymas Rusijai. Tai komunistinė simbolika - kūjis su pjautuvu arba Georgijaus juostelės. „Netgi persidalinimas asmeninėje feisbuko paskyroje kito žmogaus paviešintu draudžiamu simboliu taip pat gali būti laikoma pažeidimu“, - pastebi T. Špigelskis.
Skaitmeninės erdvės monitoringą vykdantys pareigūnai suranda didžiąją dalį informacijos, ją įvertina ir tuomet perduoda kolegoms, kad būtų kaip įmanoma paprasčiau atlikti tyrimą dėl galimo pažeidimo. Gyventojai, matydami pažeidimus elektroninėje erdvėje, gali pranešti apie tai privačia žinute soc.
Neapykantos kalba
Taip pat skaitykite: Vaikų saugumas socialiniuose tinkluose
Kibernetinės atakos ir grėsmės nacionaliniam saugumui
Potencialių kibernetinių grėsmių stebėseną tamsiajame internete, vadinamajame darkvebe, įvairiose soc. tinklo „Telegram“ grupėse prevenciškai atlieka ir Vilniaus savivaldybės komanda „Dažniausiai priešiškai nusiteikusių grupuočių suaktyvėjimą pastebime po įvairių politinių pasisakymų ar sprendimų, susijusių su Rusija ar Kinija. Pavyzdžiui, po žinių apie siūlymą atsisakyti rusų kalbos mokymo mokyklose ar po žiniasklaidoje pranešamų naujienų apie Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimą“, - pasakoja Jonas Pidkovas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Inovacijų technologijų grupės vadovas.
Eksperto teigimu, tuomet forumuose buriasi komandos, kuriami planai, kaip būtų galima skaitmeninėje erdvėje pakenkti tam tikroms institucijoms - „nulaužti“ puslapius ar sistemas. „Tuomet mes įdėmiau stebime situaciją, ką planuojama pulti, ar mokyklų tinklą ar savivaldybės polapį ir atitinkamai reaguojame“, - teigia J.
Kibernetinio saugumo specialistai pastebi, kad tiek neapykantą kurstančios kalbos vartojimą, tiek draudžiamų simbolių naudojimą, galima įtraukti į kibernetinių saugumo grėsmių sąrašą. Pasak Viliaus Benečio, kibernetinės saugos įmonės „NRD Cyber Security“ direktoriaus, kibernetinio saugumo grėsmės šaltiniu visuomet yra žmonės.
„Vieni tai daro dėl asmeninių paskatų ir siekdami daugiau adrenalino, kiti - dėl finansinės naudos, treti - siekdami strateginių šalių interesų. Tikėtina, kad nemaža dalis dezinformacijos, neapykantą kurstančios kalbos ar simbolių skleidžiama konkrečios šalies užsakymu, pavyzdžiui, Rusijos ar Baltarusijos, vykdant informacines atakas socialiniuose tinkluose“, - pastebi kibernetinio saugumo ekspertas.
„NRD Cyber Security“ ekspertai taip pat atlieka kibernetinių grėsmių žvalgybą. Lietuvoje dirbantys analitikai kibernetinių grėsmių žvalgybą atlieka nuolat. Įsifiltruojama į darkvebo forumus, socialinio tinklo „Telegram“ grupes, stebima informacija viešai internete prieinamuose diskusijų ir skelbimų forumuose, soc.
Taip pat skaitykite: Individuali veikla: PSD ir VSD įmokų gairės
„Meta“ vaidmuo ir galimi sprendimai
Buvęs „Meta“ vadovas Lietuvai kompanijoje „Httpool“ Justinas Jautžemis tvirtina, kad šiai pasaulinei technologijų kompanijai nuo spalio 1 d. pilnai perėmus Baltijos šalių aptarnavimą, norėtųsi matyti didesnį skiriamą dėmesį ne tik komerciniams klausimams. „Akivaizdu, kad kompanija „Meta“ turi įrankius ir sprendimus spręsti problemas, kurias kelia skaitmeninės žiniasklaidos bendruomenė. Tam reikia tik politinės valios iš „Meta“ biuro Lenkijoje, Varšuvoje“, - sako J.Jautžemis.
Pasak asociacijos, kompanija „Meta“ puikiai moderuoja dalykus, kurie svarbūs jų reklamos politikos klausimams, tad svarbu kelti klausimus, kodėl jie greičiau nereaguoja į valstybinius poreikius, šiuo atveju - Lietuvos. Jie taip pat skanuoja ir reklamdavių svetaines, turinį, turi griežtas taisykles finansiniams produktams, bet nežinia dėl kokių priežasčių nepritaiko jų internetiniams nusikaltėliams, kurie pelnosi iš žmonių patiklumo.
Meta
IŽA atkreipia dėmesį į tai, kad „Meta“ turi ir naudoja įrankius įvairiems vaizdams ir tekstams, prieštaraujantiems jos gairėms, aptikti. Taip pat nuskaito svetaines, gali nustatyti jų naudingumą ir įsitikinti, jog tai atitinka vidaus politikos taisykles. Keliamas klausimas, ar į „Meta“ automatinį algoritmą gali būti įtrauktos papildomos taisyklės, kurios atitinka Lietuvos įstatymus.
Taip pat, ar galėtų „Meta“ neapsiribojant tik savo algoritmais, o gavusi pranešimą iš Lietuvos institucijų ar prekių ženklų valdytojų dėl pažeistų jų teisių, reaguoti ir panaikinti klonus, susisiekiant su tikruoju valdytoju, vykdant Lietuvos institucijų nurodymus. Taip pat kompanijai „Meta“ bus siūloma įtraukti tam tikrų kategorijų prekės ženklus, pavyzdžiui, naujienų portalus, į saugomus prekės ženklus, kad niekas negalėtų sukurti žiniasklaidos priemonių klonų. Jei yra naudojama „Meta Business Manager“, vadinasi turėtų būti sudarytos galimybės apsaugoti nuo autorių teisių pažeidimo.
„Meta“ atstovų bus klausiama, kodėl jie ignoruoja ir netobulina komentarų moderavimo, netikrų vartotojų aptikimo ir dezinformacijos sklaidos komentaruose ir kaip tai būtų galima padaryti, padedant Lietuvos institucijoms. Galbūt, pavyzdžiui, būtų tikslingas paskyrų valdytojų atitikties reglamentavimas su galimybe juos patikrinti.
Tai gali būti susiję su geopolitine situacija, Rytų valstybių noru testuoti Lietuvos pasirengimą atremti hibridines, kibernetines atakas ne tik prieš institucijas, bet ir tradicinės žiniasklaidos priemones. Tad, jei nebus imtasi būtinų priemonių tokių klonų, kurie turi šimtatūkstantines auditorijas, plitimui stabdyti, gali kilti realios grėsmės šalies nacionaliniam saugumui, jei, pavyzdžiui, juose būtų pradėta skelbti Lietuvai priešiška informacija.
Jos atstovai kviečiami atvykti į Lietuvą ir ieškoti sprendimų, kaip užkardyti šią žalingą praktiką, kuri kenkia ne tik žiniasklaidos ir Lietuvos įvaizdžiui, kelia grėsmes nacionaliniam saugumui, bet ir gyventojams, iš kurių išviliojami pinigai, siūlant greitai praturtėti. Sprendžiant šią problemą, svarbu suremti pečius ne tik Lietuvoje, bet tarptautiniu lygiu.
tags: #gresmes #vykdant #tokia #veikla #socialiniuose #tinkluose