Motinystės Atostogos ir Įmonės Bankrotas: Darbuotojų Teisės ir Garantijos Lietuvoje

Situacija, kai įmonė bankrutuoja darbuotojui esant motinystės ar vaiko priežiūros atostogose, kelia daug klausimų ir nerimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra darbuotojų teisės ir kokios pašalpos bei garantijos jiems priklauso įmonės bankroto atveju.

Jei esate vaiko priežiūros atostogose, o įmonė, kurioje dirbate, bankrutuoja, svarbu žinoti, kad atleidimas iš darbo dėl bankroto yra galimas net ir nėštumo metu ar auginant mažą vaiką. Tačiau, tai nereiškia, kad prarasite visas išmokas ir garantijas.

Pašalpos ir Išmokos Bankroto Atveju

Motinystės (tėvystės) pašalpa

Jei esate atleista dėl įmonės bankroto nėštumo metu, Jums priklauso pašalpos iš Sodros. Būkite ramūs, pašalpos priklausys ir jų mokėjimas nenukentės, jei jas gaunate. Greičiausiai bus panaudoti pirmojo vaikučio vidurkiai, jeigu laukiatės antro.

Garantinis fondas

Garantinis fondas skirs jums išmokas: dalį neišmokėto darbo užmokesčio, nepanaudotų atostogų kompensacijos ir išeitinės už 2 mėnesius. Visus reikalingus dokumentus parengs ir teismui pateiks administratorius. Jums tereikia pranešti administratoriui savo sąskaitos, į kurią jis perves GF pinigus, rekvizitus.

Garantinis fondas moka už nepanaudotas atostogas ir išmoka neišmokėtą atlyginimą. Tačiau čia yra lubos, atlyginimus berods išmoka tik už tris mėn., bet nedidesnius kaip MMA, atostoginiai ir panašiai.

Taip pat skaitykite: Bankrutuojanti įmonė ir motinystės išmokos

Atleisti dėl bankroto adminas turi teisę ir vaiko auginimo atostogose esančias darbuotojas.

Motinystės parama

Ką Daryti Atleidus iš Darbo?

Gavus pranešimą apie įmonės bankrotą ir atleidimą iš darbo, toliau nieko nedarykite kol vaikui sueis 3 metai. O toliau tada ieškokite darbo ir manau suejus 3m vaikui, jei neisidarbinate, turite eiti į darbo biržą registruotis.

Registracija darbo biržoje

Nuejus į darbo biržą pasidomėti kas kaip, išvados geriau bučiau neėjusi, neatsako į mano klausimus ir viską suvelia. Jei registruositės, turėsite eiti kiekvieną mėnesį atsižymėti, bet realiai negalite, nes planuojate išvažiuoti į užsienį, nes esate dekrete ir jums darbo nereikia.

Tada ateikite, kai vaikui sueis 3m, tada registruokitės, pašalpą gausite, jei per paskutinius 3m būsite išdirbusi 18mėn, į tai įsiskaičiuoja ir jei esate VPA.

Pašalpos ir sąlygos nedirbančiai mamai

Sujungus 3m vaikui ir jei neisidarbinate, einate į darbo biržą registruotis. Ar tai neturi skirtumo tokiu atveju visiems pasalpos ir salygos vienodos?

Taip pat skaitykite: Įkvėpimas motinystei

Šeimos kortelė

Individuali veikla ir socialinis draudimas

Nuo šių metų liepos 1 d. Dr. Asmenys, kurie dirba pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, taip pat individualia veikla užsiimantys asmenys (advokatai, notarai ir kt.), yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu tik motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti. Šie asmenys, pateikę vaiko gimimo liudijimą, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos vaiko priežiūros atostogos.

Šie asmenys turės teisę gauti pašalpą, jeigu pirmajai vaiko priežiūros atostogų dienai turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Svarbu žinoti apie valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas

Nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojo valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos, reglamentuojančios individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių socialinį draudimą (Žin., 2010, Nr.76-3867). Kaip nurodo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 2 dalis, individualių įmonių savininkai bei ūkinių bendrijų tikrieji nariai nuo š. m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. gali draustis pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims ir privalomai draudžiami sveikatos draudimu. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu šie asmenys nedraudžiami.

Dėl to, IĮ savininkai ir ūkinių bendrijų nariai nuo 2010 m. liepos 1 d. 1) iki vaiko priežiūros atostogų pradžios dar nebuvo sukakę 26 metų ir iki šių atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių.

2) iki vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo stažo todėl, kad nurodytu laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai (statutiniai valstybės tarnautojai, pareigūnai, pvz., policininkai), ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo iki kol jie tapo apdraustaisiais (išėjimo iš pareigūno tarnybos ir tapimo apdraustuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu) neviršija 3 mėnesių.

Taip pat skaitykite: Konsultavimas motinystės išmokų klausimais

Nuo liepos 1 d. sumažėjo motinystės (tėvystės) pašalpos dydis. Dabar jis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sukaks 1 metai yra 90 proc. (buvo 100 proc.), iki sukaks 2 metai - 75 proc. (buvo 85 proc.) pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas pašalpos dydis, dabar apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.

Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į pašalpą 2010 m. liepos 1 d., kompensuojamasis uždarbis bus apskaičiuojamas iš 2009 m. birželio 1 d. - 2010 m. gegužės 31 d.

Tuo atveju, kai apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams - 2 kartus, gimus trynukams - 3 kartus ir t. t.).

Nuo motinystės (tėvystės) pašalpos skaičiuojamas 15 proc. mokamos pašalpos dydžio Gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka.

Išeitinė išmoka

Jūsų išeitinės išmokos dydis priklauso nuo nepertraukiamo stažo toje darbovietėje. Jeigu jis -nuo 12 mėn. iki 36 mėn.,tada išeitinė-2 mėn.

Darbo kodekso nuostatos

Darbo sutarties sąlygos grįžus iš dekreto negali būti keičiamos, nebent sąlygos pagerinamos. Vis dėlto, tam tikri pasikeitimai, nors ir jaučiami darbuotojui, gali būti ir nelaikomi darbo sutarties sąlygų keitimu. Pavyzdžiui, jei darbuotojas priimtas dirbti vadybininku Klaipėdos mieste ir faktiškai dirbo su dviem parduotuvėm, o jam grįžus iš dekreto priskirtos prižiūrėti kitos parduotuvės tame pačiame mieste, tai nebus laikoma darbo sutarties sąlygų pakeitimu. Visgi, jeigu darbo sutartyje arba pareiginiuose nuostatuose būtų nurodyta, kad darbuotojas priimamas į darbą dirbti su konkrečiomis parduotuvėmis, tai toks pasikeitimas jau būtų darbo sutarties sąlygų keitimas.

Apie darbo sutarties sąlygų pasikeitimą darbuotojas informuojamas raštu ir jam turi būti duodamas ne trumpesnis nei 5 darbo dienų terminas apsispręsti, ar sutinka su sąlygomis.

Jei darbuotojas, auginantis vaiką iki trejų metų, nesutinka dirbti pakeistomis sąlygomis, jis negali būti atleistas nei Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1-3 punkto pagrindu, nei 59 straipsnio pagrindu. Analogiška situacija, ir kai darbo vietos visai nelieka, - kalba E. Morkūnienė. - Tokiu atveju darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl atleidimo sąlygų, o nesusitarus, darbdavys gali skelbti prastovas. Už pirmas tris prastovų dienas mokamas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio, bet nemažesnis negu minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.

Kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo, auginančio vaiką iki trejų metų prašymu, dėl svarbių priežasčių - dėl prastovos, atlyginimo vėlavimo, savo ar artimo ligos, pensinio amžiaus, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Kai darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės - išeitinė išmoka nemokama.

Jei darbo sutartis nutraukiama į darbą grąžinus darbuotoją, į kurio vietą buvo priimtas atleidžiamas darbuotojas arba kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams - vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - pusės mėnesio). Darbdavio bankroto atveju atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - pusės. Kai darbuotojas atleidžiamas savo paties prašymu, išeitinė išmoka jam nemokama, nebent su darbdaviu susitariama kitaip.

Darbuotojų, auginančių vaikus, privalumai

Vaikus iki trejų metų auginantys darbuotojai turi teisę reikalauti sudaryti sąlygas dirbti ne visą darbo laiką, o pasikeitus aplinkybėms - be apribojimų gali grįžti dirbti visą darbo laiką.

Vaikus iki trejų metų auginantys darbuotojai turi pirmumo teisę pasirinkti pamainą, kai darbas yra pamaininis, taip pat pirmumo teisę pasirinkti atostogų laiką.

Darbuotojams taip pat priklauso tėvadieniai: auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius, du vaikus iki dvylikos metų - viena diena per mėnesį, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų - dvi dienos per mėnesį, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.

Taip pat visiems darbuotojams, kurie augina vaikus iki keturiolikos metų, jiems prašant turi būti suteikiamos 14 kalendorinių dienų nemokamos atostogos.

Darbuotojai, kurie augina vaiką iki aštuonerių metų, gali prašyti dirbti nuotoliu. Darbdavys nesutikti su tokiu prašymu gali tik tada, kai darbas nuotoliu objektyviai neįmanomas, pavyzdžiui, darbuotojas yra statybininkas, kasininkas ir pan.

Kartais, nors darbas atrodo įmanomas nuotoliu, tačiau dėl darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, prašymas taip pat gali būti netenkintas (pavyzdžiui, dirbama su sudėtingomis programinėmis įrangomis, kurių įdiegimas į nešiojamą kompiuterį ar įrangos darbui nuotoliu įgijimas būtų labai brangus darbdaviui). Taigi, darbas nuotoliu pirmiausia turi būti objektyviai įmanomas ir nereikalauti labai didelių papildomų investicijų, tik tada darbdavys privalo su tokiu prašymu sutikti.

Darbo sutartis

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir gali skirtis priklausomai nuo konkrečios situacijos. Rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku ar specialistu, kad gautumėte individualų patarimą.

tags: #motinystes #atostogos #bankrotas