Mokslo žurnalai apie Alzheimerio ligos slaugą namuose ir naujausi medicinos pasiekimai

Šeštąjį sezoną skaičiuojanti medicinos laida „Sveikatos medis" ir toliau džiugina savo žiūrovus nuoširdžiomis ir jautriomis padėkomis gydytojams tiesiai iš pacientų lūpų, dalina patarimus, kaip užkirsti kelią klastingoms ligoms, pažindina su naujausiais pasiekimais medicinoje ir atsako į visiems rūpimus klausimus apie sveikatą.

„Sveikatos medis" - tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.

Medicinos laida „Sveikatos medis", kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas - sekmadieniais, 15 val.

Laidoje žiūrovų taip pat lauks neeilinė pažintis su britų mokslininku, filantropu, kurį gyvenimo mesti sunkumai paskatino tapti Alzheimerio fondo Lietuvoje rėmėju. Didelis dėmesys taip pat bus skiriamas onkologinėms ligoms, žiūrovų laukia informacija apie naujausius diagnostinius tyrimus, gydymo būdus.

Aptikus pirmos stadijos prostatos vėžį, išgyvenamumas penkerius ir daugiau metų siekia beveik 100 procentų, o vėlesnėse stadijose - tik apie 30%. Tačiau nuo šiol galima atlikti neinvazinį prostatos vėžio žymenų šlapime tyrimą, kuris leidžia ne tik tiksliau nustatyti prostatos vėžio riziką, bet ir kai kuriais atvejais išvengti papildomų sudėtingų ir skausmingų tyrimų.

Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos

Šalies mokslininkai sukūrė molekulinį prostatos vėžio testą, pritaikytą būtent lietuvių vyrų populiacijai.

Anot J. Gagilo, savo pridėtine diagnostine verte Lietuvoje sukurtas testas nenusileidžia Jungtinių Amerikos Valstijų sukurtiems ir taikomiems panašiems testams. Iki šiol tokie prostatos vėžio žymenų tyrimai buvo atliekami tik užsienyje, tačiau nuo šiol Medicinos diagnostikos ir gydymo centras tyrimą atliks jau ir Lietuvoje.

Filantropas britų mokslininkas, prisidedantis prie Alzheimerio fondo Lietuvoje

85-erių metų britų mokslininko, chemiko ir toksikologo Mervyno Richardsono pirmoji žmona Beryl sirgo sunkia Alzheimerio liga.

Alzheimerio liga

Vardan jos sveikatos, vyras pradėjo didelę kovą su Didžiosios Britanijos sveikatos institucijomis, jog gautų tinkamą vaistą savo žmonai.

Šiandien Mervynas jau gerą dešimtmetį gyvena Lietuvoje su antrąja savo žmona, lietuvių mokslininke Anolda.

Taip pat skaitykite: Kas yra socialinio pedagogo funkcijos?

Tačiau puikiai suprasdamas su kokiais sunkumais susiduria sergantieji Alzheimerio liga ir jų artimieji, jis nusprendė prisidėti prie Lietuvoje veikiančio Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos ir paramos fondo.

„Alzheimerio ligą galima valdyti keliais būdais - vaistais, kurių mokslas iki galo dar neišrado, jie tik šiek tiek pristabdo ligos progresą, valstybės pagalba, medicinine slauga ir, žinoma, labdaros fondų dėka.

Fondams labai svarbūs tokie žmonės, kaip Mervynas. Jo dosnumo dėka nuveikiame daug gražių darbų sergančiųjų labui", - didžiausią padėką Mervynui skirs fondo vadovas Kęstutis Mozeris.

Psichologinės pagalbos infrastruktūra šių asmenų globėjams remiasi į jų pačių pastangas burtis į Alzheimerio ligos klubus.

Nesant demencijai atvirų bendruomenių (angl. dementia friendly communities) ir itin stokojant su tuo susijusių paslaugų, demenciją turintys asmenys ir jų globėjai patenka į socialinę atskirtį (Lithuania, Alzheimer Europe, 2017).

Taip pat skaitykite: Socialinių tyrimų metodai

Imunoterapijos galia vėžio gydyme

Onkologinės ligos diagnozė neretai pakerta kojas ir gyvenimą apverčia kiekvienam ją išgirdusiam.

Pasaulyje vienas dažniausių vėžio tipų - plaučių vėžys, sudarantis net 16,5% visų vėžio atvejų.

Anot gydytojų, didžiausia bėda, jog ši liga aptinkama jau pažengusiose stadijose, o kuomet ji išplitusi, paciento negalima nei operuoti, nei taikyti spindulinio gydymo.

Tačiau gydytojai nenuleidžia rankų ir šiandien sėkmingai taiko naują išplitusio vėžio gydymo būdą - imunoterapiją.

Imunoterapija suaktyvina organizmo imunines ląsteles, kurios, atpažinusios vėžines ląsteles kaip svetimas, ima su jomis kovoti.

„Imunoterapiją labai gerai toleruoja dauguma pacientų, o nepageidaujamos reakcijos yra itin retos.

Šiuo metu Lietuvoje imunoterapija yra skiriama tik tiek pacientam, kurie serga išplitusių nesmulkių ląstelių plaučių vėžiu ir kuriems prieš tai jau buvo skirtas chemoterapinis gydymas.

Tačiau tyrimais įrodyta, jog imunoterapija yra ženkliai veiksmingesnė skiriant ją iš karto nustačius ligą", - laidoje pasakos Kauno klinikų, LSMU ligoninės gydytoja pulmonologė Neringa Vagulienė.

Imunoterapija

Dėl vangaus tarpsektorinio bendradarbiavimo kultūros paslaugų tinkamumas ir prieinamumas mūsų šalyje yra riboti; demenciją turintys asmenys turi menkas galimybes dalyvauti socialiniame gyvenime.

Žurnalai, kuriuose aptariami slaugos klausimai:

  • Slauga. Mokslas ir praktika: Nr. 12 (264) (2018): Slauga.
  • Slauga. Mokslas ir praktika: Nr. 6 (246) (2017): Slauga.

Karpavičiūtė, S. ir Petkutė, I. (2020) „,Susitikime muziejuje‘: kūrybinė veikla asmenims, slaugantiems šeimos narį namuose“, Slauga. Mokslas ir praktika, (11 (263), p. 17-19.

Patarimai, kaip padėti mylimam žmogui, sergančiam Alzheimerio liga

tags: #mokslo #zurnalai #alzheimerio #ligos #slauga #namuose