Socialinio pedagoginio darbo tobulinimas neįmanomas be efektyvių darbo metodų, būdų, priemonių, išteklių, socialinės - pedagoginės veiklos technologijų panaudojimo, nes tai ir sudaro socialinio - pedagoginio darbo tyrimo objektą.
Socialinio pedagoginio darbo metodiką vertinti kaip mokslinių žinių taikomąją sistemą, įskaitant socialinės ir ugdomosios pagalbos būdų, metodų, priemonių, technologijų visumą, paramą individui, ir sunkioje gyvenimo situacijoje, nuoseklių, tarpusavyje susijusių pedagogo ir kliento veiksmų, sąlygojančių efektyvų asmeninių ir socialinių problemų sprendimų sistemą.
Socialinio pedagogo uždaviniai ir metodai
M. Gurajanova kelia klausimą: Kokie yra socialinio - pedagoginio darbo kaime metodikos uždaviniai. Pirmiausia, tai socialinio - pedagoginio darbo su skirtingomis gyventojų kategorijomis, skirtingomis socialinėmis grupėmis pagrindinių krypčių ir principų, formų ir organizavimo būdų atskleidimas.
Antra, išmokyti žmones dirbti socialinį ugdomąjį darbą, išmokyti teikti socialinę - pedagoginę pagalbą, reikalaujančią socialinės adaptacijos, pedagoginės korekcijos, realibitacijos meno. Tai labai sunkus menas ir jis neateina pats savaime, o tik įgijus socialinio pedagoginio darbo kompetencijos, besiremiančios giliu ir įvairiapusiu socialinės pedagogikos bei socialinio darbo metodų išmanymu.
Socialinio pedagoginio darbo metodika, aiškindamasi kliento problemų sprendimo būdus ir tikslą, būtinai nustato jų atitinkamą suderinamumą. Šį požymį turi tenkinti bet kuris metodas ar metodų visuma, jei norima pasiekti šiuos tikslus.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Socialinės pedagogikos metodai, pasak M.Gurjanovos - tai bendri socialinio pedagogo ir kliento veiklos būdai, siekiant išspręsti konkrečias problemas.
Socialinė pedagogika suprantama kaip jaunimo globos teorija. Žodžio „pedagogika“ vartojimas kalboje visuomet siejamas su ugdymo teorija ir praktika.
Kaimo bendruomenės socialinis pedagogas - tai savo bendruomenės narių pagalbininkas, patarėjas, gynėjas ir atrama, vaikų ir suaugusiųjų visuomenei naudingos veiklos organizatorius. Jis savo elgesiu, gyvenimo būdu, santykiu su žmonėmis, savo profesija, aukštomis dorovės nuostatomis įgyja gyventojų pagarbą.
Socialinio pedagogo darbas kaimo bendruomenėje
Socialinė pedagogika - tai visuomenės ugdymo metodų tyrimas ir aktualizavimas; visuomeninių, valstybinių ir pavienių integracijos keliai ir galimybės, sąlygų žmogaus ugdymui sudarymas. XX amžiuje pedagogika tampa integruota mokslų šakų sritimi , įgauna mokslo šakų apie žmogų ir visuomenę, sąveika (psichologija, etnologija, sociologija ir kt.). Labai išplėtė sampratą apie žmogaus vystymosi, jo auklėjimo dėsningumus ir objektyvius procesus.
Socialinė pedagogika grindžiama socialinio ugdymo teorija, kuri aiškina ir prognozuoja jos funkcionavimą kaip socialinę sritį , taip pat nagrinėja individualius, grupinius, socialinius ugdymo subjektus, jų tarpusavio sąveiką.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Visuose socialinės pedagogikos skyriuose nagrinėjamos socialinės pedagogikos problemos numato jos funkcijų ir ypatybių konkretizaciją vienų ar kitų ugdymo institucijų: ikimokyklinės pedagogikos, mokyklos pedagogikos, profesinio mokymo, vaikų ir jaunimo organizacijų, klubų, socialinio darbo ir kitos pedagogikos.
Socialinė pedagogika yra tikslinė individo socialinio persiorientavimo pagalbos sritis, kuri sukuria visuomenės egzistencijai naujas sąlygas, padeda išsaugoti gebėjimo persiorientuoti gyvenime.
Viena iš socialinio pedagogo darbo krypčių yra darbas kaimo bendruomenėje. Socialinis pedagogas turi dirbdamas turėti savo metodika ir vertinimą.
Socialinių pedagogų veiklos metodai
Socialinių pedagogų veiklos metodų, taikomų praktikoje analizė, leidžia juos skirstyti i šias grupes:
I. Bendrieji socialinio pedagoginio darbo kaimo bendruomenėje metodai:
- Socialiniai pedagoginiai darbo su vaikais, paaugliais ir jaunimu metodai.
- Tėvų ir vaikų veiklos metodai
- Jaunimo ir vyresniosios kartos bendravimo metodai.
II. Grupinio socialinio pedagoginio darbo metodai.
III. Individualaus socialinio poveikio metodai.
IV. Bendrapedagoginio socialinio poveikio metodai:
- Socialinės diagnostikos.
- Įvairių elgesio nukrypimų profilaktika.
- Socialinio ugdymo (auklėjimo).
- Aktyvaus apmokymo.
- Pedagoginės korekcijos.
V. Pedagoginės psichoterapijos metodai.
Pedagoginės psichoterapijos metodai
Pedagoginės psichoterapijos metodų grupėje yra sava klasifikacija. Socialinės diagnostikos metodai nukreipti į kompleksinį asmenybės, šeimos, bendruomenės tyrimą:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
- Socialinė asmenybės istorija.
- Socialinė šeimos istorija.
- Socialinės bendruomenės pasas.
- Šeimos pasas.
- Stebėjimas.
- Pokalbis, interviu, apklausa.
- Atvejo analizė, situacijos analizė, tarpasmeninių santykių ir socialinės sąveikos analizė.
- Globotinių veiklos analizė.
- Nepriklausomų charakteristikų apibendrinimo metodas.
- Sociokultūrinis monitoringas.
- Bibliografinis metodas.
- Ekspertų vertinimo metodas.
Įvairių elgesio nukrypimų profilaktikos metodai
Įvairių elgesio nukrypimų profilaktikos taikymo metodais siekiama užkirsti kelią visokiems ar kitokiems asocialiems reiškiniams šeimoje ar kaimo bendruomenės gyvenime:
- Darbo terapijos metodai.
- Laisvalaikio organizavimo metodai.
- Ugdymo arba auklėjimo (naudingų įgūdžių, jausmų, asmenybinių savybių ugdymas, įsitikinimai, paskatinimai, nuobaudos ir kt.) metodai.
- Įtraukimo į visuomenei naudingą darbą metodai.
- Įvairios kitos formos.
- Operatyvaus reagavimo į nepalankią socialinę situaciją metodas.
- Socialinė pedagoginė globa.
- Socialinė kontrolės metodai.
Socialinio ugdymo metodai
Socialinio ugdymo metodais siekiama atsakingo suaugusiųjų kaimo gyventojų dalyvavimo visų vaikų socialinių ir ugdymo institucijų veikloje, Humaniškos aplinkos kūrime ir apima:
- Socialinės diagnostikos metodai.
- socialinio pedagoginio darbo atviroje aplinkoje metodus.
- Projektų metodą.
- Kultūrinės animacijos metodas.
- Savipagalbos ir tarpusavio pagalbos metodus.
- Mokymo veikloje metodus.
- Ugomosios veiklos patyrimo ( tautoje, šeimoje, bendruomenėje ir kt.) analizę ir sklaidą.
Socialinio palaikymo metodai
Socialinio palaikymo metodai nukreipti į pagalbos žmogui teikimą ugdymo (auklėjimo), švietimo ir socialinio darbo priemonėmis:
- Moralinio palaikymo metodai (padididintas dėmesys, draugiškas patarimas, atjauta konkrečioje situacijoje, užuojauta, pasidalijimas džiaugsmu, moralinė globa, palaikymas geru žodžiu, patarimu, rūpestingas bendravimas, individuali globa, viešai išsakyta padėka ir kt.).
- Ugdymoios (auklėjamosios) pagalbos metodai.
- Edukacinės pagalbos metodai.
- Socialinė pagalbos (individuali globa, slauga, konsultavimas, socialinis aptarnavimas ir kt.) metodas.
Aktyvaus apmokymo metodai
Aktyvaus apmokymo metodai nukreipti į tai, kad suteiktų socialinio pedagogo globotiniams žinias, mokėjimus ir įgūdžius, gyvybiškai reikalingus savarankiškai spręsti savas problemas:
- Savarankiško mokymosi ir mokymosi bendraujant metodai.
- Mokymo veikloje metodai.
- paskiriant individualų mokytoją.
- Tariamų problemų metodai.
- Vaizdinio mokymo metodai.
Pedagoginės korekcijos metodai nukreipti vaiko elgesio defektams taisyti. Remiantis klasikine, pasiūlyta klasifikacija, visi metodai skirstomi į dvi grupes: pedagoginiu ir psichoterapinius.
Pedagoginiai metodai:
I. Visuomeninio poveikio metodai:
- Valio trūkumų (defektų) korekcija.
- baimės korekcija.
- ignoravimo metodas.
- Sveiko juoko kultūros metodas.
- Veiksmai, esant stipriam vaiko susijaudinimui.
- Išsiblaškymo korekcija.
- Neryžtingumo korekcija.
- Nerišlių minčių ir veiksmų korekcija.
- Prof. Bielskio metodas.
- valkatavimo korekcija.
- Savikorekcija.
II. Specialūs arba individualūs pedagoginiai metodai:
- Tipų korekcija.
- Spartaus brendimo korekcija.
- Isteriško charakterio korekcija.
- Vienturčio vaiko trūkumų korekcija.
- nervingo charakterio korekcija.
- Nenormalaus (besaikio)skaitymo koregavimas.
III. Korekcijos darbine veikla metodai.
IV. Panaudojant racionalios vaikų kolektyvo veiklos organizavimo korekcijos metodus.
Psichoterapiniai metodai
Jiems priskiriama įtaiga ir savitaiga, hipnozė, įtikinimo metodas, psichoanalizė. Be abejo, ne visi pateikti metodai yra tinkamai sukurti, plačiai aprobuoti praktikoje ir gali būti atitinkamai efektyviai naudojami socialinio pedagogo darbe. Be to, metodų pasirinkimas priklauso nuo socialinio pedagogo darbo vietos, jo globotinių kontingento, problemų pobūdžio, o taip pat nuo profesinio meistriškumo ir profesinio pasirengimo lygio. Tačiau augantis socialinio pedagogo instituto vystymasis leidžia tikėtis socialinio darbo metodų tobulėjimo.
Socialinio pedagogo darbo kaimo bendruomenėje metodai
Pasak M. Gurjanovos , kaimo socialiniu pedagogu, trūkstant kvalifikuoto specialisto, gali būti bet kurios profesijos žmogus, mėgstantis dirbti su žmonėmis, turintis gyvenimiškąją ir profesinę patirtį, atitinkamas asmenines savybes, turintis autoritetą ir gerbiamas kaimo gyventojų, turintis įgūdžių organizuoti visuomenei naudingą veiklą vienoje, kurioje nors srityje (meninę kūrybą, sportinę veiklą, turizmą, kraštotyrą) ir įgijęs atitinkamą išsilavinimą. Jo veiklos tikslas - padėti savo mikrosociumo žmonėms pagerinti gyvenimo kokybę ir socialinių - ekonominių krizių sunkumus.
Kaimo bendruomenės socialinis pedagogas turėtų būti vietos gyventojas, gerai žinantis tos bendruomenės žmones, kaimo tradicijas, jo praeitį ir dabartį. Ji turėtų būti iniciatyvus, kūrybingas, atviras, mokantis individualiai prieiti prie žmonių, sudominti juos įdomia naudinga veikla, lavinti jų gabumus, rasti sau pagalbininkų.
Tinkami darbai socialiniam pedagogui
- Šeimos planavimo klausimai, šeimyninių santykių stiprinimas, auklėjimas, ugdymas, švietimas, socialinė vaikų apsauga, jų sveikatos stiprinimas, vaikų priežiūros organizavimas, namų ūkio vedimo mokymas, šeimos laisvalaikio organizavimas, tėvų švietimas ir kultūrinio lygio kėlimas.
- Pagalba įveikiant šeimynines krizes, globos organizavimas, įvaikinimas, rūpinimasis vaikais su fizine ir psichine negalia.
- Įsikišimas žiauraus elgesio su vaikais, fizinio ir psichinio smurto atvejais.
- Darbas su nedarniomis šeimomis.
- Pagalba krizių ištiktomis šeimomis ( skyrybos, auklėjimas nepiltose šeimose, pakartotina santuoka, nepageidaujamas vaikas, smurtas šeimoje, skurdas, nedarbas, tėvų nesugebėjimas auklėti vaikus, girtavimas, narkomanija, prostitucija, šeimos reketavimas, prievartinis šeimos gyvenamojo būsto pardavimas dėl skolų, gaisras ir kt.).
- Pagalba šeimoms, turinčioms sveikatos problemų, pastebėjus tarp kartų nesutarimas ar tarpreliginių problemų.
Kaip nustatyti ar reikalinga pagalba šeimai?
- Šeimos nariai dažnai neramūs , susijaudinę, ir nusiminę, susirūpinę, susierzinę, agresyvus.
- Nesimoko, nedirba darbo, atitinkančio jų galimybes ir sugebėjimus.
- Elgiasi ne taip kaip anksčiau, iššaukiančiai, pasipūtėliškai.
- Elgiasi ne pagal visuomenei priimtas normas.
- Nemandagūs, įžeidinėja kitus.
- Nuolat skundžiasi bloga nuotaika ir sveikata.
- Nesirūpina savo išore.
- Neturi draugų.
- Reikalauja sau ypatingo dėmesio.
Bendruomenės socialiniai pedagogai padeda vaikams spręsti socialinius, intelektualinius, fizinius poreikius ir gina jų interesus; rasti savo vietą bendruomenės gyvenime, įtraukia juos į gyventojų socialinių problemų sprendimą, kaimo gerbūvio kūrimą; padeda gerinti tarpusavio santykius su tėvais , bendraamžiais ir suaugusiais.
Bendruomenės socialiniai pedagogai padeda vaikams socialiai adaptuotis šiuolaikiniame gyvenime, įveikiant stresus, išvengti konfliktų, geriau suprasti pačius save, pasitikėti savimi, būti atsakingais, mokėti savarankiškai nugalėti sunkumus.
Jie padeda socialiai neadaptuotiems vaikams nugalėti agresyvumą, žiaurumą, užkerta kelią bėgimui iš namų, valkatavimui, teisėtvarkos pažeidinėjimui, išėjimui iš mokyklos.
Bendruomenės socialiniai pedagogai padeda jaunimui patenkinti intelektualinio, kultūrinio, dorovinio, fizinio vystymosi poreikius, organizuojant kultūrinį laisvalaikį, darbinį užimtumą, renkantis profesiją, gyvenimo karjerą ir kryptį, įsidarbinti, pasiruošiant šeimyniniam gyvenimui, išbristi iš kritinių situacijų, atsisakant žalingų įpročių, konsultuoja socialiniais - teisiniais klausimais, padeda vystant jaunimo verslą.
Kaimo bendruomenės socialiniai pedagogai pagyvenusiems žmonėms padeda įveikti vienatvę, bendravimo stygių, amžiaus negalias, susidoroti su artimųjų nedėmesingumu, nugalėti bejėgiškumą, socialinio nereikalingumo jausmą.
Jie padeda užpildyti dokumentus socialinėms lengvatoms, pašalpoms, materialiniai pagalbai, ūkinės veiklos vystymui gauti, padeda išpildant jų asmeninius prašymus. Jie moko pagyvenusius žmones įvairių savipagalbos būdų, mokėjimo sugyventi su kitais žmonėmis, gauti maksimalią naudą iš jiems teikiamų socialinių paslaugų.
Socialinis pedagogas padeda ir jaunoms šeimoms. Harmonizuoja tarpusavio santykius, tvarkant buitį, įgyjant vaikų auginimo ir auklėjimo žinių, atsikratant žalingų įpročių, įsidarbinant, palankiomis jaunai šeimai sąlygomis, tarpininkauja sprendžiant gyvenamojo būsto problemas.
Kaimo bendruomenės pedagogas daugiavaikėms šeimoms padeda įveikti materialinius sunkumus, organizuoti laisvalaikį, skiria vaikam galimybę nuvykti į vasaros stovyklas, sprendžiant vaikų auklėjimo problemas, saugant šeimos narių sveikatą, organizuojant tėvams antraeilį darbą.
Taip pat ji padeda neįgaliesiems nugalėti socialinės atskirties jausmą, vienatvę, atitrūkimą nuo gyvenimo, išspręsti medicinos ir buitinio aptarnavimo problemas, gauti lengvatai ir socialinę paramą, palaikant ryšį su valstybinėmis socialinės apsaugos institucijomis, sukuriant darbo vietas neįgaliesiems, surandant specialius paramos fondus.
Socialinis pedagogas suteikią pagalbą ir bėgliams ir imigrantams. Jis padeda jiems adaptuotis psichologiškai prie „svetimos kultūros“, mokantis kalbos, prisitaikyti prie ekonominių, social... Socialinio ugdymo proceso bendrojo lavinimo mokyklose valdymas, socialinės pagalbos vaikams organizavimas ir koordinavimas bei kontrolė - ypač sunkus ir alinantis darbas, todėl neplanuojant ir griežtai nereglamentuojant savo veiklos socialiniam pedagogui labai lengva „perdegti“.
Straipsnyje analizuojama tema aktuali, nes visa socialinio pedagogo veikla yra vadybinė. Pagal veiklos pobūdį specialistui tenka planuoti, organizuoti, kontroliuoti, vadovauti moksleivių socialinio ugdymo procesui. Socialinio pedagogo vadybinė veikla tiesiogiai iki šiol netyrinėta, todėl šiame straipsnyje bus siekiama atsakyti į klausimą: kokią ir kaip dažnai vadybinę veiklą atlieka socialinis pedagogas įgyvendindamas savo funkcijas?
Socialinio pedagogo vadybinės veiklos teorinių žinių tyrimo rezultatai parodė, jog socialiniai pedagogai planuoja, organizuoja, vadovauja ir kontroliuoja tiek socialinio ugdymo procesą, tiek savo paties veiklą, bet dėl vadybos srities teorinių žinių stokos nelaiko jos vadybine. Atliekamoje vadybinėje veikloje pastebėta ir trūkumų.
tags: #mokslo #baze #socialinio #pedagogo #fukncijos