Šiame straipsnyje nagrinėjama socialinių mokslų metodologija mokslinės pasaulėžiūros požiūriu, integruojant filosofijos, sociologijos, kūrybos psichologijos, mokslotyros, logikos, etikos, edukologijos, teisėtyros, aksiologijos, prakseologijos ir kitų mokslų žinias bei kritiškai vertinant alternatyvių „mokslų“ pseudomokslinį socialinės tikrovės aiškinimą. Plačiai dėstomi teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai bei jų panaudojimo galimybės.
Empirinio tyrimo ciklas
Vadovėlis skiriamas teisėsaugos, teisėtvarkos, socialinio darbo, edukologijos, bei socialinės pedagogikos ir kitiems, studijuojantiems socialinius mokslus magistrantams.
Mokslinis ir Kasdienis Stebėjimas
Pagrindinė šių metodų užduotis yra įžvelgti, kas glūdi už paviršinio kasdieninio gyvenimo supratimo lygmens.
Tyrimo Metodai
Metodai - tai priemonės sociologinei informacijai rinkti, sisteminti, analizuoti. Tačiau socialinės tikrovės tyrimai skiriasi nuo fizinio pasaulio įvykių stebėjimų todėl sociologija negali būti modeluojama remiantis gamtos mokslų.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Sociologijai rūpi tirti žmones, o ne inertiškus objektus. Žmonės gali suprasti sociologijos žinias ir į jas reaguoti taip, kaip negali gamtos pasaulio elementai.
Gyvenimo Istorijos
Priešingai eksperimentams, gyvenimo istorijos priklauso išimtinai sociologijai bei kitiems sociologiniams mokslams. Gyvenimo istorijas sudaro biografinė medžiaga apie atskirus individus - paprastai ji surenkama patiems individams prisimenant savo gyvenimą.
Palyginti su gyvenimo istorijų metodu, kitos tyrimo metodikos paprastai neduoda tiek daug informacijos apie tikėjimų raidą bėgant laikui. Tačiau gyvenimo istorijų tyrimuose retai kliaujamasi vien žmonių atmintimi. Individų teikiamai informacijai praplėsti ir jos pagrįstumui patikrinti naudojami tokie šaltiniai, kaip laiškai, nagrinėjamojo laikotarpio ataskaitos ir laikraščių straipsniai.
Istorinė Analizė
Sociologiniams tyrimams dažnai iš esmės svarbi istorinė žiūra. Sociologai neretai nori tiesiogiai tyrinėti praeities įvykius. Kai kuriuos istorijos laikotarpius taip tyrinėti galima tada, kai dar gyvi to laikotarpio liudininkai, kaip holokausto atveju, kai Antrojo pasaulinio karo metais daugybė žydų ir kitų žmonių žuvo koncentracijos stovyklose nuo nacių rankos.
Kiekybiniai ir Kokybiniai Tyrimai
Svarbu paminėti, kad egzistuoja kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai. Pagrindinė šių metodų užduotis yra įžvelgti, kas glūdi už paviršinio kasdieninio gyvenimo supratimo lygmens.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai
Statistika
Mokslas - sistemiškas tyrimo metodų taikymas , teorinis mąstymas bei loginis argumentų plėtojimas. Sociologijos klasikai tarp jų ir Durheimas bei Marxas laikė ją mokslu, kadangi ji apima sisteminius tyrinėjimo metodus ir teorijų vertinimą remiantis faktais bei loginiais argumentais.
Priežastinis ryšys tarp dviejų įvykių ar situacijų. Šį ryšį galima apibūdinti kaip vienas įvykis sukeliantis kitą įvykį.
Socialinių Įgūdžių Ugdymas
Dėl visų išvardintų aspektų keistis turi ir mokykla. Keičiasi mokymosi dalykai, metodai, vertinimo sistemos. Metodai skirtingi, tačiau mokyklų tikslas išlieka toks pat - ugdyti kūrybiškus, gyvenimui pasiruošusius visuomenės narius.
Tam, kad būtų išugdyti tokia visuomenė, jau mokykloje yra ugdomi mokinių socialiniai įgūdžiai, literatūroje pavadinami ir gyvenimo įgūdžiais. Šie gyvenimo įgūdžiai apie beveik visas gyvenimo sritis, nuo profesijos iki laisvalaikio. Kiekviename žingsnyje žmogus susidurs su įvairaus pobūdžio problemomis, kuriose jam reikės skirtingų gebėjimų, norint viską teisingai išspręsti.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo siekiama išsiaiškinti, kaip skirtingose mokyklose ugdomi kiekvienam šiandieninės visuomenės nariui reikalingi socialiniai, arba gyvenimo, įgūdžiai.
Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti, kaip skirtingų mokyklų mokytojai ir socialinė pedagogė įvardija, kas yra socialiniai įgūdžiai ir kaip, jų manymų, įvairių socialinių įgūdžių turėjimas įtakoja tolesnė mokinių raidą.
Socialiniai įgūdžiai yra ugdomi įvairiose gyvenimo situacijose bei aplinkose. Kiekvienas tų pačių įgūdžių įgyja skirtingose situacijose, arba atvirkščiai, identiškose situacijose kiekvienas pasiekia skirtingą rezultatą bei įgyja skirtingų įgūdžių bei kompetencijų.
Darbas su Pabėgėliais ir Prieglobsčio Prašytojais
Straipsnyje analizuojama socialinio darbo su pabėgėliais ir prieglobsčio prašytojais ypatumai. Pastaraisiais metais visame pasaulyje pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų skaičius didėjo. 2021 m. tiek Lietuva, tiek kitos Europos Sąjungos šalys susidūrė su dideliu pabėgėlių srautu iš Baltarusijos. Taip pat didelius iššūkius kelia 2022 m. prasidėjęs karas Ukrainoje, kai dauguma žmonių buvo priversti ieškoti prieglobsčio Europos Sąjungos šalyse.
Atvykus į naują šalį pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams tenka prisitaikyti naujoje aplinkoje. Prie pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų integracijos proceso prisideda socialinis darbuotojas. Vis dėlto neretai ir pačiam socialiniam darbuotojui teikiant pagalbą šiai klientų grupei tenka patirti daugybę iššūkių. Darbas su kitataučiais iš specialistų reikalauja specifinio pasiruošimo, todėl dėl Lietuvoje ir visame pasaulyje pastaraisiais metais išaugusio pabėgėlių skaičiaus svarbu iš naujo atkreipti dėmesį į socialinio darbo su pabėgėliais ir prieglobsčio prašytojais sritį.
Tyrimo tikslas - išanalizuoti socialinio darbo ypatumus su pabėgėliais ir prieglobsčio prašytojais. Tyrimo metu buvo taikyti struktūruoto interviu ir kokybinės turinio analizės metodai. Tyrime dalyvavo 3 socialiniai darbuotojai.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialiniai darbuotojai teikiant pagalbą pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams patiria tokius kultūrinius iššūkius, kaip: bendros kalbos stoka, religijos įtaka socialinių paslaugų teikimui, skirtingas laiko suvokimas bei vyrų ir moterų vaidmenų skirtumai. Taip pat dėl patirtų traumų, išgyvenimų dauguma pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų psichologinė būsena yra suprastėjusi. Tad pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų požiūris į socialinius darbuotojus ir teikiamas paslaugas gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas.
Socialiniai darbuotojai teigė, kad dirbant su tokia klientų grupe labai svarbu yra neturėti išankstinių nusistatymų, stereotipų ir nuolat tobulinti žinias. Teikiant socialines paslaugas svarbus yra tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Vis dėlto pastebėta, kad kai kurios įstaigos yra linkusios bendradarbiauti, o iš kai kurių jaučiama bendradarbiavimo stoka.
tags: #socialiniai #tyrimai #mokslo #darbai