Vilniaus miesto savivaldybė aktyviai sprendžia socialinio būsto klausimus, siekdama užtikrinti orų gyvenimą mažas pajamas gaunantiems asmenims. Bene žinomiausias ir visuomenėje geriausiai suprantamas paramos apsirūpinti gyvenamosios patalpomis būdas yra socialinio būstas suteikimas. Vienas iš tokių projektų yra įgyvendinamas Karaliaučiaus gatvėje esančiuose daugiabučiuose Pilaitės seniūnijoje. Aptarsime, kaip savivaldybė rūpinasi socialinių būstų plėtra ir pritaikymu gyventojų poreikiams.
Pilaitės mikrorajonas, Vilnius. Šaltinis: Vikipedija
Socialinio Būsto Plėtra ir Savivaldybės Investicijos
Vilniaus miesto savivaldybė nuolat investuoja į socialinio būsto plėtrą. 2004 metais LR Vyriausybė patvirtino socialinio būsto plėtros programą ir numatė reikalingas lėšas. Pavyzdžiui, dar 2008 metais savivaldybė skyrė daugiau nei 1 mln. litų Karaliaučiaus gatvėje esančių namų projektavimui, aplinkos sutvarkymui ir inžinerinių tinklų įrengimo darbams. Tuo metu statybos darbus finansavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o sutartinė namo statybos kaina siekė per 11,5 mln. litų. Pilaitėje Karaliaučiaus gatvėje skirtuose žemės sklypuose Savivaldybės lėšomis suprojektuoti ir pradėti statyti gyvenamieji namai. Nuo 2004 metų pastatyta beveik 300 butų.
Taip pat Vilniaus rajono savivaldybė planuoja toliau investuoti į socialinio būsto plėtrą, pasitelkdama Europos Sąjungos, valstybės ir savo biudžeto lėšas. Iki 2027 m. savivaldybė planuoja pastatyti naują daugiabutį, kuriame numatoma 30 socialinių būstų, skirtų žmonėms su negalia ir gausioms šeimoms.
Socialinio Būsto Fondas Vilniuje
Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondą 2023 metų gruodžio 31 dieną sudarė 1293 socialiniai būstai ir 1872 savivaldybės būstai.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Būsto Pritaikymas Neįgaliesiems
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdo kai kuriuos būstus, kurie yra pagal statybos projektus pritaikyti turintiems įvairių poreikių gyventojams. Tačiau ne visi socialiniai būstai yra pritaikyti negalią turinčių žmonių poreikiams, todėl dažnu atveju pritaikymo klausimai yra sprendžiami labai individualiai. Vilniuje, Karaliaučiaus g., Pilaitės seniūnijoje, yra ne vienas daugiabutis, kuris turi jau įrengtas neįgaliųjų judėjimui skirtas lauko nuovažas, kuriais judėjimo negalią turintys žmonės gali lengvai patekti į jiems nuomojamus butus.
Pasak specialistų, vieniems užtenka minimaliai atlikti pritaikymo darbus vonios kambaryje, kitiems reikia spręsti pritaikymo klausimą nuo keltuvo, lifto ar neįgaliųjų judėjimui skirtos lauko nuovažos įrengimo patekimui į laiptinę iki keltuvų įrengimo bute, kad būtų galimybė pasiekti vonios kambarį ir pan. Anot jos, daug priklauso ir nuo to, kiek pats negalią turintis asmuo yra savarankiškas, kokią gali gauti pagalbą iš artimųjų bei kiek jos pats nori priimti. Šiai dienai „Vilniaus miesto būstas“ galėtų pasiūlyti vieną laisvą pritaikytą butą negalią turinčiam asmeniui.
Iš esmės visi socialiniai būstai gali būti pritaikomi pagal gyventojų poreikius. Jų apimtį nustato ir patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Komisija svarsto gyventojų prašymus nuo atskirų elementų įrengimo (pavyzdžiui, ranktūrių, vonios keltuvų ir t. t) iki pilno būsto pritaikymo (būsto kambarių remonto, rekonstrukcijos, tualeto, vonios patalpų pritaikymo, lubinių, nuožulnių keltuvų montavimo ir t. t). Jei reikalingas būsto pritaikymas, gyventojas turi pateikti prašymą Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrui. Po prašymo gavimo vykdomas būsto patikrinimas, įvertinamas poreikis bei pritaikymo galimybė, vietoje surašomas poreikių įvertinimo aktas. Vėliau komisijos posėdžio metu svarstomi ir patvirtinami numatyti darbai.
Socialinis būstas Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt
Socialinio Būsto Gavimo Kriterijai
Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims. Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Asmenys ir šeimos gali pretenduoti į socialinį būstą, jei jie atitinka šiuos kriterijus:
- neturi nuosavo būsto Lietuvoje, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo);
- yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
- yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių.
Socialinis būstas ne eilės tvarka gali būti išnuomotas, jeigu asmenys atitinka šiuos kriterijus:
- jiems yra nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis;
- jiems yra sukakęs senatvės pensijos amžius ir jiems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
- jie yra šeimos, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
- jie yra šeimos, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) yra neįgalūs našliai ir vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ir deklaruoja savo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje ne trumpiau nei 5 metus iš eilės;
- jie yra šeimos, auginančios vaikus ar (ir) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), kai ne mažiau kaip dviem iš jų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
- jie yra šeimos, kuriose ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis ir (ar) didelių specialiųjų poreikių lygis, kai šeimos nariai yra sukakę senatvės pensijos amžių.
Gyventojų Patirtis
Vytautas Vaitekutis su žmona, gyvenantys socialiniame būste, pritaikytame žmonėms su judėjimo negalia, teigia gyvenantys pakankamai orų gyvenimą. Remiantis G. Petrušauskienės pateiktais duomenimis, šiuo metu 288 Vilniaus miesto socialinio būsto gyventojai turi negalią (40 proc. ir mažesnis darbingumo lygis; specialiųjų, vidutinių, didelių poreikių).
Vytautas, sergantis išsėtine skleroze, pabrėžia, kad svarbiausia, jog butas yra pritaikytas judėjimo negalią turinčiam žmogui. Anot jo, vienas būtiniausių būsto pritaikymo elementų yra vadinamieji pandusai.
Prieš įsikurdami socialiniame būste Vaitekučių šeima dešimt metų gyveno žmonos tėvų bute Karoliniškių mikrorajone. Nežiūrint į tai, kad buto vidus buvo visiškai pritaikytas judėjimui su vežimėliu, bet jis buvo daugiabučio septintame aukšte. Anot Vytauto, žmona tiesiog negalėdavo įvažiuoti į liftą, todėl ją, esant reikalui, reikėdavo tiesiog išnešti laiptais.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Iššūkiai ir Perspektyvos
Nors savivaldybė aktyviai investuoja į socialinio būsto plėtrą ir pritaikymą, vis dar išlieka iššūkių. Vienas jų - užtikrinti, kad būstai būtų naudojami pagal paskirtį ir nebūtų pernuomojami tretiesiems asmenims. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir efektyvumą, savivaldybės specialistai yra įpareigoti parengti naują socialinio būsto nuomos sutarties formą ir naudojimo nuostatus. Taip pat numatytos priemonės, kurių dėka socialinio būsto skyrimas turėtų tapti skaidresnis ir efektyvesnis.
Ką Veikia SĮ "Vilniaus Miesto Būstas"?
Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise administruoja apie 3500 Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių turtinių vienetų. Taip pat Vilniaus gyventojams organizuojame aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis paramos teikimą, apgyvendinimo ir būsto išnuomojimo procesą, įgyvendiname būstų pardavimo funkciją, nes tam tikrais atvejais dalį savivaldybės būstų nuomininkai gali išsipirkti, bei užtikriname socialinių būstų plėtrą ir įsigijimą.
Pagrindinė įmonės misija yra tapti vilniečių partneriu, kuris skatintų turėti namus. Pastebime tendenciją, kad visi žino, kas yra socialiniai būstai, kokia tai paramos forma. Tačiau yra aibė kitų paramos būdų, kurie gali būti netgi efektyvesni.
Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ vizija - kiekvienu atveju racionaliai parinkti tinkamiausią paramos būstu formą. Tiek Vilniuje, tiek bendrai Lietuvoje susiklostė situacija, kad mažas pajamas gaunantys žmonės įsirašo į eilę socialiniam būstui gauti ir laukia kelerius metus, kadangi būstas nėra skiriamas iš karto. Tačiau atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti suteikiamos įvairios kitos paramos formos.
Gyventojams Teikiamos Paslaugos ir Jų Nauda
Vilniuje gerai išvystyta paramos forma yra būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijų mokėjimas. Pats modelis veikia taip, kad žmogus, kuriam reikia paramos būstu, pats Vilniaus mieste privačiame sektoriuje susiranda būstą ir sudaro su nuomotoju neterminuotą arba bent ne trumpesnę nei vienerių metų oficialiai VĮ Registrų centre užregistruotą sutartį. Tokiu atveju, asmuo kreipiasi į mus ir mes organizuojame tolimesnį procesą bei būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos išmokėjimą.
Teikiama parama gana ženkli, ji priklauso nuo šeimos narių skaičiaus:
| Šeimos sudėtis | Kompensacijos dydis (apytiksliai) |
|---|---|
| Vienas asmuo be šeimos | 200 eurų |
| 2 asmenų šeima | 285 eurai |
| 3 asmenų šeima | 366 eurai |
Ši paramos forma patraukli, nes žmogus, kuris, pavyzdžiui, dirba Naujininkų ar Pilaitės mikrorajone, būstą gali susirasti čia pat ir jau tą patį mėnesį jam galime teikti paramą. Asmeniui nereikia būsto laukti metų metus, be to, gyvena ten, kur yra jo darbo vieta, gydymo ar vaikų ugdymo įstaigos.
Kita galima paramos forma yra valstybės subsidijos, skirtos kreditui būsto įsigijimui. Įstatymai numato, kad šią paramą, siekiančią 10 arba 20 proc., gali gauti tam tikros visuomenės grupės, tokios kaip jaunos šeimos, daugiavaikės šeimos, našlaičiai ar žmonės su negalia. Šie gyventojai nusiperka būstą, o valstybė apmoka dalį pradinio įnašo ar kredito.
Minėtos paramos formos yra žymiai efektyvesnės, jomis galima pasinaudoti labai greitai. Tuo tarpu socialinis būstas tarsi loterija, jis siūlomas eilės tvarka, neatsižvelgiant į tai, kuriame mikrorajone žmogus dirba, gydosi. Mūsų tikslas - parinkti optimalų paramos būdą, paslaugas teikti kuo operatyviau. Svarbu didinti žinomumą apie mūsų teikiamas paslaugas, o tuo pačiu keisti ir žmonių mąstymą, jog nebūtina ilgą laiką laukti socialinio būsto, kai galima pasinaudoti ir kitomis paramos formomis.
Kartais susiklosto situacija, kad žmonės, kurie gali gauti paramą, pavyzdžiui našlaičiai, jaunos šeimos, apie tokią galimybę nežino.
Informacijos Prieinamumas
Šiandien Vilniuje privačiame sektoriuje yra apie 1000 butų, kuriuose gyvena apie 1000 šeimų, gaunančių būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Todėl tvirtinti, kad apie kitas nei socialinis būstas mūsų teikiamas paslaugas gyventojai nežino, tikriausiai negalima. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija atsirado 2015 m., tad per tuos metus pasiektas įdirbis išties didelis.
Šių metų pradžioje atlikome įmonės žinomumo tyrimą, kurio metu išsiaiškinome, kad apie būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas ir subsidijas žino beveik 20 proc. Vilniaus miesto gyventojų (kompensacijas žino 13 proc., o subsidijas 6 proc.). Keičiasi ir privataus sektoriaus nuomotojų požiūris bei žinios. Anksčiau į galimybę išnuomoti būstą socialiai labiau pažeidžiamoms šeimoms jie žiūrėdavo skeptiškai, prisibijodavo ne itin gero susiformavusio įvaizdžio, galimų bėdų. Tačiau per kelerius metus jie pamatė, kad viskas puikiai veikia ir būstus nuomojančios šeimos nesukelia problemų. Priešingai, kartais jos netgi patrauklesnės nuomininkės, nes Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, mokėdama būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, užtikrina, kad nuomos mokestis bus mokamas.
Suprantama, kad žinomumo galėtų būti daugiau. Šiuo tikslu veikia informaciniai internetiniai puslapiai, žinutės apie teikiamą būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos paslaugą talpinamos informaciniuose miesto stenduose, viešajame transporte. Kartu siekiame keisti žmonių požiūrį, kad pralaukus socialinio būsto eilėje 5-10 m. ir jį gavus, nereikia su juo susitapatinti ir galvoti, jog jame bus gyvenama iki gyvenimo pabaigos.
Jaunos šeimos, kurios 2-3 m. naudojasi parama, atsistoja ant kojų, susiranda darbus, jų pajamos ima didėti, todėl pačios gali savimi pasirūpinti ir atsisako suteikto socialinio būsto ar būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos. Tai geriausi ir labiausiai džiuginantys pavyzdžiai, motyvuojantys dirbti ir siekti rezultatų.
Požiūris Į Socialinį Būstą ir Kaimynystės Santykiai
Susiduriama su problema, kai dėl tam tikrų įsitikinimų vilniečiai ne itin palankiai vertina socialinio būsto kaimynystę. Derėtų labiau pasidžiaugti geraisiais pavyzdžiais. 90 proc. socialinių būstų gyventojų ar besinaudojančių kitomis paramos formomis yra tvarkingi, problemų nekeliantys žmonės, lygiai tokie patys vilniečiai, kaip ir gyvenantys privačiuose būstuose. Žinoma, kad kaip ir kitų vilniečių atveju, iškyla ir tam tikrų konfliktų ar piktnaudžiavimų, sulaukiame kaimynų skundų. Bet tai nėra dominuojanti masė. Stengiamės keisti nuo seno įsivyravusį požiūrį apie socialinius būstus, tačiau tai sudėtingas procesas. Kartais ugnies į žibalą įpilama ir viešojoje erdvėje, gerieji pavyzdžiai ne taip dažnai viešinami.
Didesnę gyventojų integraciją gali skatinti minėtos kitos nei socialinis būstas paramos formos. Kartais socialiniame būste apgyvendinus šeimas, kyla tam tikras tos bendruomenės nepasitenkinimas. Turime atvejų, kai dar tik tvarkomas socialinis būstas, o jau teikiami skundai, reiškiamas pasipiktinimas, nors šeima dar neatsikraustė.
Tuo tarpu, kai šeimos naudojasi būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, jokių konfliktų nėra, skundai yra pavieniai, nes nei privatus asmuo, kuris išnuomoja būstą, nei jame apsigyvenanti šeima apie tai daug nekalba. Kaimynai nežino, kad šalia apsigyvenusių žmonių būstas išnuomotas pagal paramos formą. Gyventojai tarpusavyje bendrauja, sugyvena, vieni kitiems padeda. Bendruomenė bendruomenei nelygi, susiduriama ir su neigiamu požiūriu, tačiau dominuoja puiki kaimynystė. Tai geriausia integracijos forma.
Gyventojų Atsiliepimai Apie SĮ "Vilniaus Miesto Būstas"
Esame atlikę gyventojų pasitenkinimo Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ teikiamomis paslaugomis tyrimą. Jo rezultatai tikrai neblogi, nes bendras klientų pasitenkinimas įvertintas 7,5 balais iš 10. Kaip viešajam sektoriui tai geras rodiklis. Mane taip pat labai nudžiugino, kad 91 proc. apklausos respondentų nurodė, jog mūsų teikiamas paslaugas buvo nesudėtinga gauti. Be to, 94 proc. klientų teigė, kad įmonės specialistai savo darbą atlieka profesionaliai, bendrauja maloniai, o visą reikalingą informaciją pateikia aiškiai.
Kiek prasčiau klientai įvertino paslaugų suteikimo laiką. Tačiau, kaip ir minėjau, socialinio būsto kartais tenka laukti 5-7 m.. Todėl tų, kurie nėra nusiteikę naudotis kitomis mūsų teikiamomis paramos formomis, nenori pokyčių ir patys labiau pasistengti, netenkina tai, kad paslaugos aprūpinimo socialiniu būstu reikia laukti gana ilgą laiką.
Tai susiję ir su naujų būstų pirkimo problema. Vilniaus miesto rinka šiuo metu įkaitusi, butus nupirkti sudėtinga, eilė nemaža. Tam reikia ir gana daug lėšų bei laiko. Todėl skatinčiau vilniečius pasinaudoti greitesnėmis ir efektyvesnėmis paramos formomis.
Rekomendacijos Gyventojams
Tiek Vilniaus, tiek visos Lietuvos gyventojai dėl reikalingos paramos gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybes, nes parama jose teikiama skirtingais būdais. Svarbiausią informaciją galima rasti savivaldybių internetinėse svetainėse, kuriose nurodoma ir visais iškylančiais klausimais konsultuojančių bei vertingiausią paramos formą parenkančių specialistų kontaktinė informacija.
Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ informaciją apie tai, kaip pasinaudoti parama būstui įsigyti, kaip gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją ar socialinį būstą, pateikia interneto svetainėje www.vmb.lt.
tags: #socialiniai #bustai #pilaite