Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė yra neterminuota laisvės atėmimo bausmė - ji nėra apibrėžta konkrečia įkalinimo trukme. Tačiau ar tai reiškia, kad nuteistasis niekada nebeišeis į laisvę ir bausmė jam bus vykdoma iki jo mirties?
Iš tikrųjų pagal ankstesnį reglamentavimą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės paskyrimas iš esmės reiškė įkalinimą visam likusiam gyvenimui. Teoriškai nuteistojo teisinė padėtis galėjo būti švelninama tik patenkinus malonės prašymą, priimant įstatymą dėl amnestijos arba atleidžiant nuo bausmės dėl ligos.
2017 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą padarė išvadą, kad minėti institutai nėra veiksmingos priemonės kreiptis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo. Taigi, pripažinta, kad iki gyvos galvos nuteistų asmenų „teisė į viltį“ Lietuvoje neužtikrinama. Šis sprendimas tapo pagrindas pakeisti teisinį reglamentavimą.
Nors ši bausmė vis dar išlieka neterminuota, tačiau dabar jos paskyrimas neturėtų būti suprantamas kaip įkalinimas visam gyvenimui. EŽTT yra pažymėjęs, kad bausmės skyrimo pagrindai, egzistavę bausmės atlikimo pradžioje, gali nebebūti aktualūs ir tikslingi po ilgo bausmės atlikimo laiko, todėl svarbu įvertinti, ar po tam tikro laiko jie vis dar tebeegzistuoja (EŽTT sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę). Taigi, asmuo, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, gali tikėtis bausmės peržiūrėjimo po tam tikro laiko.
Kada ir kokiu būdu galima kreiptis dėl bausmės sušvelninimo?
Pirma, nuteistasis negali tiesiogiai teikti teismui prašymo sušvelninti jam paskirtą bausmę, jis prašymą turi paduoti pataisos įstaigai. Tik pataisos įstaiga turi teisę su teikimu kreiptis į apygardos teismą.
Taip pat skaitykite: Kada gausiu išmoką?
Antra, įkalinimo įstaigoje nuteistasis turi būti išbuvęs bent 20 metų. Tokie reikalavimai yra būtini, kad klausimas dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galėtų būti svarstomas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas dvidešimties metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės terminas skaičiuojamas nuo suėmimo taikymo arba paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžios.
Priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos, įgalinsiančios peržiūrėti nuteistiesiems paskirtą įkalinimo iki gyvos galvos bausmę. Įsigaliojus priimtoms pataisoms, nuteistajam, atlikusiam ne mažiau kaip 20 metų bausmės, būtų suteikta teisė pateikti teismui prašymą peržiūrėti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Jeigu teismas, įvertinęs visas bausmės švelninimui esminę reikšmę turinčias aplinkybes, nuspręstų tokį nuteistojo prašymą patenkinti, tuomet laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų keičiama terminuota laisvės atėmimo bausme.
Teismo procedūra ir terminas, jeigu bausmė pakeičiama
Apygardos teismas nutartimi gali pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę arba jos nepakeisti. Priėmęs sprendimą pakeisti bausmę, teismas turi nustatyti konkretų terminą. Baudžiamajame įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad šis terminas negali būti trumpesnis nei 5 metai ir ilgesnis nei 10 metų.
Jei priimtas priešingas sprendimas - nepakeisti bausmės, pakartotinai galima kreiptis po vienų metų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Apygardos teismo nutartys per septynias dienas gali būti skundžiamos Lietuvos apeliaciniam teismui.
Teismų praktika: apeliacinės instancijos sprendimai
Iki 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos apeliacinis teismas jau yra išnagrinėjęs dvidešimt penkis skundus. Teismas 5 nuteistiesiems pakeitė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę: 2 nuteistiesiems paskyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę, dviem - 10 metų, vienam - 5 metų.
Taip pat skaitykite: Socialinės pašalpos dydis ir mokėjimas
Vienas nuteistasis apskundė apygardos teismo nutartį, kuria buvo pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė į terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir nustatytas 7 metų terminas, argumentuodamas, kad toks terminas yra per griežtas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė jam minimalų 5 metų terminą.
Kokios aplinkybės vertinamos sprendžiant klausimą pakeisti bausmę ar jos nepakeisti?
Vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgiama į rizikos vertinimo balą, kuris gali būti žemas, vidutinis arba aukštas, kintančių ir nekintančių rizikos veiksnių balus. Teismų praktika patvirtina, kad itin svarbi kintančių rizikos veiksnių, kuriems nuteistasis gali padaryti įtaką, analizė.
Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bausmės tikslai, atliktos bausmės poveikis nuteistajam, jo požiūris į padarytos žalos atlyginimą - tai baudžiamajame įstatyme numatytos vertintinos aplinkybės, kurių konkretus turinys atskleidžiamas teismų praktikoje.
Dėmesio skiriama ir nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu, t. y. ar nuteistasis laikosi pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Svarbu ne tik tai, ar jis yra padaręs drausmės pažeidimų, bet ir jų pobūdis, pavyzdžiui, vienokia išvada gali būti daroma, kai pažeidimai susiję su smurto panaudojimu, ir, priešingai, kitokia, kai jie menkaverčiai, atsitiktiniai. Be to, svarbus ir jų padarymo laikas.
Nuteistojo požiūris į mokymąsi, darbą, užsėmimų lankymą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose - taip pat vertintinos aplinkybės. Nuteistojo darbas yra ne tik alternatyvus jo pajamų šaltinis, bet ir turi teigiamos įtakos siekiant tinkamų nuteistojo elgesio korekcijų. Aišku, vien tai, kad nuteistasis nedirba, savaime nevertinama neigiamai. Tokiu atveju teismas vertina, ar nuteistasis anksčiau dirbo, kodėl nebedirba, pavyzdžiui, atleistas dėl pažeidimų, ką tik perkeltas į kitą pataisos įstaigą, ar kreipėsi dėl darbo ir kodėl darbas jam nebuvo suteiktas ir pan.
Taip pat skaitykite: Kaip veikia neapmokestinamas minimumas „Sodroje“?
Nuteistojo požiūrio į veikas, už kurias jis nuteistas, teigiami pokyčiai, pavyzdžiui, nevengia kalbėti apie padarytus nusikaltimus, savo elgesį, tokį elgesį vertina kritiškai, yra svarbūs, vertinant, ar nuteistasis savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis.
Apibendrintai pasakytina, kad nė vienai teigiamai ar neigiamai nuteistąjį charakterizuojančiai aplinkybei nėra suteikiama išskirtinė reikšmė, o vertinama jų visuma. Pavyzdžiui, vertinant nuteistojo požiūrį į padarytos žalos atlyginimą, reikšmės turi ne vien tai, ar nuteistasis jau atlyginęs visą padarytą žalą, tačiau svarbu, ar jis atlygino žalą savanoriškai, pats, ne bendraskoliai ar artimieji, o jei neatlygino žalos, tam turi būti svarbios priežastys.
Teisinio teikimo turinys
Šio straipsnio 2 dalyje numatytame teikime turi būti nurodyti duomenys apie nuteistojo asmenybę ir jo socialinę aplinką, nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygį ir kriminogeninius veiksnius, atliktos bausmės poveikį šiam nuteistajam (pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, individualiame resocializacijos plane nurodytų priemonių vykdymą, elgesį bausmės atlikimo metu), taip pat duomenys apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ar jos pašalinimą, įskaitant duomenis apie nuteistojo turėtas galimybes žalą atlyginti ar pašalinti arba objektyvias priežastis, dėl kurių nusikaltimu padarytos žalos atlyginti ar pašalinti nebuvo įmanoma.
Tais atvejais, kai nusikaltimu padaryta žala atlyginta ar pašalinta iš dalies, šio straipsnio 2 dalyje numatytame teikime taip pat nurodomi duomenys apie nuteistojo galimybes ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Be to, šiame teikime turi būti nurodyta, ar nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir ar gailisi padaręs nusikaltimą.
Specialistų išvados ir ekspertizės reikšmė
Teismai, svarstydami nuteistųjų prašymus dėl griežčiausios bausmės sušvelninimo, turės įvertinti ir privalomai atsižvelgti į specialistų išvadas, apibūdinančias nuteistojo asmenybės ir nusikalstamo elgesio rizikos reikšmingus pokyčius.
Visuomenės interesas ir žmogaus teisės
Galiausia, atsižvelgiant į EŽTT praktiką, pagal kurią valstybė turi pozityvią pareigą apsaugoti visuomenę, įvertinamas ir visuomenės interesas. Valstybė privalo užtikrinti visuomenės saugumą, tačiau ji taip pat turi užtikrinti, kad iki gyvos galvos nuteistų asmenų „teisė į viltį“ būtų reali.
Faktas, kad esate pataisos įstaigoje, nereiškia, kad neteksite savo žmogaus teisių. Jų privaloma laikytis, net jei jums atimta laisvė. Žmogaus teisių aspektu, įkalinimas laikomas laisvės apribojimu. Nors laisvės atėmimas suvaržo laisvę, žmogus nepraranda savo žmogaus teisių pataisos įstaigoje. Tai reiškia, kad galite užmegzti draugystę, palaikyti ryšius su savo šeima, dirbti ir studijuoti, balsuoti rinkimuose, jaustis saugūs ir išlikti sveiki. Valstybė privalo tai užtikrinti.
Santrauka: ką reiškia „iki gyvos galvos“ šiandien?
Šiandien, atsižvelgiant į pakeitimus ir EŽTT praktiką, „iki gyvos galvos“ iš tikrųjų nebūtinai reiškia amžiną įkalinimą be galimybės peržiūrėti bausmę. Asmuo, kuriam paskirta ši bausmė, turi teisinę galimybę po nustatyto laiko (ne mažiau kaip 20 metų atliktos bausmės) pateikti reikalavimą peržiūrėti bausmę, o teismas, įvertinęs vertintinas aplinkybes, gali pakeisti ją terminuota laisvės atėmimo bausme (nuo 5 iki 10 metų).
| Reikalavimas / kriterijus | Aprašymas |
|---|---|
| Minimali laikas atlikęs bausmę | 20 metų nuo suėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžios |
| Teikimo šaltinis | Pataisos įstaiga (pataisos įstaigos teikimu teismas nagrinėja klausimą) |
| Galimi teismo sprendimai | Pakeisti į terminuotą (5-10 metų) arba nepakeisti; pakartotinai kreiptis po 1 metų |
| Pagrindiniai vertintini kriterijai | Nusikalstamo elgesio rizika, elgesys įkalinimo metu, bausmės poveikis, žalos atlyginimas, požiūris į padarytą veiką, visuomenės interesas |
Apibendrinant, teisiniai pakeitimai ir EŽTT praktika siekia subalansuoti visuomenės saugumą ir nuteistųjų teises, užtikrinant, kad laisvės atėmimas iki gyvos galvos nebūtų absoliutus ir leistų teisiniam instituciniam vertinimui po ilgo bausmės atlikimo laiko.