Kovo 9 d. Vinco Kudirkos aikštę Vilniuje užpildė tūkstantis kėdžių su kortelėmis, kuriose surašytos medicininės vaikų su negalia diagnozės. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, neįgalių vaikų integracija į bendrojo lavinimo mokyklas yra svarbus žingsnis siekiant lygių galimybių ir socialinės įtraukties. Šiandien nagrinėsime, kokie iššūkiai kyla integruojant neįgalius vaikus į švietimo sistemą, kokie mitai sklando visuomenėje ir kokie pokyčiai būtini, norint užtikrinti kokybišką ir įtraukų ugdymą visiems vaikams.
Oficiali ir reali statistika apie vaikus su negalia
Oficialiais duomenimis (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2023), šiuo metu Lietuvoje auga per 15 tūkst. vaikų su negalia. Tačiau realus negalią turinčių ar su raidos sunkumais susiduriančių vaikų skaičius yra kur kas didesnis nei nurodytas oficialiose statistikose, nes dalis jų yra neregistruota duomenų bazėse dėl to, kad nėra nustatyta jų diagnozė. Remdamiesi Statistikos departamento, Higienos instituto ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, „Padėkime sau‘19“ 2020 m. Nr. 12 darėme apibendrinimus, jog 2019 m., palyginti su 2018-aisiais, Lietuvoje neįgalių vaikų padaugėjo 2,2 proc. 2019 m. vaikų populiacijoje turintieji negalią asmenys sudarė 3,1 proc.
2024 m. vaikų su negalia buvo 18,6 tūkst., palyginti su 2023 m., šis skaičius padidėjo 5,09 proc. Lietuvoje pirmą kartą neįgalumas 2022 m. nustatytas 4,8 vaikų iš 1000. 2020 m. Lietuvoje buvo beveik 230 tūkst. asmenų su negalia, per metus jų sumažėjo 3 proc. Iš visų vaikų iki 17 m. amžiaus vaikai su negalia sudarė 3,1 proc., tai yra, iš 100 Lietuvos vaikų 3 buvo neįgalūs. Šis skaičius metų bėgyje palyginti nedaug kinta.
Laikotarpiu per 13 metų nuo 2006 iki 2018 m. vidutiniškai 3,5 asmenims iš 1000 vaikų, priklausančių 0-17 m. amžiaus grupei, būdavo pirmą kartą pripažįstamas neįgalumo lygis, kiekybiniai svyravimai nedideli, 2012 ir 2017 m. buvo daugiausia tokių asmenų - po 3,8 - 1000 vaikų. Pirmą kartą nustatytas neįgalumas kiekybiškai rekordus sumušė 2008 m. - nustatyti 2243 neįgalūs asmenys iki 17 m.
Duomenų neatitikimai ir realios šeimų patirtys
Pasak jos, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomas neįgaliųjų specialiųjų poreikių vertinimo ir tenkinimo modelis, kuriuo numatoma nustatyti dviejų lygių slaugos ir dviejų lygių priežiūros specialiuosius poreikius, pagal kuriuos bus skiriamos tikslinės išlaidų kompensacijos, bei į neįgaliųjų specialiųjų poreikių vertinimą įtraukti socialinius darbuotojus, yra ydingas. Deklaruodamos paslaugų plėtrą ir kompleksiškumą, perėjimą nuo institucinės globos prie paslaugų bendruomenėje, valdžios institucijos elgiasi priešingai.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas su tėvais: perspektyvos
A. Stančikienės teigimu, pagal dabar veikiančią sistemą neįgalumo ir šalpos (priežiūros arba slaugos) pensiją gauna suaugęs teisėtas neįgalaus vaiko atstovas. Dažniausiai tai būna mama. Apie 80 proc. mamų, auginančių vaiką su sunkia, o kartais ir vidutine negalia, nedirba, nes slaugo ar prižiūri savo atžalą. „Joks socialinis darbuotojas nepasiteiravo kaip mes ištveriame šią situaciją, nes mūsų niekada nematė. Ir kaip gali būti sukurtas modelis be mūsų kasdieninės patirties? Akivaizdu, kad nesuprantant situacijos, neįmanoma į ją ir atliepti”, - stebisi Erika Švenčionienė, auginanti 9 m.
Pagal turimus pobūdinius skaičiavimus, mes turime apie 30 tūkst. vaikų su negalia, nors LR Statistikos departamentas nurodo 16 399, o SADM - 14 tūkst. apie 7-iems tūkst. kiekvienam vaikui su negalia valstybė skiria iki 4000 Eur per mėn., tačiau vaiką ir jo šeimą pasiekia TIKTAI iki 500 Eur - vos 10 proc.
Šeimų iššūkiai ir emocinė parama
Kaip žinia, šeimos, auginančios neįgalų vaiką, susiduria su finansinėmis, psichologinėmis, socialinėmis bei kitomis problemomis kelis kartus dažniau nei kitos šeimos. Vaikas, turintis negalią, natūraliai tampa išbandymu visai šeimai (Piščalkienė ir Navickienė, 2019). Pirmoji tėvų reakcija į vaiko kitoniškumą, o dažnai net ir į patį vaiką, būna negatyvi. Sunki vaiko liga ar negalia gali atsirasti prenataliniu laikotarpiu, gimimo metu ar vėlesniame raidos etape. Visais atvejais tai yra pasikeitimas, verčiantis tiek vaiką, tiek šeimos narius iš esmės keisti socialinius vaidmenis, įpročius bei nusistovėjusią rutiną (Dadelienė ir kiti, 2020; Kavaliauskienė ir Kondratavičienė, 2019).
Kalbant apie šeimos emocinį pokytį, sunkios ligos ar negalios atsiradimas šeimoje priskiriamas prie nenorminės šeimos krizės. Šie sunkumai visai šeimai sukelia įvairių emocijų. Emocija dažnai yra ne tik žmogaus vidinė būsena - ji prisideda ir prie atitinkamos reakcijos į aplinką, į problemą. Emocijos neretai tampa vienu iš pagrindinių pasirinkimą lemiančių veiksnių. Pastebima, jog į žinią apie vaiko negalią šeima reaguoja panašiai kaip į netektį. Teigiama, jog išgyvenę šoką, neigimą, liūdesį, pyktį, nerimą ir radę būdų kaip toliau gyventi, tėvai paprastai pamažu apsipranta su nauja nepalankia situacija, ieško ir randa pozityvų vaiko priėmimo būdą, palaipsniui mažėja kaltės jausmas.
Taip pat tyrėjai pastebi, jog pilnos šeimos yra labiau linkusios dalintis atsakomybėmis tarpusavyje, o tai sumažina psichologinę įtampą šeimoje. Akcentuojama ir tai, jog vieniši tėvai, auginantys negalią turintį vaiką, dažniau išgyvena ir depresiškumo ar liūdesio būsenas. Šiuo pažeidžiamu laikotarpiu ypač svarbi specialistų pagalba ir informacijos visai šeimai suteikimas.
Taip pat skaitykite: Valstybės finansuojamas draudimas
Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas ir švietimo pagalba
Tėvams arba mokytojams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo ar kalbos, elgesio, emocijų, dėmesio sukaupimo sunkumų, kreipiamasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą. Ugdymo įstaigos specialistai ir vaiką ugdantys mokytojai atlieka pirminį ugdymosi poreikių vertinimą: aprašo vaiko galias ir sunkumus, kokie jo pasiekimai, elgesys, emocijos, bendravimo ir socialiniai įgūdžiai. Atlikus pirminį ugdymosi poreikių vertinimą, gali būti paskiriama reikiama vaikui švietimo pagalba.
Viena klasėje gali mokytis įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų. Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės: mokiniai, turintys negalių; mokiniai, turintys sutrikimų; mokiniai turintys mokymosi sunkumų. Prie turinčiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių priskiriami ir itin gabūs vaikai.
Negalios tipai ir ugdymo organizavimas
Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą. Negalioms priskiriami: intelekto sutrikimai, regos sutrikimai, klausos sutrikimai, kochlearinių implantų naudotojai, judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai, kurčneregystė*, kompleksinė negalia (kai yra kelios negalios).
Intelekto sutrikimas pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais. Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime, sutrikę jų socialiniai, savisaugos įgūdžiai. Intelekto sutrikimas gali būti: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl šio sutrikimo nustato savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT).
Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Gali būti: vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas, kiti regėjimo sutrikimai. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl regos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) specialistais.
Taip pat skaitykite: Išmokos gavimo sąlygos
Klausos sutrikimai gali būti įvairaus laipsnio: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir gilus (kurtumas). Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl klausos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) specialistais.
Autizmo spektro sutrikimai: autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus. Gali išsiskirti itin netolygiais gebėjimais įvairiose srityse.
Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Šie sutrikimai gali būti įgimti ar įgyti persirgus centrinės ar periferinės nervų sistemos ligomis, patyrus traumą. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą.
Įtraukusis ugdymas: teisės, realybė ir iššūkiai
Įtraukus ugdymas reiškia, jog negalią turintys vaikai yra bendrojo ugdymo proceso dalis - visi vaikai mokosi drauge, neatskiriant vienų nuo kitų. Praktinė patirtis ir moksliniai tyrimai rodo, kad toks ugdymas yra naudingas visiems. Negalią turintys vaikai pasiekia aukštesnių mokymosi rezultatų, įgyja daug geresnius socialinius gebėjimus nei mokydamiesi specialioje mokykloje.
Įtraukusis ugdymas savo esme atitinka Lietuvos švietimo strategiją, taip pat Geros mokyklos koncepciją, kuri yra oficialus valstybės orientyras mokykloms. Atvirumas pasauliui, socialinei įvairovei, pedagoginėms inovacijoms ir vaikų kūrybiškumui - politiniu lygmeniu sutartos vertybės, kurios yra ir įtraukiojo ugdymo dalis.
Nuo 2024 metų visi neįgalūs vaikai, taip pat ir turintys intelekto negalią, galės lankyti bendrojo ugdymo mokyklas, o mokyklos privalės priimti vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Tačiau būtent specialistų ir sąlygų poreikis kelia didžiausią nerimą tėvams, auginantiems vaikus, turinčius intelekto negalią.
Priimtos Švietimo įstatymo pataisos numato, kad nuo 2024 m. visos bendrojo ugdymo mokyklos privalės priimti neįgalius ar specialiųjų poreikių vaikus, t. y. visi vaikai, turintys įvairių formų sutrikimų - intelekto, klausos, regos, autizmo spektro ar kitokių, galės lankyti bendrojo ugdymo mokyklas. Mokyklos nebegalės atsisakyti jų priimti motyvuodamos tuo, kad neturi specialių sąlygų.
29-uoju įstatymo straipsniu įtvirtinta mokinių, įskaitant ir turinčių specialiųjų poreikių, teisė mokytis mokykloje, gyvenant jai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Jei mokykla negali patenkinti visų priimto mokytis mokinio ugdymosi poreikių ar neįmanoma užtikrinti tinkamo sąlygų pritaikymo ugdytis, siūlomas tinkamas sąlygų pritaikymas ugdytis toje pačioje arba kitoje bendrojo ugdymo mokykloje.
Neabejotinai, didžiulį postūmį davė žmonių su negalia organizacijų, įskaitant šeimų, auginančių vaikus su negalia, organizacijų vykdyta advokacija dėl įtraukiojo ugdymo, susitelkus kartu su akademijos ekspertais. Įtraukusis ugdymas yra kildinamas iš Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos ir joje nustatytos vaikų su negalia teisės mokytis bendrojo ugdymo aplinkose kartu su visais vaikais.
Praktinės problemos įgyvendinant įtrauktį
Deja, 4 tūkstančiai vaikų šalyje vis dar tebesimoko atskirai. Tai reiškia, kad apie 4 tūkstančiai Lietuvos vaikų mokosi izoliuoti nuo savo bendraamžių. Dėl negalios (intelekto, judėjimo, regos ar klausos) šiems vaikams nerandama vietos ten, kur mokosi visi - jie netenka socializacijos ir savęs realizavimo bendruomenėje galimybės.
Socialinė integracija, reikia pripažinti, nepavyko, nes buvo bandoma mechaniškai perkelti vaikus į bendrojo lavinimo mokyklą, nekeičiant mokymosi formų, metodų, proceso, galų gale, mąstymo. Nepavyko pašalinti ugdymo standarto dominavimo mokykloje ir įdiegti įvairių vaiko poreikių prioriteto. Nepavyko sukurti mokyklos, kurioje lygiomis teisėmis mokytųsi visi drauge.
Švietimo įstatymas niekaip neįpareigojo mokyklų sudaryti tinkamas sąlygas negalią turintiems vaikams mokytis bendrojo lavinimo klasėse. Mokyklos vis dar turi teisę atsirinkinėti tik jiems patinkančius vaikus ir atstumti nepatinkančius, tarp kurių patenka ir vaikai su negalia. Tačiau iki šiol švietimo politikai, valdininkai ar pačios mokyklos niekaip negali tam vienam procentui vaikų rasti vietos bendrojo ugdymo klasėse. 4 tūkst. negalią turinčių vaikų labai mažas skaičius - tik truputėlį daugiau nei 1 proc. visų Lietuvos vaikų.
Įtraukusis ugdymas yra procesas, ir jau iki tada, kai jis buvo įtrauktas į nuostatas ir privalomas vykdyti, jie jau tai vykdė: „Toks ugdymas staiga niekaip neužklupo: visuomet turėjome vaikų su specialiaisiais poreikiais. Taip, žinoma, dabar tokių vaikučių atsirado daugiau visose mokyklose, taip pat ir mūsų, bet jei kalbėtume apie žodį „įtrauktis“ ir ką tai reiškia, tai, visų pirma, yra tėvų, mokyklos įsitraukimas, kai tėvai kartu su įstaiga, mokytojais, pagalbos specialistais kalbasi apie vaiką, ką padaryti, kad jam sektųsi.“
Mokyklų ir pedagogų realijos
Direktorė sako, kad visuomet yra daug nerimo, kai reikia žengti pirmuosius žingsnius, bet E. Matulevičienei asmeniškai tai nebuvo nauja ar svetima tema, nes ji ir stažavosi, ir universitete rašė du baigiamuosius darbus apie žmones su negalia, apie bendrą suvokimą, empatiją, požiūrį, bendravimą, būtinus sprendimus. „Mano požiūriu, ne vaikas turi adaptuotis mokykloje, o mes turime būti lankstūs ir prisitaikyti prie vaiko, pritaikyti ugdymą bei aplinką jam. Juk kai ateina naujas šeimos narys, dėl jo reikia visiems pasistengti.“
Didžiausi iššūkiai šiandien, pasak direktorės, yra dirbti su emocinio ir elgesio sutrikimų turinčiais vaikais, tad ji su savo komanda ieško pagalbos ir respublikiniu lygiu, kai ir resursai, ir fantazijos išsisemia. Sulaukia pagalbos iš konsultacinių centrų, kur yra gerokai daugiau patirčių ir galimų sprendimų būdų, tad visi kartu bet kurioje situacijoje randa išeitį. Direktorė sako, kad girdinti kitų ugdymo įstaigų baimes bei nerimą, ir tai yra normalu. Kartu nuoširdžiai kviečia ir kitus mokyklų vadovus, pedagogus nedvejoti - kreiptis pagalbos, jei tik jos reikia.
Viena iš praktinių mokyklų problemų yra rekomendacija, kad vienoje klasėje gali būti iki 3 specialiųjų poreikių turinčių vaikų, nes kitu atveju negalima užtikrinti kokybiško ugdymo proceso visiems toje klasėje besimokantiems mokiniams. Pagal pasaulinius standartus klasėje turi būti antras pedagogas, vadinasi, reikės valstybės, mokyklos resursų, nes reikia papildomų profesionalių darbuotojų, ir jei jų nėra, tai - iššūkis.
Darbo rinka, užimtumas ir socialinė integracija suaugusiųjų tarpe
Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje gyvena daugiau nei 253 159 neįgaliųjų, o tai sudaro 9% visų šalies gyventojų. Asmenys su negalia dėl įvairių fizinių ar psichinių sutrikimų susiduria su sunkumais rūpinantis savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu bei pilnai įgyvendinant savo teises. Ypač sudėtinga ekonominė situacija ir didelis nedarbas apsunkina neįgaliųjų integraciją į darbo rinką, nors darbas jiems yra būtinas.
Neįgaliųjų įdarbinimo iššūkiai Neįgaliųjų įsidarbinimą lemia ne tik įstatyminė bazė, garantuojanti įdarbinimą. Socialinės įdarbinimo agentūros SOPA duomenimis, Lietuvoje yra apie 147 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, tačiau dirba tik trečdalis.
Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ atstovė Vaida Kaikarienė teigia, kad įmonė kasmet stengiasi integruoti žmones su negalia. Jie dirba biure, komercijoje, skambučių centre, logistikoje ir vadybos padaliniuose. Daugiausia neįgaliųjų dirba prekybos centruose, nes ten lengviausia pritaikyti darbo vietas, sąlygas ir grafikus.
Socialinės įdarbinimo agentūros SOPA direktorė teigia, kad trūksta individualizuotų paslaugų žmonėms, padedančių jiems integruotis į darbo rinką, išsiaiškinant trukdžius ir kliūtis, bei pagalbos darbdaviams, siekiant geriau suprasti įvairias negalias ir pritaikyti darbo vietas. Dažniausiai negalią turintys asmenys darbinasi aptarnavimo srityje: padavėjais, apsaugos darbuotojais, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojais ir virėjais.
Dirbančių neįgaliųjų asociacijos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 59% apklaustųjų nėra svarbu, kas atlieka darbą - žmogus su negalia ar be jos. S. Kunigonytė pabrėžia, jog institucijoms ir visuomenei reikia suremti pečius ir pakeisti tokią nuomonę, siekiant, kad nebeliktų tų 7%. Teigiami pokyčiai ir perspektyvos: SADM atliktas visuomenės nuostatų tyrimas rodo, kad 76% apklaustųjų sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, ir, jei reikėtų, galėtų jam padėti. 72% apklaustųjų sutinka, jog asmenys su negalia yra produktyvūs darbuotojai, o 90% - kad jie yra lojalūs darbuotojai, vertina savo darbo vietą ir deda pastangas.
Geri pavyzdžiai: kūrybiškumas kaip integracijos priemonė
Bendras dalyvavimas kūrybinėje ugdančioje veikloje padeda empatija ir tarpusavio supratimu grįstų santykių sukūrimui, o tai padeda jiems geriau integruotis į bendruomenę. Pavyzdžiui, bendrija „Rietavo viltis“ įgyvendino projektą, kuriame dalyvavo 25 nariai - ne tik vaikai, bet ir kai kurių jų tėvai. Projekto metu buvo koncentruotasi į įvairias užimtumo veiklas, padedančiomis sutrikusio intelekto negalią turintiems asmenims geriau integruotis į visuomenę.
„Keliavome į kūrybiškumo ir užimtumo terapijos stovyklą prie Baltijos jūros. Dalyvavo neįgalieji, jų šeimų nariai, savanoriai. Stovyklos metu vyko mokymai, buvo kviečiami meno terapeutai, kurie mokė neįgaliuosius ir jų šeimų narius meno terapijos. Vyko meninės terapijos užsiėmimai prie Baltijos jūros, fotografavimo menas, meniniai užsiėmimai, tokie kaip piešimas ant šilko, porcelianinių puodelių dekoravimas porceliano dažais. Vyko fotosesija prie jūros ir sporto užsiėmimai“, - pasakoja bendrijos pirmininkė.
„Iš viso turėjome 18 užsiėmimų. Kūrėme įvairius paveikslus, vilną vėlėme, fotografavome, pynėme juosteles, lipdėme iš modulino. Dalyvavome ir mugėje, kur demonstravome dalyvių kurtus paveikslus“, - pasakoja pašnekovė. Dalyviams labiausiai trūksta ne veiklos, o bendravimo, išėjimo iš namų. Veikla naudinga, vyksta nuotoliniu būdu. Tačiau bendravimas, pasibuvimas kartu, pokalbiai duoda didesnę naudą.
Švietimo įstatymo pokyčiai ir reikalingi žingsniai
2024 metais Lietuvoje įsigaliojo nauja Švietimo įstatymo redakcija, kuria panaikintos diskriminacinės nuostatos, leidusios bendrojo ugdymo mokykloms nepriimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų dėl tariamo ar tikro ugdymo sąlygų mokykloje nepritaikymo. 29-uoju įstatymo straipsniu įtvirtinta mokinių, įskaitant ir turinčių specialiųjų poreikių, teisė mokytis mokykloje, gyvenant jai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.
Įtraukusis ugdymas yra kildinamas iš JT Asmenų su negalia teisių konvencijos ir joje nustatytos vaiko su negalia teisės mokytis bendrojo ugdymo aplinkose kartu su visais vaikais. Tačiau Lietuvoje įtraukiojo ugdymo sąvoka tiesiogiai susiejama su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Čia iškyla reikšminga terminų painiava, kadangi per se įtraukusis ugdymas yra nukreiptas į vaikus su negalia, kurie nuo senų laikų patiria socialinę atskirtį juos mokant atskirtose nuo bendrojo ugdymo mokyklų aplinkose, dar kitaip - specialiosiose mokyklose.
Ne mažiau svarbu - nepainioti specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalios sąvokų. Integracija yra laikytina siekiu pritaikyti vaiką su negalia prie tipinių aplinkų ir ugdymo metodų, o tai dažniausiai lemia nesėkmę ir nusivylimą. Įtrauktis, priešingai, yra laikytina siekiu pritaikyti ugdymo aplinkas prie vaiko su negalia savybių gerai pažįstant jo/jos poreikius, aprūpinant vaiką ir pedagogą visa būtina vaikui reikalinga parama, pritaikant bendravimo priemones ir ugdymo medžiagą pagal vaiko poreikius.
Rekomenduojami prioritetai gerinant padėtį
- Diegti individualizuotas paslaugas remiantis vaiko poreikių lygių vertinimo modeliu ir skiriant atvejo vadybininką kiekvienam vaikui.
- Užtikrinti pakankamą specialistų (specialių pedagogų, surdopedagogų, tiflopedagogų, logopedų, psichologų) prieinamumą visoje šalyje.
- Skirti tikslinį ir atskaitingą finansavimą, kad paramos lėšos pasiektų šeimas.
- Vykdyti nuolatinį mokytojų rengimą ir konsultavimą, plėsti konsultacinių centrų paslaugas.
- Skatinti darbo rinkos pritaikymą ir individualizuotas įdarbinimo paslaugas suaugusiems su negalia.
- Vykdyti visuomenės švietimą mažinant stereotipus ir didinant toleranciją.
Gyvenimiškos istorijos: iššūkiai mokyklose
Autistišką vaiką auginanti šeima sako, kad įtraukusis ugdymas šiemet jiems niekuo nesisikiria nuo praeitų ar dar prieš tai buvusių kelerių metų. Jų sūnus vis dar negauna reikiamos jam paskirtos pagalbos, mokykla teisinasi, kad trūksta specialistų, be to, šeštus metus besimokantį vaiką stengiamasi išgrūsti iš mokymosi įstaigos dėl pačių įvairiausių priežasčių. Mokytojai vis sako, kad per sunku dirbti, kad trukdo klasei, nes negali iškart atsakyti į užduotus klausimus ar iš esmės reaguoti pamokose taip greitai kaip jo klasiokai, būna uždaras, nemoka bendrauti, mokytojams nelabai patinka, kad per pamokas šalia jo yra spec. pedagogė.
Tėvai sako, kad nors ir nuolat pavargsta kovoti už savo vaiko ugdymą, bet rankų nenuleidžia - tiki, kad kalbėjimas garsiai pakeis vaikų su negalia likimus mokyklose, pedagogų, mokyklos vadovų požiūrį į juos. Ir tiek jų vaikas, tiek kiti bus priimami kaip ir visi kiti „normalūs“ vaikai, kaip dažnai tai jiems pabrėžia mokykloje, neva yra „normalūs“ ir ne. Tai šeimą labai skaudina, kaip ir skaudina vaiką, kuris tai girdi, kai jis išskiriamas kaip „nenormalus“, „ligonis“, „durnelis“. Kai taip kalba pedagogai, taip kalba ir mokiniai, tuomet prasideda patyčios, o tai jautriam ir uždaram vaikui labai sunkiai pakeliama ir reikalauja daug pastangų, kad sugrįžtų atgal į vėžias ir pasitikėtų savimi.
Kita šeima kaip tik džiaugiasi pokyčiais, bet taip pat įvardija reikalingų specialistų trūkumą. „Dukra yra trečiokė, turi disleksiją, dėmesio, emocinį, valgymo sutrikimų. Pirmuosius dvejus metus mokykloje galbūt nebuvo viskas taip paprasta, bet ir nebuvo labai siaubinga. Buvo visko: ir gerų dalykų, ir patyčių, ir nevalgymo, kartais reikėdavo pasiimti vaiką iš mokyklos, nes įsiaudrindavo, ir su mokslais ne taip gerai, kaip norėtųsi. Bet mokykloje yra nemažai vaikų, turinčių įvairių specialiųjų poreikių, tad pedagogai kasmet vis labiau žino, kaip dirbti su, kaip vis dar neretai girdime, „nesveikais“ vaikais.“
Apibendrinanti statistinė lentelė
| Metai | Vaikų su negalia skaičius | Pokytis, palyginti su praėjusiais metais |
|---|---|---|
| 2023 | ~15,000 | - |
| 2024 | 18,600 | +5.09% |
Šioje sudėtingoje temoje svarbu ne tik skaičiai, bet ir žmonių istorijos, kurios parodo, kur sistemoje trūksta pokyčių ir kokių sprendimų reikia, kad vaikai su negalia ir jų šeimos gautų tinkamą paramą. Įtrauktis yra ne tik teisinis principas, bet kasdienis darbas, reikalaujantis resursų, profesionalumo, empatijos ir visuomenės palaikymo.