Visuomenei tenka susidurti su vis naujais socialinės atsakomybės iššūkiais. Didėjanti žmonių populiacija ir augantys verslai kelia ekonomines, socialines ir ekologines problemas. Įvairios įmonės ir verslo organizacijos taip pat turi prisiimti atsakomybę už šių problemų sprendimą. Viešojo sektoriaus institucijos - ne išimtis.
Palyginus su Vakarų šalimis, socialiai atsakingas verslas ir jo iniciatyvos Lietuvoje vertinamos gana skeptiškai. Socializmą, o po to ir savotišką laukinį kapitalizmą dar visai neseniai išgyvenusi Lietuvos visuomenė į geradarius neretai žiūri įtariai. Vieni socialinės įmonių atsakomybės veiklą prilygina filantropijai, o kiti šią veiklą priskiria rinkodarai, kurio pagrindinis siekis - pelnas. Kodėl taip yra?
Klimato Kaitos Komunikacija
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų (KTU SHMMF) mokslininkų tyrimas atskleidė, jog Lietuvoje vis dar egzistuoja abejonės dėl klimato kaitos kilmės priežasčių. No... Žemės diena Lietuvoje įteisinta dar 1992 metais, tačiau ir šiomis dienomis vis dar atsiranda klimato kaitos skeptikų.
KTU SHMMF mokslininkės atliko reprezentatyvią apklausą, kurioje Lietuvos gyventojų buvo klausiama apie požiūrius į klimato kaitą, jos poveikį, susijusią elgseną. „Daugiausia tiriamųjų Lietuvos gyventojų priskirti susirūpinusiųjų grupei, kuri suvokia klimato krizę, ja domisi, palaiko iniciatyvas, bet patys yra pasyvūs, neinicijuoja pokyčių savo gyvenime. Atmetančiųjų klimato kaitos krizę yra vos vienas iš šimto. Statistiškai dėl klimato kaitos nerimaujantieji yra jaunesni gyventojai, įgiję ar siekiantys įgyti aukštąjį išsilavinimą, o abejojantys ar atmetantys klimato krizę yra daugiausia vartotojiški, vyresni asmenys“, - sako KTU tyrėja dr. A. Budžytė.
„Būtinybė segmentuoti ir geriau pažinti savo auditoriją - svarbi bet kurio komunikacijos proceso dalis. Kalbant apie klimato kaitą ir jos sprendimą, kaip vienas galimų auditorijos segmentavimo įrankių, gana dažnai naudojama Jeilio universiteto mokslininkų sukurta „Šešių Amerikų“ (angl. „Six Americas“) metodologija“, - teigia Agnė Budžytė.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Ši klasifikacija remiasi idėja, kad žmonės skirtingi ir turi skirtingas psichologines, kultūrines ir politines priežastis veikti ar neveikti kovoje su klimato kaita:
- Nerimaujantys (angl. alarmed)
- Susirūpinę (angl. concerned)
- Atsargūs (angl. cautious)
- Neįsitraukę (angl. engaged)
- Abejojantys (angl. doubtful) - nepripažįstantys klimato kaitos kaip problemos egzistavimo arba abejojantys žmogaus veiklos įtaka.
- Atmetantys (angl. dismissive) - neigiantys klimato kaitą ir nelaikantys to rimto susirūpinimo klausimu.
Kiekvienas iš šių auditorijos segmentų turi skirtingus informacijos prioritetus, pvz. Nors visiškų klimato kaitos skeptikų Lietuvoje gana mažai, būtinybė ir toliau kalbėti apie klimato kaitos problemų aktualumą kasdieniame gyvenime išlieka.
„Žvelgiant į tyrimo metu gautus rezultatus matyti, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų jau yra gana gerai informuoti tiek apie galimas klimato kaitos priežastis, tiek apie jų pačių indėlio svarbą, tad susiklosčiusi situacija rodo, jog neturime bijoti kalbėti apie klimato kaitą ir galimus jos sprendimus su savo draugais, kolegomis ir artimaisiais, nes didelė tikimybė, kad rasite bendrų sąlyčio ir interesų taškų. Gerųjų praktikų pavyzdžiai, pasidalinimas patirtimis ir idėjomis gali įkvėpti pokyčiams ir diskusijomis, kurios ne tik sutelks bendruomenes, bet, tikėtina, paskatins ir tvarius kolektyvinius pokyčius“, - sako A. Budžytė.
Klimato kaitos komunikacija bus efektyvi, jei komunikuojant bus atsižvelgiama į tikslinę auditoriją. „Pavyzdžiui, jei turime sąmoningą asmenį, kuris į klimato kaitos problemos sprendimą įsitraukia tik vidutiniškai, pagrindinis komunikacijos tikslas ir būtų skatinti įsitraukimą tinkamai parinkus komunikacijos kanalą ir temą. Reikia atsižvelgti ir į asmenį, kuris skleidžia žinutę. Jei, tarkim, studentei Kotrynai, susirūpinusiai klimato kaita, tiks visi kalbėtojai ir ji visus juos išgirs, tai ūkininkui Jonui, kuriam mažiau svarbūs klimato kaitos klausimai, jau reikia parinkti tinkamą kalbėtoją, kurio jis klausysis“, - sako prof. dr. KTU profesorė dr.
Universaliomis veiksmo vietomis laiko Lietuvą ir konkrečius jos regionus ir gyvenvietes, taip temos priartinamos prie Lietuvos gyventojų ir tampa aktualios. „Klimato kaitos komunikaciją asocijuodami su, pavyzdžiui, sveikatos ar ekonomikos komunikacija, galime žinutę paskleisti įvairioms visuomenės dalims. Svarbiausia komunikaciją priartinti prie žmonių, nes tikslinga komunikacija ir patikima žinutė turi potencialo ne tik priversti susimąstyti, bet ir keisti aplinkai nedraugiškus įpročius“, - sako E. KTU tyrėja dr.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Pasak mokslininkės, kartais komunikacija neturi stengtis pakeisti požiūrio, o tiesiog patvirtinti arba padėti suvokti, kad tam tikra elgsena yra aplinkai draugiška, net jei tai nebuvo suvokiama anksčiau. Klimato kaitos komunikacijos sėkmei daug įtakos turi tema, veiksmo vieta ir laikas.
Socialinis Verslas Lietuvoje
Išsivysčiusiose šalyse populiarus socialines problemas pajėgus spręsti socialinis verslas pamažu populiarėja ir Lietuvoje. Šio naujo verslo modelio pagrindinė ašis - socialinė misija griauna visuomenės stereotipus, kad socialinės problemos gali būti sprendžiamos aukojant, remiant ir teikiant neatlygintiną pagalbą. Priešingai - ne aukojant, o įsigyjant reikalingas prekes iš socialinių verslų prie socialinių problemų sprendimo prisidedama iš esmės.
„Dažnai dar nežinoma, kas iš tiesų yra socialinis verslas. Manoma, kad socialinis verslas prašo paramos iš visuomenės, tačiau šie verslai patys imasi opiausių socialinių problemų sprendimo tam panaudodami uždirbtą pelną. Taigi viena iš socialinio verslo sėkmės sąlygų - pelno generavimas, jeigu jo nebus - nepavyks įgyvendinti ir socialinių ar aplinkosauginių tikslų“, - sako Daina Kleponė, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.
„Kiekviena pasirinkta socialinė misija yra kilni ir reikšminga. Tačiau labai įdomu tai, kokias socialines problemas įvardijo mūsų atliktos apklausos dalyviai, kurių nuomone, socialinis verslas gali padaryti didžiausią socialinį poveikį. Tai yra indikacija, kokiose srityse galėtų kurtis socialiniai verslai“, - pažymi D. Kleponė.
Nors viešai dažniausiai kalbama apie skurstančią visuomenės dalį, lietuviai didesne problema laiko vaikų švietimo ir užimtumo spragas. Didžioji dalis apklaustųjų pasisakė už vaikų švietimo ir užimtumo gerinimą - 23,6 proc. respondentų. Po apylygį balsų skaičių surinko visuomenės sveikata (12,3 proc.) ir smurto prevencija (12,1 proc.). Aplinkosaugos problemomis ir vaikų teisėmis susirūpinimą išreiškė atitinkamai 10,9 proc. ir 10 proc. balsavusiųjų. Šeštoje ir septintoje vietoje atsidūrė bendruomenių užimtumo skatinimas ir senjorų užimtumas, surinkę po 8,9 proc. balsų, aštuntoje - neįgaliųjų užimtumas (8,7 proc.), devintoje - lygios galimybės (8,3 proc.), o paskutinėje - tautinių mažumų integracija, surinkusi 5,3 proc.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Dauguma socialinių verslų, dalyvavusių Socialinio verslo prekybos arkoje, skatina bendruomenės užimtumą - „Užuguostis online“, „Ukrinų kaimo bendruomenė“, „Nociūnų muilinyčia“ bei „Mažosios Lietuvos turtai“. „Uniq Dance“ bei „Verslas ar menas“ prisideda prie vaikų švietimo ir užimtumo, ypatingai atkreipdami dėmesį į vaikus su tam tikra negalia.
Per pastaruosius metus „Versli Lietuva“, kaip viena iš socialinio verslo ekosistemos vystytojų, identifikavo daugiau kaip 60 socialinių verslų, kurie savo veikla sprendžia tam tikras visuomenėje egzistuojančias socialines problemas ir prisideda prie įvairių grupių gerovės kūrimo.
Europos Komisijos duomenimis, socialinės ekonomikos vaidmuo yra svarbus Europos Sąjungos (ES) ekonomikai - ji sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Kas ketvirta ES įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė. Socialinės ekonomikos srityje ES dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų, t. y. 6 proc. dirbančių ES gyventojų.
Apibendrinant, socialinių problemų komunikacija Lietuvoje susiduria su iššūkiais, tačiau yra vilties, kad tinkamai segmentuojant auditoriją ir pritaikant komunikacijos strategijas, galima pasiekti teigiamų pokyčių tiek klimato kaitos, tiek socialinio verslo srityse.
tags: #socialiniu #problemu #komunikacija #lietuvoje