Monitòringas (angl. monitoring - tikrinimas) - tai stebėsena, sistemingas, reguliariai vykdomas gamtos reiškinio ar proceso būklės stebėjimas, analizė ir prognozė.
Aplinkos Monitoringas
Aplinkos monitoringo pagrindiniai uždaviniai:
- Nuolat ir sistemingai stebėti gamtinės aplinkos ir jos elementų būklę.
- Sisteminti, vertinti ir prognozuoti gamtinėje aplinkoje vykstančius savaiminius ir antropogeninio poveikio sukeltus pokyčius, gamtinės aplinkos kaitos tendencijas ir galimus padarinius.
- Kaupti, analizuoti ir teikti informaciją valstybės institucijoms ir visuomenei.
- Analizuoti ir įvertinti vykdomų aplinkosaugos priemonių veiksmingumą.
- Užtikrinti aplinkos monitoringo informacijos tarptautinius mainus.
Vykdant aplinkos monitoringą, svarbus teritorinis aspektas, pagal kurį galima išskirti:
- Globalinį
- Nacionalinį
- Municipalinį (savivaldybių)
- Ūkio subjektų monitoringą
Istorija Lietuvoje
Lietuvoje monitoringo pradžia susijusi su oro temperatūros matavimu Vilniaus meteorologijos stotyje (nuo 1770) ir Nemuno vandens lygio matavimais Smalininkų vandens matavimo stotyje (nuo 1811). Pradėtos kaupti žinios apie kai kurių aplinkos komponentų būklę buvo vėliau susiformavusios monitoringo sistemos pirmoji stadija - stebėjimas.
Monitoringo darbus pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą atlieka Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos.
Taip pat skaitykite: Kodėl svarbu stebėti socialinius tinklus?
Aplinkos Oro Monitoringas
Iš kitų valstybių atnešamą oro taršą, bendrą - foninį - šalies oro baseino užterštumo lygį, jo pokyčius ir juos lemiančius veiksnius leidžia analizuoti foninio oro monitoringo stočių sistema. 2019 m. veikė 3 kaimo vietovėse toli nuo bet kokių taršos šaltinių įrengtos stotys (Žemaitijos, Aukštaitijos ir Preilos). Čia matuojama teršalų, į Lietuvą intensyviausiai pakliūvančių su tolimosiomis oro pernašomis, koncentracija ore ir atmosferos krituliuose. Preiloje esanti stotis dirba pagal tarptautinę Oro teršalų pernašų konvencijos Tolimųjų pernašų Europoje monitoringo ir įvertinimo programą (angl. European Monitoring and Evaluation Programme, EMEP), Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos programą (angl.).
Upių, Ežerų ir Tvenkinių Monitoringas
Vandens monitoringas - sistemingas paviršinių vandens telkinių būklės, savaiminių pokyčių ir antropogeninio poveikio stebėjimas ir vertinimas. Paviršinių vandens telkinių vandens būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius, hidromorfologinius ir biologinius kokybės elementus. Dažnai fizikinių ir cheminių kokybės elementų rodiklių pakitimai iššaukia biologinių kokybės elementų rodiklių pakitimus, lemiančius ne tik gyvųjų organizmų įvairovės pokyčius, bet visos biotos žūtį.
Paviršinių vandens telkinių biologinių kokybės elementų monitoringo uždaviniai aprėpia tam tikras floros ir faunos grupes, indikatorines rūšis arba bendrijas. Fitoplanktonas, makrozoobentosas (dugno bestuburiai), žuvys (ichtiofauna), makrofitai (aukštesnieji vandens augalai) yra naudojami kaip biologiniai indikatoriai.
Kiti aplinkos monitoringo tipai:
- Gyvosios gamtos monitoringas
- Ekosistemų monitoringas
- Kraštovaizdžio monitoringas
Teisės Aktų Monitoringas
Monitòringas - tai sistemingas, reguliariai vykdomas teisės aktų būklės ir kitimo stebėjimas, analizė ir prognozė.
Taip pat skaitykite: Senatvės pensijų neturinčios šalys
Skiriamas 2 krypčių monitoringas:
- Teisės aktų darnos (tiriama, kaip teisės aktai atitinka šalies Konstituciją, tarptautines sutartis, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, poįstatyminiai teisės aktai - įstatymus, t. p. ar įstatymai dera tarpusavyje).
- Teisės aktų efektyvumo įvertinimo (keliamų tikslų atitiktis).
Pirmoji kryptis dažniausiai privaloma, antroji - fakultatyvi (tai yra priklauso nuo galimybių ir konkrečioms sritims taikoma pagal poreikį).
Europos Tarybos 1993 m. direktyva Dėl naujųjų valstybių narių prisiimtų įsipareigojimų vykdymo skelbia, kad visos valstybės narės privalo vykdyti savo prievoles pagal Europos Tarybos Statutą, Europos žmogaus teisių konvenciją (1950) ir kitas konvencijas. Valstybės, stodamos į Europos Tarybą ir ratifikuodamos jos dokumentus, prisiima konkrečius įsipareigojimus.
1997 m. įkurtas Europos Tarybos valstybių narių prievolių ir įsipareigojimų monitoringo komitetas kartą per metus privalo pranešti Parlamentinei Asamblėjai apie vykdomas monitoringo procedūras ir bent kartą per 2 metus pateikti pranešimą apie kiekvieną šalį, kurioje atliekama monitoringo procedūra.
Monitoringo komiteto ir Parlamentinės Asamblėjos priimtoje rekomendacijoje Dėl Lietuvos prisiimtų narystės įsipareigojimų ir prievolių vykdymo (1997 09 22) pažymėta, kad savivaldos, teisės ir teismų sistemų, policijos parengimo ir kalėjimų administravimo reformos vykdomos pagal Europos Tarybos programas, teisė vartoti tautinių mažumų kalbas yra teisiškai apsaugota pagal Europos regionų, arba mažumų, kalbų chartijos (1992) principus, mažumų ir santykių su religinėmis bendruomenėmis klausimai sprendžiami laikantis abipusio kompromiso. Teigiamai įvertintas Prezidento paskelbtas mirties bausmės moratoriumas.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa: ar galime geriau?
Parlamentinė Asamblėja pripažino Lietuvą įtvirtinus teisinę valstybę ir gerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir nusprendė, kad monitoringas baigtas.
Pagal 2006 m. Seimo nutarimą Dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų patvirtinimo ir jų įgyvendinimo, teisės aktų monitoringą atliekančios institucijos turi nuolat stebėti ir domėtis, kokios naujos nuostatos Lietuvos, Europos Sąjungos ar tarptautinėje teisėje lemia teisės aktų pokyčius. Vyriausybės paskirta monitoringą koordinuojanti institucija kasmet teikia ataskaitas Vyriausybei. Atsižvelgiant į šias ataskaitas, reikalui esant, tikslinami Vyriausybės ir kitų institucijų teisėkūros planai. Monitoringo ataskaitos rengiamos pagal patvirtintą metodiką (joje detalizuojami stebėsenos kriterijai ir mastai, ataskaitų struktūra ir kita).
tags: #monitoringas #nera #socialinis #tyrimas