Vaiko gimimas - natūralus ir įprastas reiškinys mūsų visuomenėje. Tradicinė šeima daugeliui neįsivaizduojama be vaikų. Tėvystė laikoma normaliu socialiniu reiškiniu, todėl žmonės, kurie negali susilaukti vaikų, išgyvena asmeninę tragediją. Poros jaudinasi, kad jų padėtis visuomenėje yra kitokia, jų draugai, turintys vaikų, skiriasi interesais ir kitokiu gyvenimo būdu.
Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologiniai nevaisingumo aspektai, apimantys emocinius išgyvenimus, tarpasmeninius santykius, socialinę stigmą ir psichologines gydymo perspektyvas.
Kita vertus, šiuolaikinio gyvenimo ritmas, sveikatos būklė, socialinės problemos ir stresai lemia tai, kad nevaisingumo problema nepraranda savo aktualumo. Būtina iškart apsibrėžti, kas vadinama nevaisingumu, kada galima nustatyti šią diagnozę ir koks gydymas įmanomas.
Mityba ir papildai vaisingumui: specialistų patarimai | Vaisingumo šaknys #29
Nevaisingumo Apibrėžimas ir Statistika
Nevaisingumas - negalėjimas pastoti per vienerius metus gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontraceptinių priemonių. Nevaisingumas įtrauktas į Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinių ligų klasifikatorių.
PSO apibrėžia nevaisingumo sąvoką kaip seksualiai aktyvios ir nenaudojančios kontraceptinių priemonių poros negalėjimą pastoti ilgiau nei metus laiko (WHO, 2020). Jei moteris yra 35 metų ar vyresnė, šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių - ir tai jau galima laikyti nevaisingumu.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Epidemiologiniais skaičiavimais Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais. Apie 15-20 proc. visų Lietuvos šeimų negali susilaukti vaikų.
Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 10 iki 20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis. Besivystančiose šalyse, išskyrus Kiniją, net apie 25 proc. porų negali susilaukti vaikų.
Apie 40 proc. porų - nevaisingumo problemų turi vyras; apie 40 proc. porų - moteris; apie 20 proc.
Apie 80 proc. porų nevaisingumas yra medicininio/somatinio pobūdžio. Apie 20 proc. lieka neišaiškintas - neaiškios kilmės nevaisingumas.
Nevaisingumas išsivysto dėl kiaušidžių ar kiaušintakių patologijos (pilvo chirurginės operacijos, apendikso trūkis, sukeliantis pilvaplėvės uždegimą, dėl kurio išsivysto sąaugos. Susiaurėję ar visiškai užakę kiaušintakiai. Nepraeinami kiaušintakiai (dubens uždegiminės ligos, pvz. Endometriozė - serga iki 10 proc. Neaiškios kilmės nevaisingumas.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Pasak gydytojos R. Dargienės, 1/3 priežasčių gali lemti moters ligos - ovuliacijos sutrikimai (apie 25 proc. atvejų), policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės veiklos sutrikimai, padidėjęs prolaktino kiekis, priešlaikinis kiaušidžių išsekimas, gretutinės ligos, kiaušintakių problemos (apie 20 proc.), endometriozė (10-15 proc.). Kitą 30 proc. lemia vyrų nevaisingumo priežastys, susijusios su spermos kokybės sutrikimais, tarp jų tai yra sumažėjęs spermatozoidų kiekis, pakitęs spermatozoidų judrumas, netaisyklinga jų forma. Likusius 30-40 proc. sudaro abiejų partnerių veiksniai ar neaiškios priežastys.
Pagrindiniai vaisingumo faktoriai
Psichologinis Poveikis ir Streso Reikšmė
Anksčiau nevaisingumo ir psichologinių problemų sąsajos buvo aiškinamos psichoanalitiniu požiūriu, dabar labiau siejamos su streso teorija, kuria siekiama paaiškinti patiriamo streso bei streso dėl nevaisingumo gydymo, poveikį vaisingumo problemoms. Daugelio tyrimų duomenimis nustatyta, kad yra ryšys tarp streso ir reprodukcinės sistemos nepakankamumo.
Patiriama kasdienė psichologinė įtampa/stresas sukelia reakcijas smegenyse. Įsijungia imuninė, endokrininė ir nervų sistemos, atsakydamos į streso poveikį. Žinoma, kad stresas sukelia streso hormonų išsiskyrimą (kortikotropinus, gliukokortikoidus ir pan.). Neurohormonai aktyvina simpatinės nervų sitemos veiklą. Imuninė sistema reaguoja, sukeldama priešuždegimines reakcijas, netoleruoja nėštumo.
Psichologė Viktorija Gončarova teigia, kad viena iš priežasčių, trukdančių pastoti, yra suvoktos arba nesuvoktos pasąmonėje slypinčios baimės. Išsiaiškinus ir išanalizavus tikrąsias priežastis, kodėl pasąmonė stengiasi apsaugoti organizmą nuo nėštumo, vaikelis greitai pasibeldžia į pasaulį.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Pagrindinės Psichologinės Nevaisingumo Priežastys
Psichologai sako, kad žmogus panašus į medį. Jeigu šis džiūsta, galima drėkinti aplink jį orą, kamieną, valyti lapus, tačiau geriausia yra palaistyti šaknis. Pagrindinės psichologinės nevaisingumo priežastys - su nėštumu ir gimdymu susijusios baimės, konfliktai su tėvais, nebrandumas (infantilizmas), noras pagimdyti „idealų“ vaiką, būti „idealia“ motina, įsitikinimas, kad vaikas padės suvienyti byrančią šeimą.
Psichologiniai Nevaisingumo Aspektai
Sunkus Emocinis Išgyvenimas
Moterims nesugebėjimas pagimdyti vaiką - pats sunkiausias emocinis išgyvenimas iš visų patirtų gyvenime. Motinystė dažnai neatsiejama nuo moteriškumo sampratos, todėl moterys, negalinčios pastoti, be medikų pagalbos dažnai jaučiasi praradusios lyties vaidmenį. Jos išgyvena vidinę krizę, nes tapti motina yra norma. Platus įvairiausių neigiamų išgyvenimų spektras. Moterys, norinčios turėti vaiką ir turinčios sunkumų pastoti, susiduria su fizine ir emocine, protine ir dvasine, bendravimo, profesine ir finansine kančia. Negalėjimas pastoti ar nevaisingumo diagnozė frustruoja, pribloškia ir yra labai skausmingas toms, kurios iki tol manė, kad sugebės pastoti ir turės vaiką, kai tik užsimanys. Kiekvieną mėnesį, po didelės vilties, lydi skaudus praradimo jausmas.
Dviprasmiškas Požiūris į Vyrų Nevaisingumą
Manoma, kad vyrai mažiau liūdi dėl nevaisingumo negu moterys ir svarstoma, ar yra skirtumas tarp motinystės ir tėvystės tapatumų. Daugelis vyrų nori turėti vaikų ir šeimą, tačiau skiriasi savo pragmatišku požiūriu į tėvystę ir vaikus. Neturėti vaikų vyrams nėra pats blogiausias atvejis gyvenime. Jie paklusniai vykdo tai, ko iš jų reikalaujama gydymo metu ir nelinkę išreikšti savo neigiamus jausmus. Dėl to moteriai gali susidaryti įspūdis, kad partneris yra nejautrus. Visgi teigiama, kad vyrų patiriamas psichologinis sielvartas ne ką mažesnis nei moterų.
Tarpasmeniniai Santykiai
Nevaisingumas gali būti įtemptų vedybinių santykių priežastimi. Besivystančiose šalyse vyrai labiau linkę laikyti savo žmonas atsakingas už nevaisingumą, todėl daugelis moterų dėl problemos apkaltina save. Yra tyrimų, pagrindžiančių, kad santykiai šeimoje tik sutvirtėja, bendra nelaimė verčia susitelkti.
Dažnai intymus gyvenimas transformuojasi į „privalomą darbą”, tampa tik pastojimo priemone.
Nevaisingumo įtaka santykiams
Socialinė Stigma
Poros dažniausiai jaudinasi dėl pasikeitusios socialinės padėties, nes dauguma aplinkinių, draugų jau turi susilaukę vaikų. Juos skiria skirtingi interesai, gyvenimo būdas. Normų neatitikimas sukelia neigiamus pokyčius: mažėja savigarba, lydi intensyvūs neigiami jausmai ir graužatis, kaltė.
Daugelis moterų neigiamai interpretuoja kitų elgesį: mano, kad kiti menkina, neužjaučia ir yra žiaurūs jų atveju. Net ir mažiausias komentaras ar gestas gali būti suprastas kaip kaltinanti ir žeidžianti užuomina.
Nevaisingos poros artimuosius, draugus, bendradarbius paveikia emocinės ir socialinės nevaisingumo pasekmės. Daugelis kamuojasi, nežinodami, ką pasakyti ir kaip tokioje situacijoje elgtis. Artimieji jaučiasi sutrikę ir vengia aptarti problemą. Daugelis aplinkinių negali tinkamai palaikyti, nes per mažai žino apie medicininius ir psichologinius nevaisingumo aspektus.
Psichologiniai Nevaisingumo Gydymo Aspektai
Daugeliui pagalbiniai apvaisinimo būdai yra vienintelė galimybė susilaukti savo kūdikio. Ilgas gydymas reikalauja ne tik daug fizinių, emocinių, bet ir finansinių jėgų. Poras, atliekančias medicinines intervencijas, lydi emocijų kaita, o po ilgesnio gydymo - chroniškos reakcijos. Didžiausia emocinė įtampa, pacientų teigimu, lydi gydymo metu prieš pat nėštumo testo atlikimą ir esant neigiamam jo atsakymui. Po nesėkmės ciklo lydi aštri depresija, susierzinimas trunka daug savaičių, o pilnai atsigauti pavyksta po pusmečio. Emocionalūs atsakai nevaisingumui ir jo gydymui yra depresija, pyktis, kaltė, nusivylimas ir liūdesys. Abu šeimos asmenis lydi psichologinis sielvartas ir bejėgiškumas.
Finansinės problemos susijusios su gydymo procedūromis, kurios yra labai brangios, valstybės nekompensuojamos.
Kaip Įveikti Psichologinį Nevaisingumą?
Svarbu suprasti, kad nevaisingumas yra bendra poros problema, todėl ją spręsti reiktų kartu. Statistika rodo, kad maždaug 30 proc. atvejų priežastis slypi moters organizme, 30 proc. - vyro, o dar 30 proc. - abiejų partnerių sveikatoje arba lieka nenustatyta.
Kreipkitės Pagalbos į Specialistus
Poros į medicinos psichologą kreipiasi pagalbos dviem atvejais: iš nuostabos, kai gydytojai neranda jokių medicininių priežasčių, neleidžiančių susilaukti vaiko, ir iš nevilties, kai jau visa kita išbandyta. Taip prasideda didieji pokyčiai. Žinoma, tai ne pats lengviausias kelias, tačiau jis išties veiksmingas.
Nevaisingumo gydymo specialistė R. Dargienė kviečia poras, norinčias susilaukti vaikų, pirmiausiai atsipalaiduoti, neieškoti vaisingų dienų programėlėse, nesistengti daryti nieko ypatingo - tiesiog leisti gyvenimui natūraliai klostytis ir laukti savo mažojo stebuklo: „Neišsigąskite, jei per 6 ar 12 mėnesių nepavyko pastoti. Pasikonsultuokite su vaisingumo specialistu bei atlikite poros ištyrimą. Kartu galime sukurti stebuklą ir pakviesti vaikutį į jūsų šeimą“.
Atsikratykite Baimių ir Įkyrių Minčių
Jei nerimas nedingsta, siūlyčiau kreiptis į psichologą. Pagalbinis apvaisinimas dažniau būtų sėkmingas, jei moterims pavyktų atsikratyti neramių minčių. Kai pacientė yra įsitempusi, procedūra dažnai nueina perniek. Deja, be gero specialisto pagalbos atsikratyti šios įkyrios būsenos, nuraminti dūšią ir širdį itin sudėtinga.
Suvokus ir išanalizavus savo baimes, galima išmokti jas kontroliuoti ir nuo jų išsilaisvinti.
Rūpinkitės Psichologine Apsauga
Gyvenimas šiandien - itin sudėtingas. Vienas svarbiausių dalykų yra psichologinė apsauga. Anksčiau tai buvo vakaro malda (nusiraminti) ir rytinis pokalbis su Dievu (nusiteikti dienai). Tinkamas pasiruošimas apsaugodavo tikintį žmogų. Šiandien daugelis dieną pradeda taip: televizorius, žinios, kava… Ryte nepasiruošiame dienai, o grįžę nenusiteikiame nakčiai.
Visiems patariu atsikėlus ko nors palinkėti sau ir artimiesiems. Po to įsivaizduoti, kokie norėtų būti, ir stengtis tai pajusti. Pavyzdžiui, įsivaizduoju, kad šiandien esu rami, užtikrinta, pasitikinti savimi. Jei tą dieną reikia daugiau drąsos, įtikinu save, kad esu truputį drąsesnė, mintyse suteikiu sau tam tikrų savybių. Lyg apsivelku specialų kostiumą ir visą dieną jaučiuosi tokia, kokia turiu būti. Grįžusi namo atlieku tam tikrą ritualą: išgeriu arbatos arba vandens, palendu po dušu, pasivaikštau.
Neatsisakykite Svajonės Susilaukti Vaikų
Niekada negalima prarasti vilties, tikėjimo ir meilės. Skausmas, kurį išgyvena nevaisinga pora, prilyginamas tam, kurį išgyvename netekę artimo žmogaus. Skirtumas toks, kad mirus artimajam, neturime vilties, kad jis sugrįš. Liūdime, išgyvename gedulą, bet laikui bėgant susitaikome ir vienaip ar kitaip išmokstame gyventi toliau. Gedulas dėl nevaisingumo yra pasikartojantis, neužbaigtas. Kiekvieną mėnesį, su kiekviena procedūra atsiranda viltis ir vėl miršta. Šis procesas gali kartotis eilę metų iš eilės. Tai lyg atvira žaizda, kuri nuolat atsinaujina. Besikartojantys emociniai praradimai ne vienam sukelia depresiją. Daugybė tyrimų patvirtina, kad nevaisingos poros dažniau serga depresija lyginant su kitomis šeimomis.
Kelias link vilties: psichologinė pagalba nevaisingoms poroms
tags: #vaisingumas #socialinis #aspektas