Socialinis Emocinis Ugdymas: Tikslai ir Uždaviniai

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Visuomenės raidos dėsningumai lemia, kad reikšmingos žmogiškosios patirtys daro įtaką mūsų veiklai, mąstymui, verčia keisti pažiūras ir perkainoti vertybes.

SEU tikslas - padėti mokiniams įgyti ir sėkmingai naudoti socialinius ir emocinius gebėjimus, siekiant užtikrinti sėkmę mokykloje ir gyvenime, puoselėti darnius tarpusavio santykius bendruomenėse ir stiprinti atsakingą elgesį visuomenėje.

Svarbu prisiminti, kad mokykloje nėra nesvarbių detalių, kad pasiektume išsikeltus tikslus. Viskas, kas, kaip, kada ir kur vyksta mokykloje - svarbu.

Socialinio ir emocinio ugdymo modelis ugdymo institucijoje apima visą mokyklos gyvenimą.

Emocinis intelektas - „tai gebėjimas būti su savimi ir kitais, su visais, kurie yra patogūs ir ne, gražūs ir ne, priimtini ir ne.“ (V. Šukytė D., Socialinis ir emocinis ugdymas.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

„Emociškai intelektualus žmogus - tas, kuris išmoksta stebėti save, atpažinti kodėl jaučiasi vienaip ar kitaip, mąsto vienaip ar kitaip bei elgiasi vienaip ar kitaip.

Jei apie emocinį intelektą daugiau žinotume ir juo rūpintumėmės nuo pat mažų dienų - galėtume būti sėkmingesni ir, svarbiausia, laimingesni. (V.

Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.

Santykiai yra mokymosi pagrindas; emocijos turi įtakos tam, kaip ir ko mokomės.

SEU gerina mokyklos lankomumą, stiprina priklausymo mokyklai jausmą.

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

1 paveikslas. Penkios socialinių ir emocinių kompetencijų sritys, CASEL

Socialinio Emocinio Ugdymo Programos ir Metodai

Socialinis-emocinis ugdymas - sudėtinė įstaigos vaikų, pedagogų, tėvų lūkesčius atitinkančios ikimokyklinio ugdymo programos dalis. Įstaigoje kuriama ugdymo aplinka, grįsta teigiamais tarpusavio santykiais, pagarba, pasitikėjimu, kurioje kiekvienas vaikas yra laukiamas ir priimamas.

Saugų nuo 2011 m. įgyvendinama nuosekli, ilgalaikė socialines ir emocines kompetencijas ugdanti LIONS QUEST (Laikas kartu. Paauglystės kryžkelės.

Programos ikimokyklinio ugdymo įstaigose:

• „Kimochis“ - socialinio - emocinio ugdymo programa (japonų kalba kimochi reiškia „jausmas“), naudojama nuo 2021 metų rugsėjo. Tai smagios ir lengvai į ikimokyklinio ugdymo programą integruojamos veiklos, padedančios vaikams pažinti savo jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti keblias socialines - emocines situacijas.
• „Kimochiai“ - skirtingus charakterius turinčios lėlytės, pavyzdžiui, Debesėlis, Vikšrelis, Katė, Balandė Meilė ir kt. Kiekvienas personažas „slepia kokį nors jausmą“ ir moko vaikus apie juos kalbėti, juos įvardinti ir paaiškinti, ką jaučia.
• „Siautukai“ - socialinio - emocinio ugdymo programa, skirta 3-6 metų vaikams, kuri padeda ugdyti socialinius bei emocinius gebėjimus. Ji parengta remiantis CASEL sistema, kuri pabrėžia sisteminį požiūrį į ugdymą, apimantį grupę, ugdymo įstaigą, namus ir bendruomenę.
• „Zipio draugai“ - 5 - 7 metų vaikams skirta programa, nuo 2000 metų vykdoma Lietuvos ikimokyklinių ir visų tipų bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinėse grupėse ir pirmosiose klasėse lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis.

Programa "Zipio draugai"

Programos „Zipio draugai“ tikslas - pagerinti emocinę vaikų savijautą ir padėti jiems įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų. Specialistų nuomone, programa „Zipio draugai“ yra išskirtinė programa kitų prevencinių programų tarpe, nes ji skirta ir tinka visiems mažiems vaikams.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo reikšmė

Naratyvinis žaidimas sujungia žaidimą ir pasakojimą į visumą. Naratyvinis žaidimas - tai interpretacinė veikla ir svarbiausia čia yra kiekvieno vaiko individualus, asmeninis požiūris į įvykius. Naratyvinio žaidimo atspirties taškas yra gera pasakojimų ar pasakų knyga. Savo esme, naratyvinis žaidimas yra bendras čia ir dabar išgyvenamo siužeto kūrimas, bet jokiu būdu ne žinomos pasakos dramatizavimas.

Peppy Pals - tai edukacinė platforma vaikams, skirta socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymui. Pagrindiniai herojai - gyvūnai draugai (šuo, arklys, pelėda, katinas ir triušis), kurie patiria įvairias kasdienes situacijas.

Socialinio emocinio projekto tikslas

Padėti vaikams pažinti savo emocijas, mokytis atsipalaiduoti ir geriau suprasti draugus per švelnų prisilietimą bei bendras relaksacines veiklas. Projekto metu vaikai mokysis nusiraminimo būdų, savimasažo bei atliks masažo elementus ant draugo nugaros.

Nuo 2025 metų įstaigoje sustiprinta socialinio emocinio ugdymo (SEU) kryptis, siekiant visapusiškai ugdyti vaikų emocinį intelektą, savireguliacijos gebėjimus, bendravimo įgūdžius ir psichologinę gerovę. SEU padeda vaikams pažinti ir įvardinti savo jausmus, suprasti kitų emocijas, spręsti konfliktus taikiai, bendradarbiauti ir formuoti teigiamą požiūrį į save ir kitus.

Programa „Think Equal“ yra pasaulinė iniciatyva, siekianti transformuoti ikimokyklinio ir ankstyvojo ugdymo praktikas per socialinį ir emocinį ugdymą. Tai inovatyvi, praktiška ir nuosekli mokymo programa. Socialinių ir emocinių kompetencijų, tokių kaip empatija, bendradarbiavimas, atsakingas sprendimų priėmimas ir emocijų valdymas, ugdymas ankstyvoje vaikystėje turi ilgalaikį poveikį vaikų gerovei.

Programa	Amžius	Tikslas
Kimochis	Ikimokyklinis	Padėti vaikams pažinti jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi, spręsti socialines-emocines situacijas.
Siautukai	3-6 metai	Ugdyti socialinius ir emocinius gebėjimus, savireguliaciją, bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžius, empatiją.
Zipio draugai	5-7 metai	Įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės emocinės savijautos.

Socialinių Emocinių Kompetencijų Formavimasis ir Įtaka

Iš visų emocinio intelekto įgūdžių gebėjimas sutarti su kitais labiausiai prisideda prie sėkmės ir pasitenkinimo gyvenimu jausmo. Socializacijos procesas prasideda nuo vaiko įgimto temperamento sąveikos su suaugusiojo reakcija į jį ir pasireiškia dar kūdikystės laikotarpiu (kūdikis bendrauja šypsniu, žvilgsniu). Ikimokyklinio amžiaus vaikai socialinių įgūdžių įgyja ne tiek iš suaugusiųjų, kiek iš sąveikos su kitais vaikais.

Autorių teigimu, sėkmę mokykloje lemia ne tiek vaiko žinios ar ankstyvi skaitymo įgūdžiai, kiek emociniai ir socialiniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, gebėjimas išlaukti, laikytis nurodymų, kreiptis į mokytojus pagalbos, mokėti išreikšti poreikius ir sutarti su kitais vaikais.

Kušlevič - Veršekienė D., Pukinskaitė R. (2009) nagrinėjusios paauglių emocinį intelektą, pastebi, jog patiriami sunkumai paauglystėje iš dalies priklauso nuo emocinio intelekto lygio, individualių vaiko savybių, jo aplinkos, socialinės kompetencijos, neigiamų aplinkos įvykių, jų reikšmingumo bei jų pasikartojimo dažnio.

Autorių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bendras emocinis intelektas (EQ), adaptyvumas, tarpasmeninių santykių ir asmens vidiniai gebėjimai yra teigiamai statistiškai reikšmingai susiję su geresniais mokymosi laimėjimais. Geriau besimokantys paaugliai dažniau jaučiasi laimingi, jie efektyviau prisitaiko prie pokyčių, geriau susitvarko su kasdien iškylančiomis problemomis, jų geresni tarpasmeniniai santykiai.

Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais.

Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.

Mokiniams, kurie geba valdyti savo emocijas, lengviau susikoncentruoja, pozityviau elgiasi klasėje, patiria mažiau neigiamų išgyvenimų dėl to pagerėja akademiniai pasiekimai.

Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti.

Dar 2002 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos paskelbtoje ataskaitoje „Smurtas ir sveikata“ prievarta buvo nedviprasmiškai įvardinta kaip visuomenės sveikatos problema. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą, kuris laikomas viena veiksmingiausių geros vaikų psichikos sveikatos užtikrinimo ir smurto prevencijos priemonių.

Pasak britų psichologo, psichoterapeuto, emocinio intelekto eksperto Stephen Neale, kartais net labiausiai išsivysčiusiose šalyse mokymo sistemos nėra subalansuotos. Per daug dėmesio skiriama loginio mąstymo vystymui ir per mažai emociniam intelektui. Tačiau labiausiai reikia lavinti limbinius smegenis (emocines smegenis). Būtent limbinė smegenų dalis yra atsakinga už visas mūsų emocijas, įsitikinimus, vertybes, hormonų pokyčius, sprendimų priėmimą ir elgesio pokyčius. Ji mūsų gyvenimui turi daug daugiau įtakos nei racionalioji mūsų smegenų dalis. Limbinė smegenų dalis gali apdoroti iki 6,000,000,000 bitų informacijos per sekundę, kai tuo tarpu už loginį mąstymą atsakinga smegenų dalis apdoroja tik iki 100 bitų informacijos per sekundę.

S. Neal atkreipia dėmesį į tai, jog turime taip parengti mokymo programas, kad emocinis intelektas lydėtų kiekvieną pamokos aspektą.

Pedagogų vaidmuo socialiniame emociniame ugdyme

Lietuvos pedagogų sąmoningumas socialinio emocinio ugdymo ir saviugdos tema yra minimalus. Čedavičienė D. (2008) pastebi, jog mokymo programos yra gana perkrautos dalykų, keičiasi jų turinys ir temos, todėl nenuostabu, kad mokytojai jaučiasi labai apkrauti ir nesiryžta skirti laiko dar vienam papildomam dalykui.

Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie, savo ruožtu, lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas bei siejasi su Neale S., Spencer-Arnell L., Wilson L.:

1. Patinka mokyti mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla.
2. Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime.
3. Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Teigiama energija užkrečiama, todėl ja dalinasi su klase.
4. Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Taip pat vaikams atskleidžia, kuo domisi patys. Išsiaiškina, kaip vaikams patinka mokytis, stengiasi pažinti savo mokinių tėvus.
5. Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu - dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus. Atiduoda visą save patiems sau, mokiniams, jų tėvams, mokyklai ir kiekvienam jais tikinčiam žmogui.
6. Geba organizuotai dirbti - paskirsto darbus.
7. Neturi išankstinio nusistatymo - mokytojus, kartas nuo karto stebi ir vertina, tiek formaliai, tiek ir neformaliai (štai kodėl būtina nuolatos dirbti su šimtaprocentiniu atsidavimu).
8. Kelia reikalavimus - pats mokytojas elgiasi taip, kaip moko kitus.
9. Ieško įkvėpimo ir jį randa - nestokoja kūrybiškumo.
10. Nevengia pokyčių - yra lankstūs, nesiskundžia dėl pasikeitimų mokykloje.
11. Reflektuoja - siekia tobulėti kaip specialistas, apmąsto, kaip jis dirba mokytojo darbą- kas pavyko, o ką reikėtų kitą kartą pakeisti. Nuolatos reflektuoja, apmąsto, kaip dirba, kaip patys mokosi iš klaidų, silpnybių.

Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intelekto ugdymui didinant jų socialines emocines kompetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad, pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis, jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaikaus pagarbos jiems nerodys savo elgesiu.

tags: #socialinis #ugdymas #tikslai