Socialinis darbas yra svarbi visuomenės dalis, siekianti padėti asmenims, šeimoms ir bendruomenėms įveikti sunkumus ir gerinti gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptarsime socialinio darbo apibrėžimą, jo svarbą ir įtaką įvairioms visuomenės grupėms.
Socialinio Darbo Apibrėžimas
Socialinis darbas apima profesionalią pagalbą žmonėms, kurie patiria socialinių, ekonominių ar psichologinių problemų. Socialiniai darbuotojai siekia užtikrinti, kad kiekvienas asmuo turėtų galimybę gyventi oriai, saugiai ir pilnavertiškai.
Socialinio Darbo Svarba
Socialinis darbas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį visuomenėje, padedant labiausiai pažeidžiamoms grupėms. Tai apima vaikus, senelius, neįgaliuosius, priklausomybių turinčius asmenis ir kitus, kuriems reikia pagalbos.
Pripažįstama, kad tarp tėvų alkoholizmo ir vaikų fizinės ir psichinės sveikatos yra tiesioginė priklausomybė. Iki šiol diskutuotinas lieka klausimas, kaip tėvų alkoholizmas veikia vaikų sveikatą. Vieni autoriai tėvų alkoholizmą traktuoja tik kaip biologinį veiksnį, kiti didžiausią reikšmę skiria mikrosocialinei aplinkai alkoholizmu sergančio asmens šeimoje. Pastaruoju metu, nagrinėjant alkoholikų vaikų nervų ir psichikos sutrikimų genezės klausimus, tėvų alkoholizmui skiriamas tiek biologinio, tiek socialinio ir psichologinio veiksnio vaidmuo.
Piktnaudžiaujančių Alkoholiu Tėvų Vaikai
Viena iš svarbių socialinio darbo sričių yra pagalba vaikams, augantiems šeimose, kuriose tėvai piktnaudžiauja alkoholiu. Tokie vaikai dažnai patiria fizinę, psichologinę ar emocinę prievartą, jaučia vienišumą ir nepasitikėjimą savimi.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Alkoholizmo šaknys ir traumos alkoholikų vaikams
Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria šie vaikai:
- Nežinojimas, kas yra normali šeima.
- Dažnas melavimas, net kai to nereikia.
- Sunkumai įgyvendinant sumanymus.
- Savęs smerkimas.
- Sunkumai atsipalaiduojant ir pasilinksminant.
- Sunkumai užmezgant artimus, intymius ryšius.
- Baimė pasikeitimų, kurių negali kontroliuoti.
- Siekis kitų pritarimo.
- Noras kitiems padėti, sutvarkyti kitų problemas.
- Lojalumas, net jei tai žalinga.
- Neįsisąmoninimas, kad turi progų, galimybių.
Psichologė L.Bulotaitė savo knygoje (2004) pateikia tokius psichologės E. Daug kas pripažįsta, kad suaugę alkoholikų vaikai skiriasi nuo kitų žmonių. Tėvų pasėta baimė, kaltė, nepasitikėjimas savimi apraizgo nematomais saitais visą žmogaus gyvenimą - darbą, šeimą, laisvalaikį ir t.t.
Psichologės L.Bulotaitės teigimu vaikų padėtis, auklėjimo būdai, bendravimas su jais nėra vienodas visose alkoholikų šeimose.
Piktnaudžiaujančioms alkoholiu šeimoms būdingi tarpusavio santykiai:
- Hipoprotekcija (20 % šeimų).
- Šiurkštus elgesys.
- Atstūmimas (31% šeimų).
- Padidėjusi moralinė atsakomybė (10% šeimų).
Nustatyta, kad tėvų elgesys priklauso ir nuo vaikų lyties. Berniukai alkoholikų šeimose gyvena daug nepalankesnėmis sąlygomis nei mergaitės. Su jais blogiau elgiamasi, jie dažnai emociškai atstumiami, mušami. Tokia situacija alkoholikų šeimose lemia būdingus vaikų jausmus ir elgesį: gėdą, kaltę, melavimą, vienišumą, nepasitikėjimą savimi.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Alkoholizmas šeimoje paveikia visą šeimą, bet kiekvieną šeimos narį skirtingai.
Sharon Wegschaider nuomone, kiekvienas alkoholiko šeimos narys prisiima tam tikrą vadmenį, kuris jam padeda išgyventi. (L.Bulotaitės knygoje „Narkomanai ir narkomanija “ 2004). Vaidmuo, kurį prisiima vaikas, priklauso nuo to, kiek laiko tėvai priklausomi nuo alkoholio, kiek šeimoje yra vaikų ir kokie vaikų santykiai yra su kitais šeimos nariais, ir to, kuris serga priklausomybe.
Vaikų vaidmenys alkoholikų šeimose (pagal S. Black):
- Šeimos herojus: Gerai mokosi, tvarkingas, pareigingas.
- Atpirkimo ožys: Visiems kliūva, nieko neatlieka laiku.
- Pamirštas vaikas: Neturi jokių ypatingų poreikių, neprašo pagalbos.
- Juokdarys: Stengiasi viską paversti juokais.
L. Bulotaitė savo knygoje pateikia S. Pirmasis vaidmuo - Šeimos herojus, kurio dažniausiai imasi pirmasis vaikas šeimoje. Jis gerai mokosi, yra tvarkingas, pareigingas ir kelia visų aplinkinių susižavėjimą. Antrasis - Atpirkimo ožys. Jis visiems kliūva, nieko neatlieka laiku ir gerai. Šeimos nariai išlieja ant jo susikaupusį pyktį dėl visų savo ir šeimos bėdų, negandų. Paprastai tai antrasis vaikas šeimoje. Pamirštas vaikas - trečiasis vaidmuo, dažniausiai ir tenkantis trečiajam vaikui šeimoje. Jis niekam neužkliūva, neturi jokių ypatingų poreikių ar reikalavimų, neprašo užuojautos, pagalbos ar paramos. Aplinkiniai dažnai net pamiršta apie jo egzistavimą. Juogdarys - stengiasi viską paversti juokais, pasišaipyti pats iš savęs ir šeimos problemų. Dažniausiai tai ketvirtasis vaikas šeimoje. Tačiau nereikia pamiršti, kad šie asmenys vienaip elgiasi, o kitaip jaučiasi.
L. Bulotaitė savo knygoje „Narkotikai ir narkomanija“ (2004)., pateikia psichologės Claudijos Black išskiriamus šiek tiek kitokius vaidmenis, kuriuos prisiima alkoholikų vaikai. Teisės pažeidėjas (= Atpirkimo ožys), Atsakingasis (= Herojus), Reguliuotojas (= Pamirštas vaikas), Taikdarys (= Juokdarys).
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Paskutinių tyrimų duomenys internete atskleidžia aiškų ryšį tarp šių problemiško elgesio formų. 40 procentų visais netinkamo su vaikais elgesio atvejais tėvai vartojo alkoholį. Tad tokių vaikų gali būti daugiau nei oficialiai pateiktas 48000 skaičius. Tyrėjai mano, jog alkoholio vartojimo faktorius itin reikšmingas emocinės prievartos ir nesirūpinimo vaikais atvejais.
Pagalbos būdai:
- Grupiniai užsiėmimai: Vaikai turi galimybę išsikalbėti, papasakoti apie savo jausmus.
- Švietimas: Vaikai turi suprasti, kad jie nėra vieniši, o alkoholizmas yra liga.
- Psichologinė pagalba telefonu: Vaikų linija suteikia galimybę bendrauti anonimiškai.
Pasak L.Bulotaitės pati efektyviausia darbo su vaikais forma - grupiniai užsiėmimai. Jie gali vykti mokykloje, ligoninėje, poliklinikoje, klube ar panašiai. Užsiėmimų skaičius - nuo 10 iki 15. Grupinių užsiėmimų metu vaikai turi turėti galimybę išsikalbėti, papasakoti apie savo jausmus, patyrimą. Dauguma autorių pateikia šias pagrindines užsiėmimų temas, nagrinėjamas įvairiose programose alkoholikų vaikams.
Tiek medikai, tiek psichologai ir socialiniai pedagogai su alkoholikų vaikais susiduria dažniausiai tik krizės atvejais, kai vaikui reikia neatidėliotinos pagalbos, bet kartais pagalba suteikiama jau per vėlai. Dėl to nukenčia vaikas, o darbuotojams belieka skėsčioti rankomis ir klausti kas kaltas, kodėl taip atsitiko, kas pražiūrėjo šią problemą. Viena iš priežasčių, kodėl nelaiku suteikiama pagalba, psichologės L.Bulotaitės teigimu yra ta, kad visuomenės požiūris į alkoholikus ir jų vaikus yra labai negatyvus. Tai ir lemia visuomenės pasyvumą bei netolerantiškumą. Taigi, pirmiausia reikia keisti visuomenės požiūrį į alkoholizmą, alkoholikus ir jų vaikus, o to galima pasiekti skleidžiant informaciją apie alkoholizmą ne kaip gėdą ar nelaimę, o kaip labai sunkią ligą, dėl kurios kenčia alkoholikų vaikai.
Pagrindinės užsiėmimų temos, nagrinėjamos įvairiose programose alkoholikų vaikams:
- Vaikai turi suprasti, kad jie nėra vieniši.
- Padėti vaikams išreikšti ir pažinti jausmus.
- Paaiškinti vaikams, kaip vystosi priklausomybė. Kad alkoholizmas - liga, o ne nelaimė ar bėda.
- Paaiškinti vaikams, kaip liga paveikia šeimos narius.
tags: #e #marlin #socialinis #arbas