Antros pensijų pakopos reformai įsibėgėjant, „Sodra“ fiksuoja gyventojų antplūdį - užklausų skaičius per dieną išaugo beveik dvigubai. „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Mikutis trečiadienį teigė, kad susidomėjimas dėl II pensijų pakopos reformos labai didelis - klientų aptarnavimo tinklas patiria didelį spaudimą, nes užklausų padvigubėjo.
Kaip teigė E. Mikutis: „Jeigu anksčiau turėdavome apie 5 tūkst. užklausų per dieną tiek gyvai, tiek elektroniniu būdu, dabar turime apie 10 tūkst., kartais ir 12 tūkst. Susidomėjimas didelis. Kiek tai pavirsta realiais sprendimais pasitraukti, skaičių kol kas neturime ir tie skaičiai bus tik pasibaigus ketvirčiui“, - atkreipė dėmesį E. Mikutis.
Pagrindiniai Gyventojų Klausimai ir „Sodros“ Konsultacijos
Dažniausi klausimai, kuriuos užduoda gyventojai - kur kreiptis, kokią sumą jie sukaupę, ar gali pasitraukti, jei gyvena užsienyje ir pan. Be to, „Sodra“ konsultuoja ir užsieniečius, dirbančius Lietuvoje - tokių, kurie kaupia II pensijų pakopoje, yra kelios dešimtys tūkstančių.
Anot E. Mikučio, dažniausiai gyventojai teiraujasi, kiek lėšų yra sukaupę, kaip naudotis skaičiuokle, kur reikėtų kreiptis, prašo padėti įvertinti galimybes pasitraukti iš kaupimo. „Mūsų darbuotojai yra pasirengę nukreipti. Pirmiausia vis tiek reikia kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir santykis pirmiausia yra būtent su bendrove“, - akcentavo E. Mikutis.
„Sodros“ direktoriaus pavaduotojas tvirtino, kad duomenų, kiek žmonių jau nusprendė pasitraukti iš II pensijų pakopos, dar nėra - šie duomenys bus skelbiami tik pasibaigus pirmajam ketvirčiui. O mėnesio pabaigoje „Sodra“ planuoja pateikti duomenis apie gyventojus, kurie traukiasi dėl sunkios ligos, likus 5 metams iki pensijos ar atsiima 25 proc. sukauptų lėšų.
Taip pat skaitykite: Pensijų reformos naujienos
Pasitraukimas Dėl Sunkios Ligos
Iš gyventojų, kurie traukiasi nuo šių metų įsigaliojus galimybei nutraukti kaupimą dėl sunkių ligų, užklausų sulaukta apie 3 tūkst. Pasak E. Mikaičio, daliai jų jau pervestos ir pirmosios išmokos.
Kaip žinia, Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtino sunkių ligų sąrašą, dėl kurių pensijų kaupimas tampa sunkus ar betikslis. Todėl šiame sąraše nurodytomis ligomis sergantys gyventojai gali be jokio apmokestinimo išsiimti visas sukauptas lėšas.
Tiesa, pasak E. Mikučio, „Sodra“ perduoda iš e. sveikatos sistemos duomenis ir yra tam tikri kodai. Jeigu tas kodas įvestas arba neteisingai, arba duomenys e. sveikatoje sutvarkyti ne iki galo, tokiu atveju gali būti, kad žmogui gali būti sakoma, jog jis neturi teisės pasinaudoti, nors jis sako, kad tikrai serga ta liga. Tokiu atveju jis turėtų susisiekti su savo gydytoju, kad tie duomenys būtų pakoreguoti“, - aiškino E. Mikutis.
Pasitraukimas Nuo 2026 Metų
Tuo metu gyventojai, kurie traukiasi iš II pensijų pakopos dėl atsivėrusio lango tą padaryti nuo 2026 metų sausio iki 2027 metų gruodžio pabaigos, lėšų išmokėjimo sulauks prasidėjus antrajam ketvirčiui.
ELTA primena, kad papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš jos gali laisvai trauktis nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m.
Taip pat skaitykite: Senatvės pensijų apžvalga Lietuvoje
Ne kiekvienas sulauks orios pensijos? | II pakopa Q&A
Ką Svarbu Įvertinti Prieš Pasitraukiant?
Gyventojai, kurie jau nusprendė pasitraukti iš II pensijų pakopos, pasinaudoję „Sodros“ skaičiuokle, galėjo pamatyti, kokią sumą galės atsiimti. Tai gyventojų įmokėtos lėšos ir investicinis uždarbis.
Tačiau ši suma tik preliminari - gyventojui pateikus prašymą pasitraukti iš II pensijų pakopos, pensijų fondas sukauptą turtą dar investuoja, o jį pardavinės balandžio pradžioje. Tad, kad skaičiuoklėje matyta suma labai nepasikeistų, E. Mikutis patarė gyventojams sekti ir situaciją finansų rinkose.
„Žmogus, norėdamas priimti finansinį sprendimą, turėtų neskubėti, įsivertinti savo situaciją. Nepriklausomai nuo to, ar prašymą pateikei sausio mėnesį, ar kovo pabaigoje, investavimo vienetų keitimas į pinigus įvyks balandžio mėnesį. Tai reikėtų labai įsivertinti ir stebėti rinkas. Žmogus gali ir atsisakyti savo prašymo, jei pastebėjo, kad rinkose situacija jo netenkina ir jis galbūt tikisi augimo vėliau“, - patarė E. Mikutis.
Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos nario Pauliaus Kabelio, šių metų pradžioje pasitraukus iš kaupimo, lėšas gyventojai atgautų tik balandžio mėnesį.
Be to, gyventojas, kuris jau apsisprendęs išsiimti lėšas iš II pensijų pakopos, gali imtis dar vieno žingsnio, siekdamas, kad suma, kurią atsiims, labai nepasikeistų: pensijų fondui galima teikti prašymą jo sukauptą turtą šiam ketvirčiui perkelti į konservatyvesnį gyvenimo ciklo fondą.
Taip pat skaitykite: Naujausi pranešimai socialiniams darbuotojams
Svarbiausi Patarimai Prieš Priimant Sprendimą
E. Mikutis rekomendavo: „Kadangi nepriklausomai nuo to, ar tu pateikei prašymą pasitraukti sausio mėnesį, ar kovo pabaigoje, labai svarbu ketvirtis, tai pinigai ir visas tas investavimo vienetų keitimas į pinigus įvyks tik balandžio mėnesį, tai tą reikėtų labai įsivertinti ir, aišku, stebėti rinkas. Žmogus gali atsisakyti savo prašymo jei pastebėjo, kad situacija rinkose jo netenkina ir jis galbūt tikisi augimo vėliau“.
Pensijų Anuitetai ir Jų Pokyčiai
„Politikų sprendimu buvo nuspręsta, kad tiems žmonėms, kurie savanoriškai įsigijo pensijų anuitetą, (…) kai jie buvo sukaupę nedideles sumas iki tos ribos, nuo kada buvo privaloma anuitetą pirkti, šitiems žmonėms buvo leista pasitraukti, išmokant dalį lėšų“, - sakė D. Gerulytė. Jos teigimu, tokie asmenys iki 2022 m. pabaigos turėjo būti įsigiję pensijų anuitetą už sumą, kuri siekia iki 10 tūkst. eurų, o laikotarpiu nuo 2023 iki 2025 m. - už mažesnę sumą negu 10,8 tūkst. eurų.
Šiemet minimali anuiteto riba padidėjo ir siekia 16 785 eurus (pernai - daugiau nei 10 tūkst. eurų), maksimali riba - 83 926 eurus.
Paklausta, kokios pasekmės pensijų anuitetų fondams kiltų, jei daug žmonių pasitrauktų iš antros pensijų pakopos, D. Gerulytė teigė, kad tokiu atveju galėtų sumažėti naujų pensijų anuitetų gavėjų srautas, todėl pats fondas augtų lėčiau. „Pensijų anuitetų fondas yra sukaupęs daug turto ir iš uždirbtos investicinės grąžos. Taip pat pensijų anuitetų fondą pasiekia 3 proc. atskaitymai nuo tų žmonių, kurie iš pensijų kaupimo pasitraukė nesulaukę senatvės pensijos amžiaus arba atsiimdami 25 proc.
Pensijų Anuitetų Privalumai
Anot D. Gerulytės, pensijų anuitetas siūlo dvi pačias svarbiausias žmonėms savybes: išmokų stabilumą ir paveldėjimo galimybę. „Nuo šių metų paveldėjimo galimybė praplėsta. Tai yra - išmokos paveldimos iki 85 metų. Vidutinė standartinio pensijų anuiteto išmoka, to, kurį galėtume palyginti su senatvės pensija, kuri irgi nepaveldimą, yra maždaug 78 eurai, o standartinio paveldimo pensijų anuiteto yra maždaug apie 67 eurai“, - komentavo D. Gerulytė.
Kiti Svarbūs Aspektai
- Nuo sausio 1 d. įsigaliojo pakeitimai, kuriais atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą.
- Nusprendę toliau kaupti antroje pensijų pakopoje gyventojai galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai, įmokas stabdyti.
- Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gaus valstybės skatinamąją įmoką (1,5 proc.).
- „Sodrai“ nuo sausio 2-osios sulaukus daugiau nei kelių šimtų tūkstančių įvairių užklausų iš pensijų kaupimo bendrovių, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas ir kiti rinkos dalyviai sako, kad kaupiantieji antros pakopos fonduose aktyviai domisi galimybėmis iš jų trauktis, pasiimti lėšų arba kaupti toliau, tačiau aiškių tendencijų kol kas įžvelgti negalima.
- Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė ragina gyventojus išlikti budriems ir netikėti sukčių skambučiais apie pasitraukimą iš pensijų fondų. Ji pabrėžia, kad sprendimą gyventojai turi priimti savarankiškai.
Svarbu žinoti, kad pensijos kasmet perskaičiuojamos ir didinamos pagal nustatytus rodiklius, bet didėjimas nėra vienodas visiems gavėjams. Kiekvienais metais tūkstančiai lietuvių sulaukia pensinio amžiaus ir gali išeiti į pensiją. Tačiau svarbu prisiminti, kad 2026 m. gyventojai sulauks ne tik didesnių pensijų - ilgės tiek pensinis amžius, tiek būtinasis stažas.
Šią savaitę „Sodra“ kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė naują skaičiuoklę. Joje įvedus kai kuriuos duomenis galima sužinoti, kokius bus tikėtina senatvės pensija sulaukus pensinio amžiaus.
Pensijų Didėjimas ir Indeksavimas
2026 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. ir išlaikys iki tol buvusį pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu, pirmadienį skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasak jos pranešimo, vidutinė senatvės pensija 2026 m. ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų.
Kitąmet planuojant pensijas indeksuoti sparčiau ir jas didinti bent 12 proc., tai biudžetui kainuos daugiau nei 200 mln. eurų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Seimui pritarus II pensijų pakopos pakeitimams, šalyje ypač suaktyvėjo sukčiai, kurie taikosi į II pensijų pakopos dalyvius. Būkite budrūs ir saugokite savo asmeninius duomenis!
LIPFA: kaupiančiųjų antroje pensijų pakopoje turtas perkopė 10 mlrd. eurų. Anot jos, pirmąjį metų ketvirtį antros pakopos pensijų fondų uždirbta investicinė grąža augo 3,2 proc., o sukauptas turtas nuo metų pradžios padidėjo 306 mln. eurų.
Apklausa: tęsti kaupimą antroje pensijų pakopoje planuoja 36 proc. Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų yra tvirtai apsisprendę nuo kitų metų nieko nekeisti ir tęsti kaupimą pensijai antros pakopos fonduose, rodo naujausia apklausa. Tuo metu 20 proc. gyventojų dar nėra apsisprendę.
Šeši iš dešimties pensijai antrojoje pakopoje kaupiančių Lietuvos gyventojų būtų linkę išsiimti dalį senatvei sukauptų lėšų, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Kaip pirmadienį pranešė nacionalinio transliuotojo portalas, iki 25 proc. sukauptų lėšų apmokestinant jas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) išsiimtų 59 proc., o neišsiimtų - 32 proc. kaupiančiųjų respondentų.
Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc. to, ką uždirbate šiandien.
| Rodiklis | 2026 m. Prognozė |
|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | 750 eurų |
| Vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) | 810 eurų |
| Pensijų didėjimas | 12 proc. |
tags: #paskutines #naujienos #apie #pensijas