Senėjimas - natūralus gyvenimo procesas, tačiau kiekvienas gali prisidėti prie savo gerovės išlaikymo. Sveikas senėjimas - tai aktyvus, prasmingas ir kokybiškas gyvenimas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžė kaip individo „fizinę, psichinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligų nebuvimą“.
Senėjimas yra natūralus ir laipsniškas procesas, tačiau senatvės riba įvairiuose moksliniuose šaltiniuose nėra tiksliai nustatoma. Europos Sąjungos statistikos tarnyba ir PSO pagyvenusiais asmenimis siūlo laikyti 65 metų amžiaus sulaukusius gyventojus. Jungtinės Tautos pagyvenusiais asmenimis įvardija asmenis sulaukusius 60 metų. Eurostato duomenimis, Lietuvos visuomenė sparčiai sensta - kas penktas šalies gyventojas vyresnis negu 60 metų. Oficialios statistikos duomenimis 2024 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 857 tūkst. nuolatinių gyventojų, iš jų 793 903 (27, 7 proc.) vyresni nei 60 metų. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis prognozuojama, kad 2030 m. 60 metų ir vyresnių gyventojų Lietuvoje skaičius bus 29 proc., o 2060 m. 37 proc.
Fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje
Greitai senstančioje visuomenėje vyresniems ir senyvo amžiaus žmonėms tenka nuo septynių iki dešimties kartų didesnės išlaidos sveikatos priežiūrai nei jaunesniems žmonėms. Sukaupta labai daug patikimų mokslinių duomenų, patvirtinančių, jog ilgalaikis mažas suaugusių, pagyvenusių bei senų žmonių fizinis aktyvumas (arba nejudri gyvensena) yra svarbus antsvorio bei nutukimo, hiperlipidemijos, pirminės arterinės hipertenzijos, 2-ojo tipo cukrinio diabeto, depresijos bei nerimo sutrikimų, osteoporozės, metabolinio sindromo, kai kurių vėžio formų veiksnys, kuris reikšmingai padidina bendrąjį mirtingumą.
Būtent todėl PSO ekspertai surinko pakankamai rimtų mokslinių duomenų ir jų pagrindu sukūrė naujas Bendrąsias fizinio aktyvumo ir nejudrios gyvensenos rekomendacijas trims amžiaus grupėms (5-17, 18-64 ir > 65 metų). Siekiant didesnės naudos sveikatai, būtina pasiekti daugiau nei 300 min. vidutinio arba 150 min. didelio intensyvumo aerobinio fizinio krūvio per savaitę. Jeigu vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys dėl pablogėjusios sveikatos ar įvairių kitų priežasčių, negali įgyvendinti fizinio aktyvumo rekomendacijų, jie turėtų išlikti fiziškai aktyvūs (pavyzdžiui, išeiti iš namų į lauką pasivaikščioti), atsižvelgdami į savo realias gyvenimo aplinkybes, sveikatos būklę ir savo asmeninius gebėjimus.
Fizinis aktyvumas neginčijamai teigiamai veikia: ilgalaikę bei trumpalaikę atmintį, suvokimą, nuotaiką, savivertę, gebėjimą savarankiškai pasirūpinti savimi ir judėti, gebėjimą bendrauti, leidžia būti aktyviems kasdieninėje veikloje. Mokslinėje literatūroje suaugusių ir pagyvenusių asmenų fizinio aktyvumo didėjimas dažniausiai siejamas su jo skatinimu panaudojant kuo įvairesnius metodus bei priemones. Fizinio aktyvumo nauda vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybei ir sveikatai - neabejotina. Įrodyta, kad net ir ilgą laiką nejudriai gyvenęs žmogus, tapęs fiziškai aktyvesnis, gali pagerinti savo sveikatą ir tai nepriklauso nuo amžiaus.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Pagyvenusiems (65+) rekomenduojama vidutinio intensyvumo veikla (ėjimas, mankšta) bent 150 min./sav. arba 75 min.Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad vyresnio amžiaus suaugusieji turėtų skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai per savaitę arba 75 minutes didelio intensyvumo fizinei veiklai, kartu dvi ar daugiau dienų atliekant raumenis stiprinančius pratimus. Šios gairės nėra vien skaičiai - jos rodo įsipareigojimą gyvybingumui, savarankiškumui ir orumui vėlesniame gyvenime.
Fizinio aktyvumo nauda vyresniems nei 65 metų asmenims:
- Sumažėja mirtingumas dėl visų priežasčių.
- Sumažėja mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei atskirų vėžio formų (krūties, gimdos, storosios žarnos, prostatos ir kt.).
- Mažėja 2-ojo tipo cukrinio diabeto atvejų.
- Padidėja kaulų tankis ir tvirtumas.
- Gerėja psichinė sveikata - sumažėja nerimo ir depresijos simptomai.
- Pagerėja pažintinės funkcijos ir miegas.
- Fizinis aktyvumas taip pat gali pagelbėti esant antsvoriui bei nutukimui ir kt.
5 BŪTINIAUSI pratimai vyresniems nei 60 metų žmonėms
Traumų prevencija ir saugi aplinka
Nors spalio 1-oji yra diena, skirta pagerbti ir švęsti vyresnio amžiaus žmones visame pasaulyje, ji taip pat skatina apmąstyti kasdienes patirtis ir iššūkius, susijusius su senėjimu. Be švenčių ir pripažinimo, daugelis vyresniame amžiuje susiduria su realybe, kurioje jie tampa vis labiau fiziškai pažeidžiami, ypač padidėjusi traumų rizika kasdieniame gyvenime. Kritimai išlieka viena pagrindinių traumų priežasčių tarp vyresnio amžiaus žmonių, dažnai sukeliančių ilgalaikių komplikacijų, turinčių įtakos savarankiškumui ir gyvenimo kokybei. Fizinis aktyvumas yra vienas veiksmingiausių būdų palaikyti sveiką senėjimą ir sumažinti traumų riziką vyresnio amžiaus žmonėms.
Kūnui senstant, natūralūs raumenų jėgos, sąnarių lankstumo ir jutiminės sistemos pokyčiai gali paveikti pusiausvyrą ir koordinaciją, todėl padidėja kritimų tikimybė. Laimei, tam tikros rūšies pratimai gali sumažinti šį poveikį. Tokios veiklos kaip tai či ir joga yra ypač naudingos gerinant pusiausvyrą ir kūno suvokimą, o jėgos treniruotės, ypač skirtos kojoms ir pilvo raumenims, padeda stabilizuoti laikyseną ir judesius. Paprasti pratimai, tokie kaip stovėjimas ant vienos kojos, kulnų kėlimas ir žingsnių į šonus pratimai, gali pagerinti koordinaciją ir sumažinti kritimų riziką, kai jie atliekami reguliariai. Net ir lengvi aerobiniai pratimai, tokie kaip pasivaikščiojimas ar mankštos vandenyje, prisideda prie bendro mobilumo.
Pusiausvyros ir koordinacijos palaikymas ne visada reikalauja struktūrizuotų treniruočių - daugelis kasdienių namų ruošos veiklų gali būti subtilios, bet veiksmingos koordinacijos lavinimo formos vyresnio amžiaus žmonėms. Tokios užduotys kaip stovėjimas ant vienos kojos valantis dantis, siekimas virš galvos lentynoms sutvarkyti ar žingsnis į šoną siurbiant - visa tai įtraukia stabilizuojančius raumenis ir lavina propriorecepciją. Net ir tokie paprasti įpročiai kaip atsistojimas nuo kėdės nenaudojant rankų ar ėjimas koridoriumi ant kulnų ar pasistiebus, gali sustiprinti jėgą ir koordinaciją.
Pati namų aplinka gali būti optimizuota: pašalinus slidžius kilimėlius, įrengus turėklus vonios kambariuose, užtikrinus gerą apšvietimą ir dažnai naudojamus daiktus laikant lengvai pasiekiamoje vietoje - visa tai sumažina kritimų riziką. Saugi aplinka namuose: įsirenkite gerą apšvietimą, dažnai naudojamus daiktus sudėkite patogiose vietose, pašalinkite daiktus ir kitas kliūtis praėjimuose. Jei reikia, naudokitės judėjimo ar pagalbinėmis priemonėmis (vonios suoliukas, vonios lenta, laipteliai į vonią, dušo ar tualeto kėdutė, paaukštinta tualeto sėdynė ir kt.).
Taip pat skaitykite: Visuomenės sveikatos problema – smurtas
Psichologiniai ir socialiniai aspektai
Pasaulio sveikatos organizacija sąvoką „sveikas senėjimas“ apibrėžia kaip funkcinio pajėgumo, užtikrinančio gerovę vyresniame amžiuje, ugdymo ir palaikymo procesą. Vienas iš sėkmingo senėjimo komponentų yra fizinė sveikata. Įrodyta, kad fizinė veikla turi teigiamą poveikį asmens psichinei sveikatai, užkerta kelią lėtinių ligų atsiradimui ir mažina jų padarinius, stiprina bendrą sveikatą ir funkcionavimą. Fizinis aktyvumas visapusiškai gerina sveikatą: skatina pagyvenusius žmones bendrauti, savanoriauti, padeda susirasti draugų ir didina bendrumo jausmą, taip pat teigiamai veikia ilgalaikę ir trumpalaikę atmintį, suvokimą, nuotaiką, savivertę, savarankiškumą, padeda išvengti arba pavėlinti širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos, diabeto ir kitų ligų atsiradimą; tinkamai pritaikyta ir poreikius atitinkanti veikla teigiamai veikia pagyvenusių žmonių fizinį pajėgumą, gerina pusiausvyrą ir funkcines galimybes; fiziškai aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės pasižymi geresne psichosocialine sveikata, geresniu funkcionalumu bei aukštesne saviverte. Visa tai net du kartus padidina tikimybę senti sėkmingai, ir priešingai - fiziškai neaktyviems asmenims atsiranda du kartus didesnė tikimybė patirti funkcinius suvaržymus ir nepasitenkinimą gyvenimu. Be to, dėl fizinio pasyvumo didėja rizika atsirasti nutukimui, antsvoriui, cukriniam diabetui ir vėžiui.
Dažniausias fizinio aktyvumo ribojimo veiksnys yra motyvacijos stoka arba visiškas jos nebuvimas. Didelį poveikį turi pasitikėjimas savimi, savivertė, savo veiklos efektyvumo suvokimas („Aš“ efektyvumas“) - asmens suvokimas apie savo paties gebėjimus. „Aš“ efektyvumas“ yra žmogaus vidinės motyvacijos pagrindas ir veiksmo fondas. Savo veiklos efektyvumo suvokimas ir noras yra įvardijami kaip patys svarbiausi veiksniai, lemiantys pagyvenusių žmonių fizinį aktyvumą.
Teigiama, jog asmenys, stokojantys pinigų, gyvenantys skurde, turi didesnę tikimybę tapti fiziškai pasyvūs. Priklausymas žemesniam ekonominiam-socialiniam sluoksniui sąlygoja socialinių ryšių stoką, negatyvizmą ir psichologinę įtampą.
Visuomenės sveikatos iniciatyvos
Viešojo sektoriaus iniciatyvos leis padėti senjorams įveikti skaitmeninę atskirtį ir paslaugų navigaciją (pvz., el. Virtualūs klubai („Senjorų pasaulis“) moko naudotis kompiuteriu, el. paštu). Minint šią diena pakvietėme senjorus į renginį „Menas ir kultūra - sveikatos šaltinis“. Tai renginys kviečiantis senjorus pažvelgti į meną ir kultūrą, kaip į priemonę padedančią stiprinti emocinę sveikatą. Renginio metu dalyviai išklausė lektorių pranešimus apie bibliografiją, muzikos bei dailės terapijas ir sužinojo, kaip atskirti meną nuo meno terapijos.
Gegužės 12-16 dienomis tradiciškai minėjome jau septintąją, Europos visuomenės sveikatos savaitę. Šia proga pakvietėme Kauno Klinikų sveikatos priežiūros specialistus sustoti, atsikvėpti ir skirti laiko sau - savo psichinei ir emocinei gerovei. „Šokis sveikatai” tai linijinių šokių treniruotė, skirta atsipalaidavimui, bendrystei ir geresnei emocinei savijautai.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų profesijos prestižas
Minint šią diena pakvietėme į renginį apie neuroįvairovę, jos keliamus iššūkius, o kartais ir privalumus. Renginio metu kalbėjome apie tai, kaip neuroįvairovė - autizmo spektro sutrikimai, ADHD, disleksija, Tureto sindromas ir kiti neurologiniai skirtumai - formuoja žmonių pasaulėjautą, mokymosi būdus ir socialinius santykius. Šią dieną vyko Kauno miesto 8-10 klasių moksleivių forumas „Karta be priklausomybių“.
tags: #visuomenes #sveikatos #biuras #apie #gyventoju #senatve