Smurtas artimoje aplinkoje yra didžiulė visuomenės sveikatos problema. Įvairios prievartos rūšys žmoniją lydėjo visais laikais, tačiau tik palyginti neseniai smurtas buvo pripažintas viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais daugiau nei 1,6 milijono žmonių praranda gyvybę dėl patirto smurto. Pastaruosius dešimt metų Lietuva nužudymų ir savižudybių skaičiumi buvo viena iš pirmaujančių šalių Europoje, o šios dvi mirties priežastys buvo tarp penkių pagrindinių jaunų žmonių (15-29 metų amžiaus) mirties priežasčių mūsų šalyje.
Smurtas artimoje aplinkoje - tai įvairios formos fizinė, seksualinė, psichologinė ar ekonominė žala, kurią asmuo patiria dėl dabartinio arba buvusio partnerio veiksmų. Tai gali būti bet kokios rūšies agresija ar prievarta, sukelianti fizinę ar emocinę žalą, kurią vykdo partneris arba šeimos narys.
Smurto statistika Lietuvoje
Marijampolės apylinkės teismo pranešime spaudai informuojama, kad teismą pasiekia daug baudžiamųjų bylų susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Statistika byloja, kad Marijampolės apylinkės teisme 2023 m. iš viso buvo išnagrinėta 1031 baudžiamoji byla, iš jų 144 bylos dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Dar ankstesniais, 2022 m., tokių bylų išnagrinėta buvo dar daugiau - 147 bylos.
Smurto statistika rodo, kad Lietuvoje smurtaujama kas trečioje šeimoje, o apie 90 proc. smurto artimoje aplinkoje aukų yra moterys. Tačiau, po Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų ir papildymų 2017 m. padaugėjo pranešimų apie atvejus, kai nukenčia jaunesni šeimos nariai - vaikai.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
160 - tiek pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje kasdien sulaukia policijos pareigūnai.
2020 m. SKPC užregistravo 16672 smurto atvejus, iš kurių 11 436 buvo suaugę asmenys ir 5 236 vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudininkais ir (arba) gyvenantys smurtinėje aplinkoje. 81 proc. nukentėjusiųjų - moterys, 89 proc. smurtavusiųjų - vyrai. 96 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų nukentėjo nuo vyrų, 59 proc.
Paaiškėjo, kad net 60 proc. nukentėjusiųjų pagalbos nesikreipė ir vos 15 proc. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimas - nuoseklaus ir aktyvaus moterų nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo rezultatas. Įstatymas suteikė pagrindą specializuotos kompleksinės pagalbos centrų veiklai.
Kalbant apie tai, kaip atrodo statistinis smurtaujančio asmens portretas Lietuvoje, matyti, kad devyni iš dešimties kaltinamų smurtu asmenų yra vyrai, daugiau kaip pusė jų yra vidutinio (30-49 metų) amžiaus, beveik 60 proc. turi žemesnį - vidurinį ar profesinį - išsilavinimą. 55,1 proc. 2019 m.
Ekonomikos ir taikos instituto (Institute for Economics & Peace, IEP) paskelbtas metinis pasaulinis taikos indeksas rodo, kad tiesioginės ir netiesioginės ekonominės smurto išlaidos siekia apie 8,3 trilijono JAV dolerių.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Smurto formos
Skirtingos smurto formos:
- Fizinis smurtas. Tai smurto forma, kai asmuo naudoja fizinę jėgą, siekdamas sukelti skausmą ar sužeisti partnerį. Tai gali būti smūgiai, spardymas, gniaužymas ar kiti fizinio poveikio veiksmai, kurie daro žalą.
- Seksualinis smurtas. Kai asmuo yra verčiamas ar prievartaujamas dalyvauti seksualinio pobūdžio veiksmuose, nepaisant jo sutikimo. Seksualinis smurtas sukelia ne tik fizinį skausmą, bet ir ilgalaikes emocines žaizdas, praradus pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis.
- Persekiojimas. Tai pasikartojančios, nepageidaujamos dėmesio formos, dėl kurių aukos jaučiasi nesaugios ir nuolat persekiojamos. Persekiojimas apima pranešimų siuntimą, sekimą ar bandymą užmegzti kontaktą, net ir gavus aiškų atsisakymą.
- Psichologinė agresija. Tai emocinio poveikio forma, kai siekiama kontroliuoti, įbauginti arba žeminti partnerį, naudojant žodinius ir neverbalinius būdus. Psichologinė agresija gali apimti nuolatinį kritikavimą, gėdinimą, manipuliaciją ir grasinimus.
- Ekonominis smurtas. Tai pinigų, nuosavybės ar išteklių kontrolė - kai vienas asmuo apriboja kito galimybę disponuoti finansais, dirbti, naudotis savo turtu.
- Apleidimas. Tai smurto forma, kai asmeniui nesuteikiama būtina priežiūra, pagalba, maistas ar gydymas. Apleidimas - dažna, bet menkai matoma smurto rūšis, ypač kai nukentėjusieji yra priklausomi nuo artimųjų.
Smurtas artimoje aplinkoje yra itin paplitęs tarp paauglių ir jaunų žmonių, o moterys iš įvairių rasinių ir etninių grupių patiria jį neproporcingai dažnai. Tyrimai rodo, kad rizikos veiksniai, tokie kaip mažos pajamos, žemesnis išsilavinimas, nepalankios vaikystės patirtys bei bedarbystė, gali didinti smurto riziką. Šie faktoriai dažnai yra susiję ir su kitomis socialinėmis bei ekonominėmis problemomis, kurios gali skatinti smurtą artimoje aplinkoje.
Smurto poveikis
Smurtas artimoje aplinkoje neigiamai veikia aukų fizinę ir psichinę sveikatą. Fiziniai padariniai apima įvairius sužeidimus, galvos skausmus, nemigą, lėtinį skausmą, virškinimo problemas bei kitas sveikatos problemas. Tyrimai rodo, kad apie 75 % išgyvenusių smurto šeimoje patiria fizinius sužalojimus, tarp jų ir rimtas traumas. Šalia fizinių sužalojimų, tokie žmonės dažnai patiria ir potrauminio streso sutrikimą (PTSD), depresiją, ir net minčių apie savižudybę.
Neretai nuo artimoje aplinkoje patirto smurto fakto, iki tol, kol moteris pagaliau gali apie tai prabilti ir ieškoti pagalbos, praeina daug mėnesių ir net metų, o pasekmės išlieka ir dešimtmečius. Taigi, specialistams (-ėms) būtinai reikia reguliariai kelti savo kompetenciją bei didinti žinias, kaip elgtis tokiais atvejais. Kalbu ne tik apie tai, kaip tinkamai atsižvelgti į paslaugų gavėjų poreikius, bet ir užtikrinti smurto prevenciją. Šiuo metu, deja, to trūksta.
Visuomenėje vis dar vyrauja stigma, daug neigiamų nuostatų ne tik apie žmones su psichikos sveikatos sutrikimais ar psichosocialine negalia, bet ir apie moteris.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Pasak doc. I. Laurinaitytės, tai išties dideli skaičiai, liudijantys apie vaikystėje patirtus sunkius įvykius, kurie visą gyvenimą smarkiai veikia tiek santykius, tiek elgesį, tiek gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, nustatyta, kad nepalankios vaikystės patirtys yra statistiškai reikšmingai neigiamai susijusios su tirtų studentų bendra psichologine gerove ar atskiromis jos dalimis, pavyzdžiui, pasitenkinimu šeima, buitinėmis sąlygomis, laisvalaikiu, finansine padėtimi, dvasine savijauta, tarpasmeniniais santykiais ir t.t.
Smurtas prieš moteris su negalia
Įvairias smurto formas patyrusių moterų su negalia apklausa parodė tai, ko nematome oficialioje statistikoje apie smurtą artimoje aplinkoje: kas ketvirta smurtą patirianti moteris su negalia yra sisteminio fizinio smurto auka, panašus procentas moterų patiria ir nuolatinį seksualinį smurtą. Nepaisant šių skausmingų patirčių tik apie 20 proc. smurtą patyrusių moterų su negalia kreipiasi į policiją, net trečdalis iš jų neieško jokios pagalbos, nes netiki, kad situaciją galima pakeisti. Toks beviltiškumas dažniausiai susijęs su negalios situacija, kuri apriboja galimybes gyventi savarankiškai, atsiskirti nuo smurtautojo.
Lietuvoje yra apie 123 tūkstančius moterų su negalia, tačiau vertinant pastaruosius septynerius metus (nuo 2015), per metus Informatikos ir ryšių departamento prie VRM vidutiniškai registruojami 147 smurto atvejai prieš moteris su negalia artimoje aplinkoje, tuo metu seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš negalią turinčias moteris nėra registruojama visiškai.
Viktimologinio tyrimo duomenų analizė parodė, kad net 93 proc. apklaustų moterų su negalia bent kartą yra patyrusios psichologinį smurtą, 84 proc. respondenčių bent kartą per savo gyvenimą yra susidūrusios su fiziniu smurtą. Daugiau nei pusė anketą užpildžiusių moterų su negalia patyrė arba patiria ekonominį smurtą ir itin didelis procentas - 56 proc.
Kai kalbama apie smurto aukas, kurios turi negalią, labai svarbu suvokti, jog jų santykis su smurtautoju yra išskirtinis - nukentėjusįjį ir smurtautoją dažnai sieja ne tik giminystės ir šeiminiai santykiai, bet ir faktinis priklausomumas nuo kito asmens. Nukentėjusysis su negalia dažnai yra priklausomas nuo smurtautojo, jo sprendimų galia yra ribojama, taip pat matyti jų saviizoliacija, fizinis ir socialinis at(si)skyrimas nuo aplinkos ar komunikacija per smurtautoją.
Beveik trečdalis respondenčių dėl smurto nesikreipė niekur - tai yra labai iškalbingi rezultatai, rodantys tiek galimą smurto pateisinimą (galimai primestą kaltę, esą smurtą provokuoja/dėl jo kalta pati auka), tiek situacijos vertinimą kaip beviltišką (nematoma ar netikima, kad įmanoma iš to išsivaduoti). Ši tendencija yra labai pavojinga, nes iš kitų tyrimų žinome, kad nesiimant priemonių smurtas gali stiprėti, t.y. Tik 19 procentų moterų kreipėsi į policiją - tai rodo itin aukštą latentinio smurto mastą.
Analizuojant suteiktos pagalbos duomenis paaiškėja, kad dažniausia pagalbos forma - konsultacijos (psichologo, teisininko, socialinio darbuotojo ir kt.), ši forma sudaro daugiau kaip 50 proc. suteiktų pagalbos formų.
Moterų savijautos analizė rodo, kad didžioji dalis respondenčių jaučia intensyvius sunkius jausmus ( baimė, nusivylimas viskuo ir savimi, pyktis, įtampa, beviltiškumas (dažniausiai minimas jausmas), noras atkeršyti). Tokie slegiantys jausmai indikuoja psichologinės pagalbos poreikį, jis įvardijamas ir moterų atsakymuose raštu.
Smurtas prieš moteris su negalia yra sudėtinė bendro smurto prieš moteris reiškinio dalis, kuriai būdingi tam tikri bruožai, susiję su iš negalios situacijos kylančiais iššūkiais (stereotipais, socialinėmis kliūtimis, diskriminacija, kūno galimybėmis). Taigi fundamentaliai sprendžiant šią problemą būtina pasitelkti kompleksines priemones, kurios apima lyties ir negalios pagrindus. Esame įsitikinę, kad esminiai kovos su smurtu prieš moteris principai bei įsipareigojimai žmonių su negalia lygybei jau įtvirtinti tarptautiniuose dokumentuose - vadinamojoje Europos Tarybos Stambulo konvencijoje bei Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje - kurių įgyvendinimas nuosekliai vestų prie gerėjančios situacijos.
Moterys su negalia smurto aukomis tampa dėl daugybės priežasčių tarp kurių svarbią įtaką turi negalios situacija, lemianti didesnį jų pažeidžiamumą. Jei moteris dėl negalios buvo izoliuota, negavo tinkamo išsilavinimo, neturi galimybių dirbti, negauna savarankiškumą užtikrinančių paslaugų, ji tampa priklausoma nuo artimos aplinkos ir beveik neturi galimybių savarankiškai išspręsti situacijos. Todėl kalbant apie smurto prieš moteris su negalia prevenciją, reikia pabrėžti ir nediskriminavimo lygių galimybių užtikrinimą visose srityse, kaip numato JT Neįgaliųjų teisių konvencija.
Europos Parlamento priimta Rezoliucija dėl moterų su negalia situacijos (2018):
- Moterų su negalia integracijos į darbo rinką skatinimas.
- Prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas.
- Kova su smurtu ir prievarta prieš moteris su negalia.
- Lygių galimybių švietimo srityje užtikrinimas.
Smurtas prieš senyvo amžiaus žmones
Lietuvos socialinių tyrimų centro duomenimis, apie 15-20 % vyresnio amžiaus žmonių bent kartą yra patyrę prievartą ar nepriežiūrą iš artimųjų. Dažniausiai pasitaiko psichologinis ir finansinis smurtas - kai vaikai ar artimieji piktnaudžiauja pasitikėjimu, perima pinigus ar pensijas, manipuliuoja priklausomybe nuo priežiūros.
Smurtas tarp brolių ir seserų
Apie šią temą kalbama retai, tačiau tyrimai rodo, kad vaikystėje ar paauglystėje patirtas smurtas tarp brolių ir seserų gali turėti ilgalaikių pasekmių - padidėja agresijos, nerimo ir depresijos rizika suaugus. Kai toks elgesys tęsiasi ir suaugus, jis laikomas artimos aplinkos smurtu.
Smurtas prieš žmones su negalia
Asmenys su negalia dažnai tampa labiau priklausomi nuo globėjų ar artimųjų, todėl patiria kontrolės, ribojimo ar išnaudojimo formas. Europos Tarybos tyrimai rodo, kad žmonės su negalia du kartus dažniau patiria smurtą nei tie, kurie jos neturi. Tai gali būti fizinis smurtas, grasinimai atimti pagalbą, išnaudojimas ar net medicininių priemonių ribojimas.
Pagalba ir kur kreiptis
Nors smurtas artimoje aplinkoje turi rimtų padarinių, daugeliui aukų yra sunku kreiptis pagalbos. Pagrindinės priežastys - baimė dėl galimų pasekmių, nepasitikėjimas valdžios institucijomis, stigma ir gėda. Dažnai išgyvenusios prievartą aukos nenori ar bijo pranešti apie savo patirtį, nes bijo keršto ar nėra tikros, ar joms bus suteikta reikiama pagalba. Tačiau svarbu užtikrinti, kad aukoms būtų suteikta galimybė saugiai ir anonimiškai kreiptis pagalbos, jei jos to nori. Tinkama pagalba gali padėti nukentėjusiems atgauti pasitikėjimą savimi ir pradėti sveikimo procesą.
V. Gadiškienė asmenims, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje pataria netylėti ir išdrįsti kreiptis pagalbos.
Paslaugų teikėjams (-oms) - specializuotų žinių ir įgūdžių, pagarbos, įsiklausymo, individualaus požiūrio į kiekvieną nuo smurto nukentėjusį asmenį ir jų situaciją, individualaus poreikių įvertinimo ir atliepimo.
Šiuo atveju, tiek moteriai, patyrusiai smurtą, tiek specialistams (-ėms) svarbus paprastumas ir aiškumas - o kas toliau.
Šiaulių apskrityje veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, kuris teikia nemokamą, konfidencialią pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje - nepaisant lyties ir amžiaus.
Kur kreiptis pagalbos:
- Policija - 112
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai
- Nevyriausybinės organizacijos, teikiančios pagalbą smurto aukoms
- Psichologai ir psichoterapeutai
Svarbu mokytis būti naudingam ir keistis visuomenei priimtinu būdu, nes sėdėjimas kalėjime savaime ne tik nepagerina situacijos, bet ir padaro nemažai žalos: sunku išlaikyti ryšius su šeima, užsimezga netinkamos pažintys, tampama tam tikros subkultūros dalimi.
Paklausta, kokius teigiamus pokyčius mato smurto prevencijos srityje Lietuvoje, psichologė sako, kad labai svarbus žingsnis buvo žengtas priėmus jau minėtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, teisiškai uždraudusias fizines bausmes ir apsaugančias vaikus nuo smurto artimoje aplinkoje.
Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsirado pozityvios tėvystės kursų, kad daugėja galimybių sulaukti pagalbos nukentėjusiems nuo smurto asmenims, kuriasi įvairios savitarpio ir paramos grupės. Žinoma, tokių iniciatyvų vis dar nepakanka, specializuotą pagalbą reikia plėtoti daug stipriau, tačiau matyti teigiami poslinkiai, tad belieka nesustoti.
Smurto problemos kompleksiškumo įvertinimas yra vienas iš esminių veiksnių, galinčių pagerinti esamą padėtį. Visuose mechanizmuose reikėtų pripažinti, kad moterys smurtą artimoje aplinkoje patiria neproporcingai dažniau, o moterys su negalia susiduria su dar didesne rizika nuo jo nukentėti. Turime investuoti į specialistų (-čių) žinių ir įgūdžių stiprinimą, sudaryti sąlygas skirtingų sektorių bendradarbiavimui.
Doc. I. sako: „Mes vis dar esame linkę problemas spręsti gana agresyviu būdu - agresiją nukreipdami į išorę arba į save. Štai pastaruoju metu stebime visuomenėje vykstančią diskusiją tam tikrais vertybiniais klausimais (pvz., dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, LGBT partnerystės įteisinimo ir pan.), kuri kupina ne tik aštrių, netolerantiškų pasisakymų, bet ir siūlymų imtis smurto. Ši situacija rodo, kad vis dar stokojame emocinio raštingumo, švietimo įvairiais jautriais klausimais, o kartu sumažiname konstruktyvaus problemų sprendimo galimybę“.
Jau garsiai kalbama, kad smurtas prieš sveikatos priežiūros specialistus peržengia tiek individualų paciento ir gydytojo santykį, tiek konkrečios įstaigos ribas. Pasaulyje tai jau įvardijama kaip visuomenės sveikatos problema, nes smurtas griauna ne tik jį patiriančių darbuotojų sveikatą, bet ir pasitikėjimą sveikatos priežiūros politika. Maža to - smurtas griauna demokratines ir humanistines vertybes, todėl reikalauja politinio sprendimo. Todėl pirmiausia turėtume išsikelti siekiamybę - nulinę toleranciją smurtui. Tik taip mūsų valstybė ir mes patys tapsime sveikesni.
Viena JAV gydytoja taip apibūdina savo žinutę pacientams, kurių elgesys jai nepriimtinas: „Man jūs rūpite kaip asmuo, tačiau netoleruosiu įžeidžiančio elgesio. Dabar sutelkime dėmesį į tai, kaip galiu jums šiandien padėti.“
Negali būti jokio pateisinimo ir tolerancijos smurtui, jei konfliktiškas asmuo yra veiksnus, suvokia ar gali suvokti savo veiksmų pasekmes trikdydamas viešąją tvarką, žeisdamas garbę ir orumą ar net keldamas tiesioginę grėsmę.
Psichikos sveikatos priežiūros specialistai (-ės) neretai smurtą laiko išskirtinai socialine problema - savo vaidmens prevencijoje ar teikiant pagalbą jie nemato.
Statistika
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Smurto atvejų užregistruota SKPC 2020 m. | 16672 |
| Suaugę asmenys, nukentėję nuo smurto 2020 m. | 11436 |
| Vaikai, nukentėję nuo smurto 2020 m. | 5236 |
| Nukentėjusių moterų dalis | 81% |
| Smurtavusių vyrų dalis | 89% |
5 veiksmingi būdai kalbėtis su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu | „MedCircle“
tags: #smurtas #visuomenes #sveikatos #problema