Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Jis gali pasireikšti nuolatine kritika, izoliavimu, baime, menkinimu ar manipuliavimu. Psichologinis smurtas yra tokia smurto forma, kurią sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių, kurios būdingos fiziniam smurtui. Tačiau jis gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei, sveikatai ir gyvenimo kokybei.
Psichologinis smurtas darbe - tai sisteminis, dažnai pasikartojantis žeminantis, menkinantis, bauginantis ar kitaip emociškai žalojantis elgesys, nukreiptas į konkretų darbuotoją. Šis elgesys gali būti tiek atviras, tiek subtilus, tačiau jis visuomet turi neigiamą poveikį darbuotojo emocinei būklei, sveikatai ir gebėjimui dirbti. Psichologinio smurto formos apima nuolatinę nepagrįstą kritiką, ignoravimą, grasinimus, psichologinį spaudimą, sarkazmą, apkalbas ar net darbo užduočių keitimą su tikslu pažeminti darbuotoją.
Nors išoriškai psichologinis smurtas darbe gali atrodyti kaip „įprasti konfliktai“, skirtumas tas, kad smurtas yra sistemingas, tikslinis ir žeidžiantis. Todėl svarbu žinoti ne tik kaip jį atpažinti, bet ir kokių veiksmų imtis - čia labai padeda įvairūs mobingo prevencijos mokymai, kurie moko atpažinti smurto požymius ir efektyviai reaguoti.
Kaip Atpažinti Psichologinį Smurtą Darbe?
Atpažinti psichologinį smurtą darbe kartais nėra paprasta, nes jis dažnai slepiasi už „griežtos kontrolės“, „kritikos dėl rezultato“ ar „emocingos komunikacijos“ kaukės. Tačiau tam tikri požymiai gali signalizuoti, kad tai daugiau nei įprasti darbo nesutarimai.
Dažniausi psichologinio smurto požymiai:
- Nuolatinė, nepagrįsta kritika: kai darbuotojo darbas kritikuojamas net ir tada, kai jis atliktas gerai, o klaidos akcentuojamos neproporcingai.
- Izoliavimas: darbuotojas neįtraukiamas į susitikimus, svarbius el. laiškus, jam nesuteikiama informacija, būtina darbui.
- Emocinė manipuliacija ir spaudimas: nuolatinis priminimas apie „pakaitinį darbuotoją“, spaudimas dirbti viršvalandžius grasinant atleidimu, užduočių skyrimas su neįmanomais terminais.
- Tyčiojimasis, menkinimas: sarkastiški komentarai, pašaipos, užgaulūs pravardžiavimai ar darbuotojo viešas žeminimas prieš kolegas.
- Sąmoningas trukdymas dirbti: darbuotojui nuolat skiriamos nereikalingos užduotys, sumažinamos jo pareigos, atimamos atsakomybės be paaiškinimo.
Jeigu patiriate keletą iš šių elgesio formų, greičiausiai susidūrėte su psichologiniu smurtu darbe.
Taip pat skaitykite: Teisės aktai ir atsakomybė
Ką smurtas daro jūsų smegenims
Psichologinis Smurtas Darbe: Kur Kreiptis?
Norint sustabdyti ar užkirsti kelią psichologiniam smurtui, svarbu žinoti, kokios institucijos gali padėti. Atsakymas į klausimą „psichologinis smurtas darbe kur kreiptis“ priklauso nuo smurto masto ir to, ar bandėte situaciją spręsti viduje.
1. Vidaus pagalbos kanalai:
- Tiesioginis vadovas: jei vadovas nėra smurto šaltinis, pirmasis žingsnis - su juo pasikalbėti. Aiškiai įvardykite, kas vyksta, ir ko tikitės.
- Personalo skyrius (HR): personalo specialistai turi užtikrinti darbo aplinkos saugumą. Jie gali pradėti vidinį tyrimą, tarpininkauti, pasiūlyti sprendimus.
- Darbo taryba arba profesinė sąjunga: jei priklausote profesinei sąjungai - pasinaudokite jų teisine pagalba. Sąjunga gali atstovauti jus derybose su darbdaviu.
2. Išorinės institucijos:
- Valstybinė darbo inspekcija (VDI): galite pateikti skundą dėl netinkamos darbo aplinkos ar darbdavio neveikimo. VDI gali atlikti tyrimą įmonėje.
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: jei smurtas susijęs su diskriminacija (pvz., dėl lyties, amžiaus, tautybės), tarnyba vertina, ar pažeistos žmogaus teisės.
- Darbo ginčų komisija: jei patyrėte žalą, sumažėjo darbo užmokestis ar buvote neteisėtai atleistas, šis kanalas leidžia greitai spręsti ginčus.
- Teismas: jei kitos priemonės nepadeda - galima kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ar darbo sutarties nutraukimo dėl darbdavio kaltės.
- Psichologinė pagalba: daugelis savivaldybių ar NVO siūlo nemokamas ar kompensuojamas konsultacijas. Jos būtinos, jei jaučiate ilgalaikį emocinį poveikį.
Kaip Pasiruošti Kreipimuisi?
Prieš kreipiantis pagalbos, svarbu tinkamai pasiruošti. Tai padės jūsų skundą pagrįsti įrodymais ir padidins galimybę sulaukti realios pagalbos.
Reikalingi dokumentai ir veiksmai:
- Fiksuokite visus incidentus: kiekvieną kartą užsirašykite datą, laiką, kas vyko, kas dalyvavo.
- Saugokite įrašus: el. laiškai, žinutės, susitikimų įrašai, kuriuose matomas smurtinis elgesys.
- Pasikalbėkite su kolegomis: liudytojai gali padėti pagrįsti jūsų pasakojimą.
- Kreipkitės į gydytoją: jei smurtas turėjo poveikį sveikatai - psichologo ar šeimos gydytojo išvada padės teisiniame procese.
Ką Daryti, Jei Niekas Nesiima Veiksmų?
Jei informavote vadovybę ar HR, bet nieko nevyksta - tai signalas, kad darbdavys ignoruoja savo įstatyminę pareigą. Tokiu atveju:
- Pateikite oficialų skundą VDI.
- Pasitarkite su profesine sąjunga ar darbo ginčų komisijos atstovu.
- Kreipkitės į žiniasklaidą ar NVO - kai kuriais atvejais viešumas padeda pasiekti teisingumą.
Kaip Apsaugoti Save Psichologiškai?
Nepamirškite - svarbiausia jūsų sveikata ir savijauta. Psichologinis smurtas darbe gali ilgainiui paveikti ne tik emocijas, bet ir fizinę sveikatą.
Rekomendacijos:
- Kalbėkitės su artimaisiais - atviras pokalbis padeda sumažinti izoliacijos jausmą.
- Neleiskite smurtui tapti norma - atpažinę smurtą, reaguokite iškart. Kuo anksčiau, tuo lengviau jį sustabdyti.
- Ieškokite profesionalios pagalbos - psichologas ar psichoterapeutas padės įvertinti situaciją ir stiprinti emocinį atsparumą.
Kada Darbdavio Elgesys Nėra Laikomas Psichologiniu Smurtu?
Svarbu atskirti psichologinį smurtą nuo teisėtų darbdavio veiksmų. Štai keletas pavyzdžių, kas nėra laikoma psichologiniu smurtu:
Taip pat skaitykite: Teisės aktai dėl motinystės ir tėvystės
- Konstruktyvi darbdavio kritika ir pagarbus pastabų išsakymas.
- Darbdavio reiklumas ir reikalavimas atlikti darbą.
- Reikalavimas pateikti paaiškinimą dėl galimo darbo pareigų nevykdymo / netinkamo vykdymo.
- Įspėjimas pagal DK 58 straipsnio 4 dalį (dėl darbo sutarties nutraukimo).
- Įspėjimas apie numatomą atleidimą iš darbo kitais DK numatytais pagrindais.
- Pasiūlymas pakeisti darbo sutarties sąlygas (laikantis DK 45 straipsnio reikalavimų).
- Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (vadovaujantis DK 54 straipsniu).
Pastaba: Jei darbuotojas mano, kad darbdavio veiksmai yra neteisėti, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą.
Įrodymai ir Tyrimas
Tiriant skundus ar prašymus dėl psichologinio smurto, VDI vertina visapusę informaciją - ne tik nukentėjusiojo paaiškinimus, bet ir situacijos kontekstą, kitų darbuotojų parodymus, galimus dokumentinius ar techninius įrodymus. Darbuotojui, kuris mano, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas ar priekabiavimas, rekomenduojama būti aktyviam ir sąmoningai rinkti visus įmanomus duomenis apie netinkamą elgesį.
„Nors psichologinis smurtas dažnai pasireiškia subtiliomis, iš pirmo žvilgsnio nematomomis formomis, darbuotojo pareiga - padaryti šią žalą matomą. Kuo daugiau konkrečių faktų ir įrodymų bus surinkta, tuo realiau tikėtis, kad darbdavys ar institucijos imsis veiksmų“, - sako L. Mironovienė.
Įrodymais gali būti bet kokie duomenys, parodantys netinkamą elgesį: trumpieji pranešimai, el. laiškai, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, psichologo ar gydytojo pažymos.
Psichologinis Smurtas Baudžiamojo Kodekso Kontekste
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) numato įvairias smurto formas, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, prievartą, grasinimus bei kitus neteisėtus veiksmus, galinčius pažeisti žmogaus orumą ar psichinę sveikatą. Pagal BK 140 straipsnį, baudžiamas ne tik fizinis smurtas, bet ir kitokie veiksmai, sukeliantys asmeniui fizinį skausmą arba pažeminimą. Tai reiškia, kad nuolatinis žeminimas, grasinimai, manipuliacija, socialinė izoliacija ar emocinis spaudimas taip pat gali būti traktuojami kaip psichologinio smurto formos.
Taip pat skaitykite: Dalyvumo lygio nustatymo tvarka
tags: #teises #darbas #psichologinis #smurtas