Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Daugumoje visuomenių smurto aukomis dažniausiai tampa moterys. Smurtas artimoje aplinkoje suprantamas kaip bet koks fizinis, seksualinis, žodinis, emocinis, ekonominis smurtas, kai smurtiniai veiksmai yra padaromi esant santykiams tarp partnerių arba buvusių partnerių, nepaisant to ar tokie santykiai yra (buvo) formalizuoti, taip pat tarp pirmos eilės giminų (vaikų ir tėvų), antros eilės giminų (anūkų, senelių, brolių, seserų).
Smurtas artimoje aplinkoje laikomas diskriminacijos prieš moteris forma, todėl smurto artimoje aplinkoje problema turi būti sprendžiama plačiau, nei tik sprendžiant smurto apraiškas santykiuose, nes tai nėra pagrindinė problema. Galia ir aukos kontrolė smurto artimoje aplinkoje situacijoje yra specialūs bruožai, kurie padeda šias smurto apraiškas išskirti iš kitų. Smurtas artimoje aplinkoje yra fizinio, seksualinio, žodinio, emocinio ar ekonominio smurto ciklas, kuris kartojamas vis dažniau ir dažniau.
Reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, net 7 iš 10 gyventojų pateisina partnerio ar sutuoktinio finansinę kontrolę, kai moteris yra su intelekto negalia, pusė - kai smurtas patiriamas moters su psichosocialine negalia. Panaši tendencija matyti ir kalbant apie socialinę kontrolę - atitinkamai 51 proc. ir 38 proc. Apie pusę šalies gyventojų galvoja, kad intelekto ar psichosocialinė negalia yra pakankama priežastis moters kontrolei, o patirtas smurtas yra jos pačios kaltė.
Tyrimas atskleidė, kad smurto atvejais gyventojai neretai linkę kaltinti aukas: 41 proc. jų tiki, kad moterys su intelekto negalia dažnai pačios išprovokuoja partnerio smurtą. Daugiau nei trečdalis tokią pat nuomonę turi ir apie moteris su psichosocialine negalia.
Vertindama apklausos duomenis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė sako, jie susiję su bendra smurto artimoje aplinkoje situacija šalyje. „Statistika rodo, kad smurtas prieš moteris yra paplitęs reiškinys, o kai prisideda negalia, jis tampa dar opesnis, kadangi prisidengiama rūpesčiu neva nesavarankišku žmogumi. Pavyzdžiui, draudimu dirbti, naudotis finansais, ribojama susitikimų ir kitos laisvės. Taip žmonės stumiami į dar didesnį visuomenės užribį.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Remiantis apklausos duomenimis, matyti, kad daugelis gyventojų neskiria intelekto negalios nuo psichosocialinės negalios. Moteris tiek su viena, tiek ir kita negalia jie linkę nugalinti, pateisinti smurtą prieš jas. Tokios nuostatos labiau būdingos vyrams, taip pat vyresnio amžiaus (nuo 70 metų) ir nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintiems asmenims. Anot organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ atstovų, intelekto negalia yra susijusi su nuo gimimo turimais intelekto sutrikimais ir patiriama susidūrus su kliūtimis aplinkoje, pavyzdžiui, sudėtingomis instrukcijomis, aplinkinių nuvertinimu ir pan. Intelekto negalią patiria žmonės su Dauno sindromu, kai kurie žmonės turintys autizmo spektro sutrikimą.
Teisės aktai ir apsaugos priemonės
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. 1 straipsnis nurodo, kad šio įstatymo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamo prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo srityse.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras.
Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai privalo pranešti policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio paskyrimo momento, apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento.
Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, pagal šio padalinio buvimo vietą.
Jeigu, vykdant apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimus, be priežiūros liktų asmuo, kuriam reikalingos socialinės ar sveikatos priežiūros paslaugos, policijos pareigūnai nedelsdami elektroninių ryšių ar kitomis priemonėmis informuoja šio asmens giminaitį ar kitą artimą asmenį, galintį pasirūpinti be priežiūros galinčiu likti asmeniu, o jei jų nėra, - socialinių paslaugų įstaigą ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gali suteikti pagalbą bet kuriuo paros metu (nurodo asmens vardą, pavardę, gimimo datą ir buvimo vietos adresą, jei tuo metu žinoma).
Reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikia šiam asmeniui emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį ir informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patikrinimo metu nustatytus patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks pagalbą, pateikia šiam asmeniui specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus ir rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį bei informaciją, nurodytą Reglamente (ES) 2016/679 13 straipsnyje.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Direktyvoje valstybės skatinamos taikyti lyčiai atžvalgią perspektyvą bei atsižvelgti į tai, kad dėl istoriškai susiklosčiusių santykių tarp skirtingų lyčių asmenų, moterys dažniau patiria smurtą prieš jas ir smurtą artimoje aplinkoje. Direktyva numato pareigą į nacionalinius baudžiamuosius teisės aktus įtraukti naujas smurto formas bei atsakomybę už jas. Sankcijos už direktyvoje apibrėžiamas nusikalstamas veikas turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Direktyva taip pat numato, kokios aplinkybės turėtų būti laikomos sunkinančiomis. Direktyva taip pat numato pareigą sudaryti sąlygas apie patirtą smurtą pranešti lengvai, nepatiriant antrinės arba pakartotinės viktimizacijos, pavyzdžiui, numatant galimybę pranešti ne tik gyvai, bet ir elektroninėmis priemonėmis.
Valstybės raginamos užtikrinti, kad konfidencialumo taisyklės netaptų kliūtimi įvairių sričių specialistams pranešti apie pastebėtą smurtą (arba įtarimus apie galimą smurto riziką) kompetentingoms institucijoms. Direktyva taip pat numato pareigą kuo skubiau atlikti individualų smurtą patyrusio asmens poreikių vertinimą dėl jo saugumo užtikrinimo bei specialiai pritaikytos paramos teikimo. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams, nėščioms moterims, moterims su negalia, moterims, kurios yra priklausomos nuo prieš jas smurtavusio ar smurtu įtariamo asmens arba, tikėtina, kad gali sugrįžti pas jį, bei neseniai smurtautoją palikusioms moterims. Apsauga nuo smurto ir pagalba turi būti prieinama ir trečiųjų šalių pilietėms. Valstybės turi stengtis apsaugoti moteris, kurios yra labiau pažeidžiamos dėl savo negalios, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, seksualinės orientacijos. Išžaginimo atvejais tyrimai ar baudžiamasis persekiojimas neturėtų priklausyti nuo to, ar auka apie tai praneša. Valstybės turi vykdyti koordinuotą smurto prevencijos ir kovos su smurtu politiką.
Smurtas prieš moteris su negalia
Europos Sąjungos šalyse moterys su negalia, lyginant su moterimis be negalios, susiduria su 2-5 kartais didesne rizika nukentėti nuo smurto. Asmenys dėl turimos negalios susiduria su didesne rizika patirti smurtą artimoje aplinkoje. Skaičiuojama, kad rizika gali padidėti net iki penkių kartų.
Smurtas artimoje aplinkoje gali būti fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis. Asmenims su negalia gali reikėti visokeriopos pagalbos. Ją teikiant seksualinis smurtas gali reikštis nepageidaujamais intymiais prisilietimais padedant žmogui nusiprausti, persirengti, atsigulti ir pan.
Savarankiškumo ribojimas: asmeniui neleidžiama pasinaudoti techninės ir kitomis pagalbos priemonėmis (į nepasiekiama vietą padedami ramentai, vežimėlis, baltoji lazdelė, mobilusis telefonas, paslepiamas klausos aparatas ir t.t.). Pakeičiamas daiktų ir baldų išdėstymas taip, kad nematantis žmogus užkliūtų, negalėtų vienas pats orientuotis. Teikiant pagalbą nepaisoma asmens pageidavimų, žmogui pačiam (-iai) neleidžiama priimti sprendimų.
Smurtautojas asmenį žemina bei menkina dėl jo ar jos negalios. Tai gali reikštis nuolatiniu priekabiavimu ir savivertės menkinimu, pravardžiavimu, žeminančių terminų, tokių kaip „invalidas (-ė)“, „psichas (-ė)“, „daunas (-ė)“ ir pan. Perdėtas globėjiškumas gali maskuoti smurtinį elgesį. Reikalingos pagalbos nesuteikimas. Išvardytos smurto apraiškos gali būti aptinkamos ne tik šeimose, bet ir socialinės globos institucijose, savarankiško ar grupinio gyvenimo namuose. Todėl, kai kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, kurį patiria asmenys su negalia, tikslinga aptarti ir institucinį smurtą. Šiame kontekste, instituciniu smurtu galėtume pavadinti atsainų valstybės įstaigų darbuotojų elgesį, kurį lemia neigiamos nuostatos apie žmones su negalia.
Savivaldybių vaidmuo užtikrinant apsaugą nuo smurto
Savivaldybės institucijos ir įstaigos užtikrina Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo ir kitų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srities teisės aktų reikalavimų vykdymą. Siekiant užkirsti kelią netinkamam administravimui ir netinkamiems savivaldybės institucijų bei įstaigų veiksmams ir neveikimui įgyvendinant ąpsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, savivaldybėje taikomos veiksmingos teisinės priemonės.
Savivaldybių administracijos su specializuotos kompleksinės pagalbos centrais (toliau - SKPC) ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotais teritoriniais skyriais (toliau - VTAS) keičiasi informacija apie rengiamus specialistų mokymus ir apie asmenims teikiamą pagalbą. Sudarytos bendradarbiavimo sutartys, kad būtų galima lengviau keistis reikalinga informacija tarp institucijų, dirbančių apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
Savivaldybėje veikia smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija (toliau - Komisija), padedanti įgyvendinti apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims. Savivaldybėje veikianti Komisija savo veikloje vadovaujasi metiniu veiklos planu. Savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigos (toliau - SPĮ) padeda įgyvendinti apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims.
SPĮ teikia informaciją policijai atliekant ikiteisminį tyrimą; informuoja policiją įtarus, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrė vaikas; SPĮ apie smurto atvejį informuoja policiją. SPĮ teikia informaciją VTAS atliekant vaiko situacijos vertinimą; SPĮ informuoja VTAS įtarus, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrė vaikas. SPĮ pagal atvejo vadybininko išreikštą poreikį dalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose. SPĮ informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį, kad su juo susisieks SKPC ir, jam sutikus, suteiks pagalbą, pateikia šiam asmeniui SKPC ir emocinės pagalbos tarnybos kontaktinius duomenis, kitą aktualią informaciją. SPĮ privalo SKPC pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens kontaktinius duomenis.
Planuojant savivaldybės finansus, numatyta pakankamai lėšų smurto artimoje aplinkoje prevencijai, pagalbos bei paslaugų teikimui smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims, smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, atsižvelgiant į apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims įgyvendinimo iššūkius bei poreikius.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos, pagalbos teikimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims, smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims priemonių ir projektų vadybą savivaldybėje vykdo tinkamai įgalintas ir ištekliais aprūpintas darbuotojas ar kitas asmuo, kurio veikloje smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei pagalbos teikimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims, smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims uždaviniai yra prioritetiniai.
Paskirtas koordinatorius, kurio funkcijos: sistemina informaciją apie savivaldybėje teikiamas paslaugas smurto artimoje aplinkoje atveju ir pateikia ją visuomenei; rengia Komisijos posėdžius, skirtus kliūtims, trukdančioms užtikrinti nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje saugumą, šalinti; organizuoja trūkstamas paslaugas; rengia Komisijos posėdžius, skirtus prevenciniam darbui bendruomenėje organizuoti; koordinuoja informacijos sklaidą. Atsakingas darbuotojas ar kitas asmuo turi reikalingą aukščiausios vadovybės ir viso savivaldybės administracijos personalo palaikymą, išteklių, reikalingų įgyvendinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, puoselėjant šios srities savivaldybės funkcijų įgyvendinimo kultūrą.
Kodėl smurto artimoje aplinkoje aukos neišeina | Leslie Morgan Steiner | TED
tags: #smurtas #pries #moteris #kontroliavimas #teise