Priklausomybė nuo opioidų: simptomai, perdozavimas ir gydymas

Priklausomybė nuo opioidų yra rimta problema, kuri gali sukelti sunkias pasekmes sveikatai ir socialiniam gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra opioidai, kokie yra priklausomybės nuo jų simptomai, kaip atpažinti perdozavimą ir kokie yra gydymo būdai.

Kas yra opioidai?

Opioidai - tai narkotikai, tokie kaip heroinas, aguonų nuoviras („širka“, „chanka“), metadonas, morfijus, fentanilis ir kt. Visi jie veikia opioidinius receptorius žmogaus organizme, sukeldami raminamą, euforišką, mieguistą būseną, malšindami skausmą, lėtindami žmogaus kvėpavimą.

Būtent pastarasis poveikis yra pavojingiausias gyvybei - pavartojus per didelę opioidų dozę, kvėpavimas nuslopinamas per daug arba visiškai ir nesant pagalbos žmogus miršta dėl deguonies trūkumo.

Priklausomybės nuo opioidų simptomai

Priklausomybė nuo narkotinių medžiagų yra elgesio, mąstymo ir fiziologinių reiškinių rinkinys, kuris atsiranda dėl pakartotinio medžiagos vartojimo. Narkomanija paveikia smegenų struktūras, susijusias su atlygiu, motyvacija ir atmintimi, dėl ko žmogus praranda gebėjimą kontroliuoti narkotikų vartojimą.

Pagrindiniai priklausomybės nuo opioidų simptomai:

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

• Stiprus noras vartoti narkotikus, nepaisant žalingų pasekmių.
• Tolerancija, kai organizmas tampa atsparus narkotikams ir reikalingos didesnės dozės norint pasiekti tą patį efektą.
• Nutraukimo simptomai, tokie kaip nerimas, drebulys, pykinimas, prakaitavimas ir depresija, kai narkotikai nėra vartojami.
• Elgesio pokyčiai, įskaitant slaptumą, izoliaciją, problemas darbe ar mokykloje, finansines problemas ar nusikalstamą veiklą.
• Fiziniai simptomai, tokie kaip svorio netekimas, odos pokyčiai, miego sutrikimai, kraujagyslių pažeidimai, dantų problemos ar infekcijos.

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, abstinencijos būklė, apima kompleksinį elgesio ir psichikos sutrikimų spektrą, atsirandantį dėl opioidų vartojimo. Ši liga gali sukelti tiek fizinių, tiek psichinių simptomų, tokių kaip nuotaikų svyravimai, nerimas, depresija ir kiti emociniai sutrikimai.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šis sutrikimas ne tik veikia asmens psichologinę būklę, bet ir daro didelį poveikį socialiniam gyvenimui, šeimos santykiams bei darbo veiklai.

Pagrindinės psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo priežastys yra susijusios su opioidų poveikiu organizmui ir psichologinėmis bei socialinėmis aplinkybėmis.

Opioidai sukelia euforiją, todėl asmenys gali juos vartoti kaip būdą pabėgti nuo streso, skausmo ar kitų nemalonių emocijų. Be to, genetiniai veiksniai, tokie kaip šeimos anamnezė priklausomybės atvejų, gali didinti riziką. Psichologiniai sutrikimai, pavyzdžiui, depresija ar nerimas, taip pat gali būti svarbūs mechanizmai, skatinantys opioidų vartojimą.

Apsinuodijimas opiatais

Apsinuodijimas opiatais yra rimta būklė, kuri atsiranda dėl per didelio opiatų vartojimo, sukeliančio toksinį poveikį organizmui. Apsinuodijimas opiatais tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą (CNS), ypač smegenis ir nugaros smegenis.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos

Ši liga gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus, įskaitant kvėpavimo nepakankamumą ir net mirtį. Apsinuodijimas opiatais yra svarbi problema dėl didėjančio opiatų vartojimo, ypač tarp jaunimo, ir didelio mirtingumo lygio, susijusio su perdozavimu.

Pagrindinės apsinuodijimo opiatais priežastys yra netinkamas opiatų vartojimas, perdozavimas ar netyčiniai apsinuodijimai. Riziką didina opiatų vartojimas kartu su kitomis medžiagomis, tokiomis kaip alkoholis ar benzodiazepinai, kurie gali sustiprinti opiatų poveikį. Be to, asmenys, turintys priklausomybę nuo opiatų, taip pat yra labiau linkę į perdozavimą.

Pagrindiniai apsinuodijimo opiatais simptomai gali būti: sutrikusi sąmonė, kvėpavimo sulėtėjimas, moksleivinės pupelės, odos spalvos pasikeitimas (cianozė), pykinimas ir vėmimas.

Ką daryti, jei įtariate perdozavimą?

Trimis iš keturių perdozavimo atvejų asmuo, patiriantis perdozavimą, yra ne vienas, todėl labai svarbu, kad patys narkotikų vartotojai, jų artimieji, draugai ir kiti potencialūs perdozavimo situacijos liudininkai būtų apmokyti ir žinotų, ką daryti.

Žemiau rasite pagrindinę informaciją apie perdozavimo požymius, riziką ir veiksmus, jei esate situacijos liudininkas:

Taip pat skaitykite: Kainų analizė

1. Iškvieskite greitąją pagalbą telefonu 112.
2. Jei žmogus kvėpuoja:
   • Paguldykite žmogų į stabilią poziciją ant šono.
   • Jei turite, į raumenį (ranką, šlaunį, sėdmenis) leiskite naloksono (naloksonas - Lietuvoje registruotas saugus medikamentas, opioidinių narkotikų priešnuodis). Negaiškite laiko -medikamentą galima leisti per rūbus.
   • Stebėkite, kol asmuo ims atgauti sąmonę.
3. Jei žmogus nekvėpuoja:
   • Pirmiausia susitelkite į kvėpavimo palaikymą: patikrinkite, ar burnoje nėra nieko, kas trukdytų kvėpuoti, jei yra, pašalinkite pirštais.
   • Darykite dirbtinį kvėpavimą - atloškite galvą, užspauskite šnerves, darykite po 2 įpūtimus kas 5 sekundes.
   • Tuomet leiskite naloksoną - į raumenį (ranką, šlaunį, sėdmenis), per rūbus. Toliau palaikykite dirbtinį kvėpavimą.
   • Jei praėjus 2-3 minutėms žmogus nepradeda kvėpuoti pats - leiskite dar naloksono.
4. Jei žmogus nekvėpuoja ir nebėra pulso:
   • Darykite dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą - atloškite galvą, užspauskite šnerves, darykite 2 įpūtimus ir 30 krūtinės ląstos paspaudimų.
   • Leiskite naloksoną - į raumenį (ranką, šlaunį, sėdmenis), per rūbus.

Naloksonas yra medikamentas, laikinai blokuojantis opioidinius receptorius, kuriuos veikia heroinas (ir kiti opioidai) ir laikinai sustabdantis perdozavimo požymius. Jo poveikis trunka apie 30-90 min., todėl svarbu žinoti, kad perdozavimo požymiai gali pasikartoti.

Respublikiniame priklausomybės ligų centre nemokamai vykdoma opioidų perdozavimo prevencija: suteikiama konsultacija perdozavimo ir pirmosios pagalbos perdozavus klausimais, išduodamas medikamentas naloksonas.

Priklausomybės nuo opioidų gydymas

Priklausomybės nuo narkotikų gydymas yra sudėtingas procesas, apimantis medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą. Gydymas gali būti stacionarus arba ambulatorinis, priklausomai nuo priklausomybės sunkumo.

Psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo diagnostika apima klinikinį vertinimą, kuriame atsižvelgiama į paciento anamnezę, simptomus ir vartojimo istoriją. Gydytojas gali naudoti įvairius diagnostinius įrankius, tokius kaip DSM-5 kriterijai, kad nustatytų, ar pacientas atitinka priklausomybės ar psichikos sutrikimo kriterijus.

Psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti opioidų pakaitinę terapiją, pavyzdžiui, metadono ar buprenorfino vartojimą, taip pat vaistus, padedančius sumažinti abstinencijos simptomus.

Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra svarbi gydymo dalis, padedanti pacientams suprasti savo elgesį ir rasti sveikesnius sprendimus. Be to, grupinės terapijos ir paramos grupės, tokios kaip Anoniminių narkomanų grupės, gali suteikti svarbią socialinę paramą.

Gydymo etapai

1. Detoksikacija: pirmasis gydymo etapas, kurio metu organizmas pašalina narkotikus.
2. Psichoterapija: padeda pacientams suprasti savo priklausomybę ir išmokti valdyti potraukį narkotikams.
3. Medikamentinis gydymas: gali būti naudojami vaistai, mažinantys abstinencijos simptomus ir potraukį narkotikams.
4. Palaikomasis gydymas: apima dalyvavimą paramos grupėse ir socialinę pagalbą.

Svarbu pabrėžti, kad priklausomybė nuo opioidų yra įveikiama liga. Kreipiantis pagalbos ir laikantis gydymo plano, galima pasiekti ilgalaikę remisiją ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Priklausomybių etiologijos ir patogenezės biopsichosocialinis modelis

Empiriškai ir eksperimentiškai patvirtinta, kad potraukio, tolerancijos ir adaptacijos mechanizmai yra paveldimi. Manoma, kad paveldimumą lemia dešimtys skirtingų genų, kurie visi kartu reguliuoja organizmo sąveiką su daugeliu PAM medžiagų. Šeimų, dvynių ir įvaikintųjų tyrimai parodė, kad genetiniai veiksniai lemia 40-60% individo rizikos sirgti alkoholizmu.

Žmogaus priklausomybių genetinius tyrimus komplikuoja sunkiai atskiriamų socialinių ir genetinių veiksnių sąveika. PAM vartojimą galima aprašyti, kaip tam tikro kultūrinio-socialinio konteksto reiškinį. Patogenezė: PAM vartojimo esmę sudaro siekis pajusti laukiamą psichikos pokytį bei atsirandanti psichinė ir fizinė priklausomybė. Patogenezei svarbios tiek psichologinės prielaidos, tiek biologiniai mechanizmai.

Pacientams būdingas infantilumas pasireiškia narcistiniais sutrikimais, egoistišku elgesiu, pasyvumu, globos poreikiu. Psichoaktyvioji medžiaga leidžia pasijusti nesamu, bet svajojamu savimi. Kognityvinis vartojimo aspektas siejamas su vadinamuoju išmokimu, kurį galima prilyginti sąlyginiam refleksui. Patiriamas malonumas skatina jį lėmusį elgesį, o dėl to paties elgesio besikartojantis malonumas stiprėja (nes yra siejamas su ankstesne patirtimi). PAM (tiesiogiai veikdamos malonumo centrą) iškreipia adaptacinio pobūdžio malonumo potyrį.

PAM sukeliami ūminiai neurodinaminiai efektai skirstomi į pirminius (specifiniai ir nespecifiniai). Specifiniai siejami su tiesioginiu poveikiu neuromediatorinei sistemai, o nespecifinius lemia bendrosios cheminės PAM savybės. Ūminiai pirminiai neurodinaminiai efektai įjungia antrinius adaptacinius homeostazės palaikymo mechanizmus, kurie skirstomi į homologinius (susijusius su tiesioginiu receptorių jautrumo pokyčiu), heterologinius (susijusius su perdaviklių adaptacija).

Adaptaciniai pokyčiai gali įgyti chronišką pobūdį, tada PAM vartojimas tampa būtinu visos sistemos veiklai (o tai ir yra priklausomybė). Nutraukus PAM vartojimą palaipsniui grįžtama įprastos fiziologinės pusiausvyros link, tačiau dėl sutrikusios pusiausvyros patiriama abstinencijos būklė.

Opioidiniai receptoriai

Galvos smegenų dalyse yra opioidiniai receptoriai, jie reaguoja į opioidus- endorfinus ir enkefalinus. Manoma, kad organizmui ėmus gauti išorinius( opioidus) nuslopinama endorfinų sintezė, jų sintezė sutrinka. Kita hipotezė, kad esant egzogeninių opioidų pertekliui- CNS neuronuose daugėja opioidinių receptorių, todėl didėja opioidų poreikis.

Klasifikacija (TLK 10)

Diagnozuojant priklausomybę Lietuvoje remiamasi TLK-10 diagnostikos kriterijais. Šioje klasifikacijoje visoms psichoaktyviosioms medžiagoms (PAM) taikomas vienodas aprašymo ir diagnozavimo standartas.

• F19- psichikos ir elgesio sutrik., vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyv.
• Priklausomybės sindromas- apibūdinamas atsiradusia tolerancija, ūminės abstinencijos būkle ir paprastai atpažįstamas iš paciento pasiryžimo tęsti PAM vartojimą. Požymiai- potraukis, vartojimo pastovumas, abstinencijos reiškiniai.
• Abstinencijos sindromas- neatsitiktinis įvairių ir skirtingo sunkumo simptomų derinys, atsirandantis nutraukus arba sumažinus PAM vartojimą, po pakartotino ir paprastai ilgalaikio vartojimo.
• Ūminė intoksikacija, tai praeinanti būklė, kuri atsiranda pavartojus alkoholį arba kitą PAM dėl kurių sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos funkcijos bei reakcijos. Apsvaigimas paprastai yra susijęs su vartota doze.

Intoksikacijos intensyvumas, laikui bėgant, silpnėja, ir poveikis, jei medžiaga toliau nevartojama, pagaliau išnyksta. Pasveikstama visiškai, išskyrus atvejus, kai pažeidžiami audiniai arba atsiranda kitų komplikacijų. Intoksikacijos simptomai ne visada turi atspindėti pagrindinį medžiagos poveikį (pav., slopinantieji narkotikai gali sukelti ažitacijos ar hiperaktyvumo simptomus). Apsvaigimas (reakcijos) priklauso ir nuo PAM dozės.

Nustatyti PAM vartojimą (apsvaigimą) padeda med. apžiūra. Apžiūros akte turi buti aprašyta paciento išvaizda, elgesys, orientacija, mąstymas (nuoseklumas, tempas), bendravimas (kalba -tempas, rišlumas, tonas), judesiai (koordinacijos testai- Rombergo poza, skaičiavimo greitis…), emocijos. Svarbu atkreipti dėmesį į paciento vegetacines reakcijas- veido spalva, akių vyzdžius (pavartojus narkotikus keičiasi -išsiplėtusios ar susiaurėjusios), tremoras, prakaitavimas ir t.t.

Nustatyti PAM vartojimą padeda ir techninės priemonės. Šiuo metu alkoholiniam apsvaigimui nustatyti naudojamas alkotesteris (matuoja alk. koncentraciją iškvėptame ore), jo parodymai priklauso nuo alk. pavartotos dozės ir laiko (vartojimo dažnumas, kada vartotas). Taip pat naudojami laboratoriniai tyrimai- alkoholio ar narkotiku(retai) koncentracija kraujyje (kraujas imamas tik iš venos).

Šaltinis: Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof.

tags: #priklausomybe #nuo #opiatu