Socialinis draudimas yra esminė socialinės apsaugos sistemos dalis, užtikrinanti asmenų apsaugą nuo įvairių socialinių rizikų. Šiame straipsnyje aptariamos socialinio draudimo galiojimo atgal sąlygos, jo istorinė raida ir dabartinė padėtis Lietuvoje bei pasaulyje.
Socialinio draudimo esmė ir principai
Įvykus draudžiamajam (draudiminiam) įvykiui teisę gauti socialinio draudimo išmokas turi tik tie apdraustieji asmenys, kurie nustatytą laiką mokėjo socialinio draudimo įmokas (arba šias įmokas už juos mokėjo kiti fiziniai ar juridiniai asmenys). Apdraustieji asmenys ir jų darbdaviai už juos kaip už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Įmokos dydis dažniausiai dalijamas maždaug per pusę darbdaviui ir dirbančiajam, bet būna ir kitaip (pvz., Lietuvoje didesnę dalį sumoka darbdavys).
Visais šiais atvejais socialinio draudimo išmokų paskirtis - kompensuoti apdraustajam asmeniui visą ar dalį turėto darbo užmokesčio ar kitų draudžiamųjų pajamų, kurių jis neteko, suteikiant jam nuolatinį ar laikiną pragyvenimo šaltinį. Išmokos dažniausiai yra proporcingos buvusiam darbo užmokesčiui (atitinkamai ir mokėtoms įmokoms).
Socialinio draudimo rūšys
Socialinis draudimas apima įvairias sritis, įskaitant:
- Motinystės (tėvystės) socialinis draudimas: moka pašalpas moterims nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, t. p.
- Sveikatos draudimas: apdraustiesiems kompensuoja visas ar dalį sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidų, t. p. Kai kurios socialinio draudimo rūšys griežtai nesieja išmokų su buvusiu uždarbiu.
Sodra
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinio draudimo istorija ir raida
Pagal sistemos organizavimą skiriama kolektyvinis (organizuojamas profsąjungų), valstybinis ir mišrusis socialinis draudimas. Seniausias yra kolektyvinis socialinis draudimas, kuris atsirado Europoje 19 a. antroje pusėje kartu su profesinėmis sąjungomis (pvz., savitarpio pagalbos, ligonių ir nedarbo kasos Didžiojoje Britanijoje).
Valstybinio socialinio draudimo pradžia - 1881 Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko inicijuotas privalomojo ligos, vėliau t. p. invalidumo ir senatvės socialinio draudimo įsteigimo aktas; nuo tada valstybinis socialinis draudimas plito visame pasaulyje (pirmiausia labiau industrializuotose šalyse).
21 a. pradžioje vienose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje) valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos pagrindinė dalis, kitose (Danijoje) jo vaidmuo mažesnis.
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymas
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymas buvo priimtas 1999 m. gruodžio 23 d. ir įsigaliojo 2000 m. sausio 1 d. Šis įstatymas yra nuolat atnaujinamas ir papildomas, siekiant užtikrinti socialinės apsaugos sistemos efektyvumą ir atitikimą kintančioms socialinėms ir ekonominėms sąlygoms.
Štai svarbiausi įstatymo pakeitimai:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
| Data | Pakeitimo numeris |
|---|---|
| 2023 m. gruodžio 14 d. | XIV-2708 |
| 2023 m. gegužės 23 d. | XIV-1969 |
| 2022 m. birželio 28 d. | XIV-1222 |
| 2021 m. gruodžio 14 d. | XIV-753 |
Šaltinis: LR Socialinio draudimo įstatymas
9 žingsniai kaip gauti nedarbingumą ir išmoką vaiko priežiūrai
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #draudimo #galiojimas #atgal