Pagalba patyrusiems seksualinį smurtą: prieglaudos ir specializuoti centrai

Seksualinis smurtas yra viena iš opiausių problemų, su kuriomis susiduria moterys ir vaikai visame pasaulyje. Šiame straipsnyje aptarsime, kokią pagalbą gali gauti seksualinį smurtą patyrę asmenys, įskaitant prieglaudas ir specializuotus pagalbos centrus Lietuvoje ir Islandijoje.

Smurto formos ir jų poveikis

Smurtas namuose nebūtinai yra tik fizinis. Gudmundsdottir kalba, kad fizinis smurtas gali prasidėti nuo psichologinio. Moterys kenčia ir emociškai, ir finansiškai. Labai sudėtinga atpažinti psichologinį smurtą, kadangi nėra jokių įrodymų.

Pasak H. Gudmundsdottir, naudodami psichologinį smurtą partneriai gali grasinti neleisti matytis su vaikais. Fizinis smurtas atpažįstamas - mėlynės, sulaužyti kaulai… Tačiau negali pamatyti, kiek žalos padaryta sielai - psichologinis smurtas yra tarsi oras, jo negali pajusti“, - apgailestauja H. Kita smurto forma - ekonominis smurtas.

Nors paprastai po pirmųjų užgauliojimų seka smurtautojo atsiprašinėjimas, tačiau vėliau tokie veiksmai vėl kartojasi, o smurto protrūkiai įvyksta dažniau, jie darosi blogesni. Yra daug priežasčių, kodėl moterys ne visada palieka smurtautojus, tačiau vėlgi, viena jų - patiriamas psichologinis smurtas, tvirtina organizacijos „Moterų prieglobstis Islandijoje“ vadovė.

Anot jos, moterys menkinamos, joms sakoma, kad jos nieko nesugeba, nėra nieko vertos, todėl jų pasitikėjimas savimi žemas. „Viena patiriamo smurto apraiškų - izoliacija. Juk daug lengviau izoliuoti tą žmogų, kuris atvyksta iš kitos šalies, nekalba vietine kalba, nepažįsta visuomenės. Manau, kiekviena moteris gali atsidurti tokioje situacijoje. Tačiau skiriasi tai, kaip ji elgiasi, kaip greitai atveria akis, kokia pagalba jai prieinama. Dažnai kalbu su gydytojais, psichologais, socialiniais darbuotojais - visi jie teigia, kad visos moterys iš skirtingų socialinių grupių ar skirtingų šeimų, patirdamos smurtą jaučia ir išgyvena tą patį“, - tikina H.

Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas

Ji pabrėžia, kad smurtas artimoje aplinkoje yra ypač sudėtingas, nes šiuo atveju smurtauja tie, kuriuos myli, todėl manai, kad tie žmonės tą patį jaučia ir tau. Anot H. Gudmundsdottir, pastaraisiais metais centras atkreipia dėmesį ir į tai, kokią įtaką smurtas artimoje aplinkoje daro vaikams. „Tyrimai rodo, kad smurtas veikia vaikų gerovę bei sveikatą, o tai gali turėti rimtų pasekmių ir jų tolimesniame gyvenime - ateityje vaikai gali patirti nerimą, žaloti save, jausti daugybę psichologinių pasekmių“, - apgailestauja H.

Pagalba Islandijoje

„Moterų prieglobstis Islandijoje“ - 24 valandas per parą veikiantis krizių centras, skirtas nuo smurto nukentėjusioms moterims bei jų vaikams. Centre moteris konsultuoja advokatas, prieglauda bendradarbiauja su Islandijos Žmogaus teisių biuru, pagalbos moterys visą parą gali kreiptis telefonu. Net jei visos vietos centre užimtos, prieglauda niekada neatsako moterims, kurioms reikia pagalbos, pasakoja H. Gudmundsdottir. „Iki šiol sugebėjome priimti visus, kuriems tokia pagalba buvo reikalinga“, - džiaugiasi H. Gudmundsdottir priduria, kad nors Islandija pasiekusi nemažai, šalyje turėtų būti geriau taikomi įstatymai, kadangi dar yra labai mažai už smurtą nuteistų vyrų.

Situacija Lietuvoje

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje pasirodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa. Tarnyba siekė išsiaiškinti, kaip žmonės suvokia smurto artimoje aplinkoje problemą bei šio reiškinio priežastis. Apklausa atskleidžia, kad 41 proc. apklaustųjų sutinka, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga, 14 proc. Nors moterys finansiškai tampa labiau nepriklausomos, kai kurių atlyginimai vis dar keliauja į bendrą jos ir vyro sąskaitą, prie kurios jos neturi prieigos. Kartais patirdamos tokį smurtą moterys lieka be nieko, apgailestauja H.

Visuomenės nuomonė

Gyventojų apklausa atskleidė, kad Lietuvoje vis dar priimtina manyti, jog žmona turi pareigą paklusti savo vyrui. Teiginiui, kad žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi, pritaria daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (58 proc.). Apklausos metu gauti duomenys atskleidžia, kad visuomenė supranta, jog nepagarba gali prasidėti iš pirmo žvilgsnio „nekaltu“ elgesiu. 6 iš 10 šalies gyventojų sutinka, kad juokeliai apie moteris (pavyzdžiui, blondines) skatina nepagarbą joms.

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas

Tačiau vieningo sutarimo dėl berniukų elgesio su mergaitėmis, kai šie tampo jas už kasų, kilnoja sijoną ar panašiai - nėra. 45 proc. šalies gyventojų pritaria nuomonei, kad toks berniukų elgesys tėra nekaltas dėmesio rodymas. Priešingai mano 45 proc. Vieningo sutarimo nėra ir klausimu, ar vyrai agresyviai elgiasi dėl savo prigimties. Su tokiu teiginiu sutinka 37 proc.

Pagalbos prieinamumas

Gyventojų apklausa taip pat parodė, kad žmonės nežino, ar smurtą patiriantys asmenys gauna reikiamą pagalbą. 31,5 proc. apklaustųjų nežino, ar tokios pagalbos sulaukia smurtą patyrusios moterys, ir kur kas daugiau - 47 proc. Ir nors informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje patiriančias moteris kasmet daugėja (tai rodo didėjantis socialinių kampanijų šia tema skaičius ir kasmet augantis pranešimų skaičius), visuomenė vis dar nežino nieko arba žino labai mažai apie smurtą artimoje aplinkoje patiriančius vyrus.

Dalyvavusiųjų apklausoje nuomone, vyrai turėtų atvirai kalbėti apie šeimoje patiriamą smurtą. Šiam teiginiui pritarė 61 proc. vyrų ir 71,5 proc.

Teisinė bazė Lietuvoje

Viena iš opiausių moterų bendruomenės patiriamų problemų yra smurtas šeimoje, daranti niekinėmis visas kitas moterų teises bei galimybes, nes užkerta kelią jomis naudotis. 2011 metų gegužės 26 dieną buvo priimtas ir 2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

Šio Įstatymo pagrindinis tikslas - mažinti smurto atvejų skaičių bei padėti smurtą patyrusiems asmenims, pasiūlant jiems specializuotą kompleksinę pagalbą. Jame apibrėžiama, kad smurtas artimoje aplinkoje - tai asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis iš aplinkos asmenų, su kuriais jį sieja ar praeityje siejo santuokiniai, partnerystės, svainystės ar kiti artimi ryšiai.

Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą šeimoje

Asociacija Vilniaus moterų namai yra vieni iš šio Įstatymo iniciatorių ir rengėjų, siekia efektyvaus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo, užtikrinant nukentėjusių asmenų efektyvią teisių apsaugą, o nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. ir oficialiai vykdo Specializuotos pagalbos centro funkcijas Vilniaus mieste, glaudžiai bendradarbiaujant su Policija, Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir kitomis organizacijomis bei institucijomis.

Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra slepiamas, moterys retai pačios kreipiasi pagalbos, todėl Įstatymas numato, kad Specializuotos pagalbos centrai, gavę informaciją iš Policijos apie įvykusį smurto faktą, proaktyviai susisiekia su nukentėjusiu asmeniu. Specializuotos pagalbos centrai orientuojasi tik į smurto prieš moteris problematiką ir daugiausia teikia pagalbą tik smurtą artimoje aplinkoje patiriančioms moterims. Šių centrų darbuotojai turi pakankamai žinių ir darbo patirties su smurtą patiriančiomis moterimis, todėl nukentėjusiosios gali sulaukti reikiamos pagalbos.

Tokie centrai teikia kompleksinę pagalbą, t.y. informavimo, psichologinio ir teisinio konsultavimo, palaikymo, tarpininkavimo institucijose bei atstovavimo interesams.

Prieglaudos ir pagalbos centrai Lietuvoje

Žemiau pateikiamas prieglaudų ir pagalbos centrų Lietuvoje sąrašas su adresais:

Savivaldybė	Adresas
Akmenės raj.	Tilto 7, Dabikinėlės km.
Alytus	Alyvų g.
Anykščių raj.	Liepų 11, Aulelių k., Svėdasų seniūnija
Birštonas	Vytauto g.
Elektrėnai	Apgyvendina visus Elektrėnuose, Pakalniškių k.
Jurbarko r.	Apgyvendina iki 6 m. (tik Jurbarko r.)
Kaišiadorys	Gintaro g.
Kalvarijos sav.	Kauno g.
Kaunas	Juozapavičiaus pr.
Kelmės r.	Mokyklos g. 9, Vijurkų k., Kukečių sen.
Klaipėda	Klaipėdos g.
Kretingos r.	Salantų g.
Marijampolė	Šešupės g.
Mažeikių r.	Naftininkų g. 22
Pagėgių sav.	Taikos g.
Pakruojo r.	Pašvitinio g.
Palanga	L. Giros g.
Panevėžys	Basanavičiaus g.
Radviliškio r.	Deltuvos g.
Rietavo sav.	Džiugo g.
Rokiškio r.	Poškos g.
Šakių r.	Pramonės g.
Šalčininkų r.	Vilniaus g.
Šiauliai	Važganto g.
Šilalės r.	Dariaus ir Girėno g.
Šilutės r.	Statybininkų g.
Tauragės r.	Tauragės Dvaro g.
Telšių r.	Džiugo g.
Ukmergės r.	Deltuvos g.
Varėnos r.	M. K. Čiurlionio g.
Vilkaviškio r.	Vytenio g.
Vilniaus m.	Odminių g.
Zarasų r.	Statybininkų g.

tags: #prieglobstis #seksualinis #smurtas