Teisė prašyti prieglobsčio dažnai minima kaip viena svarbiausių žmogaus teisių, tačiau jos reali reikšmė Lietuvoje išryškėja tik tada, kai prie valstybės sienos atvykęs žmogus gali faktiškai kreiptis dėl tarptautinės apsaugos. Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) nuo 2010 metų atlieka prieglobsčio prašytojų priėmimo ir apsaugos sąlygų stebėseną, siekdamas įvertinti, kaip Lietuvoje užtikrinamos prieglobsčio prašytojų teisės.
Prieglobsčio prašytojų padėtis ir sąlygų stebėsena
LRK stebėtojai vyksta į pasienio kontrolės punktus, laikinus apgyvendinimo centrus ir kitas vietas, kuriose laikomi prieglobsčio prašytojai, ir vertina jų teisės apsaugos lygį. Stebėsenos metu vertinamos materialinės priėmimo sąlygos, kaip antai medicinos, psichologo, užimtumo ir kitos svarbios paslaugos, taip pat ar visi užsieniečiai gali pasinaudoti teise prašyti prieglobsčio.
Stebėtojai informaciją renka trimis būdais: tiesioginiu matymu, pokalbiais su prieglobsčio prašytojais ir įstaigų atstovais, apgyvendinančiais užsieniečius. 2023 metais, palyginti su ankstesniais metais, pastebėtas priėmimo sąlygų pagerėjimas, kuris daugiausia susijęs su ženkliai sumažėjusiu prieglobsčio prašytojų skaičiumi, leidžiančiu užtikrinti kokybiškesnį gyvenimo lygį ir privatumo užtikrinimą. Tačiau LRK specialistai akcentuoja, kad užsieniečių, neturinčių prieglobsčio prašytojų statuso, priėmimo sąlygos dažnai neatitinka standartų: tokie asmenys sulaikomi be teismo sprendimo, jų sulaikymo metu neturima galimybės naudotis telefonu, o kartais neišsprendžiami net minimalaus higienos poreikiai.
Prieglobsčio prašymų skaičiaus pokyčiai Lietuvoje ir Europoje
2023 metų duomenys rodo, kad Lietuvoje toliau mažėjo registruotų prieglobsčio prašymų skaičius: palyginti su 2022 metais jų sumažėjo dvigubai, o su 2021 metais - aštuonis kartus. Tuo tarpu Europos Sąjungoje prieglobsčio prašytojų skaičius per pastaruosius dvejus metus augo: 2022 metais jis padidėjo 64 %, o 2023 metais - daugiau nei 20 %. Šis skirtumas Lietuvoje dažnai susijęs su galiojančiomis valstybės lygio ekstremaliomis situacijomis, kurios riboja teisę pasiprašyti prieglobsčio pasienyje su Baltarusija, leidžiantys neteikti registracijos „apgręžiamų“ asmenų prašymams.
„Apgręžimų“ praktika pasienyje
LRK stebėtojai neturi galimybės stebėti pasienio su Baltarusija procesų, taip pat prieiga prie „apgręžiamų“ asmenų yra ribojama. Dėl tai neįmanoma užtikrinti individualaus kiekvieno „apgręžiamo“ asmens situacijos vertinimo, nors tai numato teisės aktai. Dėl pasienyje statomo fizinio barjero žmonės, siekiantys pasiprašyti prieglobsčio Lietuvoje, buvo priversti rizikuoti savo sveikata ar gyvybe. Kai kuriais atvejais užsieniečiai buvo grąžinti atgal į Baltarusiją nepaisant rizikos patirti fizinį smurtą arba įstrigti pasienyje esant nepalankioms oro sąlygoms.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Prieglobsčio procedūros galimybės ir trūkumai
Lietuvoje prieglobsčio procedūros yra prieinamos trimis būdais: pasienio kontrolės punktuose arba tranzito zonose, Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje arba esant Lietuvos teritorijoje - Migracijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos skyriuose. Tačiau tyrimai rodo, kad asmenys Baltarusijoje ir Rusijos Federacijoje susiduria su didelėmis kliūtimis šių galimybių pasinaudoti. Pavyzdžiui, Lietuvos ambasada Minske priima tik tas prašymus, kuriuos pateikia asmenys su galiojančiais kelionės dokumentais ir teisę būti Baltarusijoje patvirtinančiais dokumentais.
Be to, pasienyje prieglobsčio prašytojai dažnai negali kreiptis dėl apsaugos be Baltarusijos pareigūnų leidimo. Tokia situacija palieka juos priklausomus nuo Baltarusijos pusės, kuri gali neįleisti pasiprašyti prieglobsčio. Dėl to reali prieiga prie prieglobsčio procedūros Lietuvoje lieka ribota ir neefektyvi.
Visuomenės nuostatos ir socialinė distancija prieglobsčio klausimais
Tyrimai atskleidžia, kad Lietuvos gyventojų požiūris į prieglobsčio prašytojus bei kitas tautines mažumas dažnai yra palankiai neigiamas. Remiantis 2021 metų reprezentatyvia apklausa, net 47 % respondentų nenorėjo gyventi kaimynystėje su pabėgėliais, o 48 % nenorėjo jiems išnuomoti būsto. Palyginus su 2020 metais, socialinė distancija tarp Lietuvos gyventojų ir pabėgėlių išaugo.
Daug apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad pabėgėliai gali padidinti nusikalstamumo lygį (85 %) arba sukelti socialinius neramumus (82 %). Tuo tarpu kultūrinio praturtinimo nuomonė nepateisinama - tik 14 % respondentų mato teigiamą poveikį Lietuvos kultūrai.
Žiniasklaidos vaidmuo formuojant požiūrį
Nuomonė apie imigrantus dažnai susiformuoja ne iš asmeninės patirties, bet per žiniasklaidos priemones. Tyrimai rodo, kad žiniasklaidoje dažnai dominuoja panikos kurstymo elementai: akcentuojami sulaikymai, prieš migrantus nukreiptos politikų frazės, o pačių migrantų balsas pateikiamas itin retai. Tiesa, pastaruoju metu stebimas termino „nelegalus migrantas“ retesnis vartojimas, kas yra vienas iš teigiamų pokyčių.
Taip pat skaitykite: "Prieglobstis" parama
Žurnalistai dažniausiai kalbina politikus arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus, o žmonių teisių ekspertų ir nevyriausybinių organizacijų pozicija žiniasklaidoje išgirstama rečiau.
Prieglobsčio formos Lietuvoje ir aktualūs statistiniai duomenys
Lietuvoje yra trys prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas (jie suteikiamas visam laikui), papildoma apsauga (galioja dvejus metus su galimybe pratęsti) bei laikinoji apsauga (skiriama didelio prieglobsčio prašytojų srauto metu). 2024 metais Lietuvoje buvo pateikti 362 prieglobsčio prašymai, o prieglobstis suteiktas 190 asmenų - daugiausia Baltarusijos, Rusijos, Sirijos ir Tadžikistano piliečiams.
Tuo tarpu Lietuvos įsipareigojimai priimti migrantus iš ES ir trečiųjų šalių 2015 metais apėmė 1077 asmenis. 2023 metais iš Italijos buvo perkelti 5 prieglobsčio prašytojai, o 2024 metais Lietuva neperkėlė nė vieno prieglobsčio prašytojo.
Teisinė bazė, reglamentai ir jų praktinis taikymas
Užsieniečių teisinės padėties įstatymas nustato, kad prieglobsčio prašymas gali būti bet kokia kommunikuojama forma, ir pareigūnai privalo užtikrinti suprantamą informaciją, vertimus ir teisinę pagalbą. Taip pat pasienio pareigūnai turi atpažinti, ar asmuo siekia tarptautinės apsaugos, nesistengiant diskredituoti ar nepriimti prašymo be pagrįstų priežasčių.
Tačiau praktika dažnai neatitinka šių principų. Nuo 2021 metų liepos yra galiojusi valstybės lygio ekstremalioji situacija, kuri riboja prieigą prie prieglobsčio procedūrų. Valstybės sienos oro kontrolės įstatymo pakeitimai numato, kad tam tikri užsieniečiai pasienyje neįleidžiami, o 2024 metais buvo uždaryti dar du pasienio punktai su Baltarusija, taigi faktiškai priimti prieglobsčio prašymus galima tik per du likusius punktus su transporto priemone.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 metais oficialiai pripažino „apgręžimus“ pasienio zonoje neteisėtais, o Šiaurės žmogaus Teisių Teismas nagrinėja bylas dėl kolektyvinių išsiuntimų ir procedūrų trūkumų. Naujajame Migracijos ir prieglobsčio pakte, galiojančiame nuo 2026 metų vasaros, nustatytos griežtesnės kontrolės priemonės, tačiau neužmirštama asmenų teisė į prieglobstį net kriziniuose atvejuose.
Socialinės paramos sistemos atnaujinimai ir palaikymas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atnaujino Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS), įdiegdama funkciją „Kas man priklauso“. Ji leis paprasčiau sužinoti apie teikiamas socialines paslaugas ar paramą, todėl svarbu, kad gyventojai prisijungtų prie sistemos ir gautų visą reikiamą informaciją.
Šiuo metu Lietuvoje strateginiai tikslai apima ne tik teisinių sąlygų užtikrinimą, bet ir psichologinės paramos poreikių tenkinimą. Prezidentas epidemiologas Mindaugas Stankūnas akcentuoja, kad socialiniai palaikymo burbulai, sudarantys kontaktus tarp namų ūkių, gali būti itin svarbūs psichologinei gerovei, ypač vienišiems ir izoliaciją patiriantiems asmenims.
Apibendrinant
Lietuvoje prieglobstis yra reguliuojamas detalia teisine baze, tačiau praktiniai kliuviniai pasienyje, ribotos prieglobsčio prašymo galimybės, taip pat nepakankama visuomenės tolerancija ir žiniasklaidos įtaka sukuria sudėtingą situaciją. Nepaisant pastangų, prieglobsčio prašytojų teisinė ir socialinė apsauga šalyje vis dar kelia iššūkių, reikalaujančių kompleksiškų sprendimų ir aktyvaus visuomenės švietimo.
tags: #prieglobstis #socialine #apklausa