Psichologinis smurtas - tai viena iš labiausiai klastingų smurto formų, nes jis dažnai nėra iš karto matomas ar lengvai įrodomas. Ši smurto rūšis gali palikti gilesnius randus nei fizinis smurtas, paveikdamas žmogaus emocinę būklę, savivertę ir gebėjimą saugiai jaustis savo aplinkoje.
Teisinis psichologinio smurto apibrėžimas Lietuvoje
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) numato įvairias smurto formas, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, prievartą, grasinimus bei kitus neteisėtus veiksmus, galinčius pažeisti žmogaus orumą ar psichinę sveikatą.
Pagal BK 140 straipsnį, baudžiamas ne tik fizinis smurtas, bet ir kitokie veiksmai, sukeliantys asmeniui fizinį skausmą arba pažeminimą. Tai reiškia, kad nuolatinis žeminimas, grasinimai, manipuliacija, socialinė izoliacija ar emocinis spaudimas taip pat gali būti traktuojami kaip psichologinio smurto formos.
Pagal BK, psichologinis smurtas gali būti laikomas bet koks elgesys, sukeliantis emocinį ar psichologinį poveikį - grasinimai, menkinimas, įžeidinėjimai, manipuliacijos, kontrolė ar bauginimas.
Psichologinio smurto ypatybės ir pasekmės
Psichologinis smurtas dažniausiai pasireiškia per ilgesnį laikotarpį, todėl jis įrodinėjamas ne vien pagal vienkartinius veiksmus, bet pagal nuoseklų elgesio modelį. Toks elgesys gali sutrikdyti aukos emocinę pusiausvyrą, sukelti stresą, nerimą, depresiją ar net psichosomatinius sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Nukentėję nuo psichologinio smurto asmenys dažnai patiria gilius emocinius išgyvenimus. Jie gali jausti nuolatinę įtampą, kaltę ar baimę, prarasti pasitikėjimą savimi ir kitais.
Teisinės ir socialinės priemonės
Įstatymų požiūriu, nukentėję asmenys turi teisę į apsaugą, pagalbą ir teisingumą. Jie gali kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl apsaugos nuo smurtautojo, gauti laikiną teismo apsaugos priemonę arba psichologinę pagalbą.
Pagal BK, psichologinį smurtą vykdantis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Smurtautojui taip pat gali būti taikomi apribojimai kontaktuoti su nukentėjusiuoju ar gyventi toje pačioje vietoje.
Asmenys, patyrę psichologinį smurtą, gali pasinaudoti keliomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis. Visų pirma - kreiptis pagalbos į specializuotus pagalbos centrus, kurių veikla finansuojama valstybės lėšomis. Taip pat aukomis laikomi asmenys turi teisę į kompensaciją už patirtą žalą - tiek moralinę, tiek materialinę.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei patiriate bet kokios rūšies ar formos smurtą, arba pažįstate ką nors, kas tai patiria, nebijokite kreiptis profesionalios pagalbos į psichologą, teisininką, medicinos įstaigą, policiją.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
- Jeigu reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir praneškite apie smurtą šeimoje.
- Policija - tarnyba, dirbanti visą parą, todėl gali operatyviai reaguoti į pranešimą apie smurtą šeimoje.
- Specializuoti pagalbos centrai - įstaigos, kurių veiklos tikslas yra suteikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
Auka gali kreiptis į policiją, prokuratūrą arba pagalbos centrus, pavyzdžiui, specializuotus moterų krizių centrus, vaikų teisių apsaugos tarnybas ar emocinės paramos linijas.
Pagalbos tarnybos Lietuvoje veikia visą parą, tad nukentėję asmenys visada gali gauti paramą anonimiškai.
Įrodymai ir aplinkybės
Psichologinis smurtas gali vykti darbe, mokykloje, šeimoje ar net viešoje erdvėje. Įrodymais gali būti bet kokie duomenys, parodantys netinkamą elgesį: trumpieji pranešimai, el. laiškai, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, psichologo ar gydytojo pažymos.
Pagalba patyrusiems psichologinį smurtą
Patyrę psichologinį smurtą žmonės turi teisę gauti ne tik teisinę, bet ir emocinę pagalbą. Psichologinė terapija, paramos grupės ir bendruomeniniai projektai padeda nukentėjusiesiems atstatyti savivertę bei pasitikėjimą savimi.
Smurto ratas
Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai. Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Šis pasikartojančių veiksmų ciklas tęsis tol, kol moteris pasiryš nutraukti smurtinius santykius.
Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą šeimoje
| Etapas | Aprašymas |
|---|---|
| Įtampos augimas | Partneris pradeda pavyduliauti, kontroliuoti susitikimus, kritikuoti. |
| Smurto proveržis | Įvyksta smurto aktas: smūgiai, grasinimai, seksualinė prievarta. |
| Medaus mėnuo | Smurtautojas būna geras, mylintis, rodo dėmesį, stengiasi išpirkti kaltę. |
Dažniausiai šeimoje patiriamas smurtas - tai ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“.
Prevencija
Vienas svarbiausių žingsnių kovojant su psichologiniu smurtu - švietimas ir visuomenės sąmoningumo didinimas. Reikia ne tik teisiškai bausti smurtautojus, bet ir formuoti tokią aplinką, kurioje emocinis saugumas laikomas svarbia verte.
Psichologinio smurto prevencija susijusi ir su emocinio raštingumo stiprinimu. Mokantis atpažinti savo ir kitų emocijas, galima laiku pastebėti nepriimtiną elgesį ir imtis veiksmų.
Konferencija „Seksualinis smurtas prieš vaikus: prevencija, atpažinimas ir pagalba“
tags: #policija #ir #psihologinis #smurtas