Haliucinacijos Dėl Psichikos Ligų: Priežastys Ir Gydymas

Haliucinacijos - tai pojūčiai, kurie atsiranda be išorinio dirgiklio. Jos gali būti įvairios: žmogus gali girdėti, matyti, jausti, užuosti ar netgi ragauti tai, ko iš tikrųjų nėra. Pavyzdžiui, lytėjimo haliucinacija atrodo lyg kažkas ropinėtų jūsų oda, nors iš tikrųjų nieko nėra.

Šiame straipsnyje aptarsime haliucinacijų priežastis, susijusias su psichikos ligomis, jų tipus ir gydymo būdus.

Haliucinacijų tipai

Kas Yra Psichozė Ir Kaip Ji Susijusi Su Haliucinacijomis?

Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Psichozė yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas.

Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.

Psichozės Tipai:

• Trumpalaikė psichozė: tai psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
• Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė: psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
• Organinė psichozė: psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
• Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė: trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
• Depresinė psichozė: atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką.

Haliucinacijų Tipai

Haliucinacijos - tai klaidingi pojūčiai, atsirandantys be jokio išorinio stimulo:

• Regos haliucinacijos: kai žmogus mato tai, ko nėra: žmones, gyvūnus, objektus ar net ištisus peizažus. Jos gali būti elementarios (pvz., šviesos blyksniai) arba sudėtingos (pvz., konkretūs asmenys ar scenos).
• Klausos haliucinacijos: dažniausiai pasitaikančios haliucinacijos. Žmogus gali girdėti balsus, kurie jam kažką sako, duoda nurodymus ar net komentuoja jo veiksmus. Kai kurie balsai gali būti grasinantys ar nurodantys atlikti pavojingus veiksmus.
• Uoslės haliucinacijos: kai žmogus jaučia kvapus, kurių realybėje nėra. Dažniausiai tai nemalonūs kvapai, pavyzdžiui, supuvęs maistas ar chemikalai.
• Skonio haliucinacijos: žmogus jaučia neįprastus ar nemalonius skonius, pavyzdžiui, metalinį ar kartų skonį burnoje.
• Lytėjimo haliucinacijos: žmogus jaučia, kad kažkas jį liečia, ropoja per odą ar net įsivaizduoja, kad jo kūne yra svetimkūnių.
• Visceralinės haliucinacijos: žmogus jaučia keistus pojūčius savo kūno viduje, pavyzdžiui, jaučia, kad viduje yra gyviai ar mechaniniai įtaisai.

Haliucinacijos gali būti:

• Tikrosios haliucinacijos: žmogus jas patiria kaip visiškai realias, tarsi jos būtų išorėje.
• Pseudo-haliucinacijos: jos suvokiamos ne kaip išorės dalis, o kaip vidiniai pojūčiai ar mintys.

Jei žmogus patiria haliucinacijas, svarbu atsižvelgti į jų pobūdį ir dažnumą. Jei haliucinacijos atsirado staiga ir yra intensyvios, būtina kreiptis į gydytoją.

Kaip Haliucinacijos Skiriasi Nuo Iliuzijų?

Haliucinacijas reikia skirti nuo iliuzijų. Iliuzijos - tai situacijos, kai realią jutiminę informaciją suprantame klaidingai. Pavyzdžiui, namuose esantį augalą galite netyčia supainioti su žmogumi vilkinčiu žalią megztinį. Tačiau haliucinacijos kyla tada, kai toks objektas aplinkui išvis neegzistuoja.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

Šizofrenija Ir Haliucinacijos

Šizofrenija - lėtinė, rimta, smegenis paveikianti liga, kuria žmonės sirgo nuo senų laikų. Sergant šia liga, girdimi balsai, kurių kiti žmonės negirdi, regimi vaizdai, kurių kiti žmonės paprasčiausiai nemato. Žmogus įtiki, kad kiti žmonės gali skaityti jų mintis, paveikti protą, persekioti juos ir siekti pakenkti.

Šizofrenija sutrikdo asmens gebėjimą aiškiai mąstyti, atskirti realybę nuo fantazijos, išreikšti emocijas, priimti sprendimus ir bendrauti su aplinkiniais. Šizofrenija serga apie 1% pasaulio gyventojų. Tiek vyrai, tiek moterys šizofrenija serga vienodai dažnai.

Vyrams šizofrenija pasireiškia kiek anksčiau. Jiems psichoziniai simptomai (haliucinacijos, kliedesiai) ima reikštis 15-25 gyvenimo metais.

Neretai sergant šizofrenija ryškiai pakinta paciento vidinis pasaulis ir elgesys:

• Kliedesiai
• Haliucinacijos. Tai tariamas nesamų dalykų jutimas. Suvokimas be jokio išorinio dirgiklio ir realaus objekto.

Šizofrenijos simptomai

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

Kas Sukelia Haliucinacijas Ar Klaidingas Mintis?

Haliucinacijos dažniausiai kyla dėl trijų pagrindinių priežasčių:

• Akies ligos
• Smegenų ligos
• Tam tikrų vaistų ar medžiagų poveikis

Dėl demencijos žmogus gali prarasti gebėjimą atpažinti dalykus, asmenis, nes jo galvos smegenys nebesugeba tinkamai interpretuoti gautos informacijos. Pavyzdžiui, žmogus nesugeba atpažinti savo gyvenimo partnerio arba namų, kuriuose gyvena.

Dėl demencijos atsirandantys atminties sutrikimai gali lemti įtarumą, paranoją, tikrovės neatitinkančius įsitikinimus. Jeigu demenciją turintis asmuo nesuvokia, kad jo atmintis yra pažeista, jis nuolat interpretuos realybę kaltindamas kitus. Toks žmogus gyvena neprisimindamas ką tik įvykusių įvykių, tokiu atveju daiktai tiesiog „išnyksta“, pamirštami tam tikri paaiškinimai, vykstantys pokalbiai neturi jokios prasmės.

Veiksniai, Skatinantys Elgesio Pokyčius:

• jutimų trūkumas - pavyzdžiui, silpstanti rega ar klausa;
• šalutinis vaistų poveikis;
• psichikos liga;
• nepažįstama aplinka;
• netinkamas apšvietimas, neleidžiantis aiškiai matyti aplinkos detalių;
• fiziniai negalavimai, tokie kaip infekcijos, karščiavimas, skausmas, vidurių užkietėjimas, anemija, kvėpavimo liga, prasta mityba, dehidratacija;
• nepažįstami globėjai;
• įprastos dienotvarkės sutrikdymas;
• žmogus gali klaidingai interpretuoti aplinką, jeigu pamiršo naudoti klausą ar regą stiprinančias priemones;
• per didelis juslinis stimuliavimas aplinkoje ar atliekant kokią nors veiklą.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Psichozė su regos haliucinacijomis reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos. Liga, susijusi su psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant haliucinogenus, tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis.

Gydymo Būdai

Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:

• Medikamentinį gydymą, palengvinantį simptomus.
• Socialines ir psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios.

Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).

Medicininė apžiūra gali padėti įvertinti, ar asmuo neturi kitų fizinių ar psichikos sveikatos sutrikimų, ar nepasireiškia šalutinis vaistų poveikis.

Gydymas Vaistais

Vaistai kartais gali padėti suvaldyti demenciją turinčių asmenų patiriamus kliedesius ar haliucinacijas, taip pat suvaldyti negebėjimą atpažinti savęs ar kitų asmenų.

Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra vadinamieji antipsichotikai (neuroleptikai). Įrodyta, jog jie gali efektyviai nutraukti ūmų psichozės epizodą ir sumažinti naujų epizodų riziką.

Šizofrenijos gydyme skiriamos dvi pagrindinės fazės: ūmi fazė, kuomet skiriamos didesnės vaistų dozės psichoziniams simptomams nutraukti ir palaikomoji fazė, kada ilgąlaik skiriamos mažesnės vaistų dozės.

Kad pasireikštų daugumos antipsichotinių vaistų poveikis gali prireikti 2-4 savaičių. Reikia nemažai kantrybės, kol parenkama tinkama vaisto dozė ar vaistas. Didžiajai daliai pacientų paskyrus vaistus, pasireiškia pagerėjimas.

Psichoterapija

Nors medikamentinis gydymas yra pats svarbiausias, naudos gali duoti ir individuali bei šeimos psichoterapija, reabilitacija. Individualios psichoterapijos metu bandoma išmokti būdų, kaip susitvarkyti su nerimą keliančiomis mintimis, situacijomis ir sumažinti atkryčių riziką. Šeimos terapijos metu teikiama parama šeimai ir informacija apie ligą.

tags: #haliucinacijos #del #psichikos #tlk