Socialinis darbas yra be galo svarbi sritis, kurios tikslas - mažinti socialinę atskirtį ir padėti pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Šiame kontekste ypatingas dėmesys skiriamas senyvo amžiaus žmonių gerovei, o laisvalaikio užsiėmimai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant jų kokybišką gyvenimą.
Šiame straipsnyje aptarsime laisvalaikio užimtumo organizavimą socialinės globos namuose senyvo amžiaus žmonėms, socialinio darbuotojo vaidmenį šiame procese, taip pat streso valdymo būdus, kurie yra itin svarbūs dirbant su šia visuomenės grupe.
Senyvo Amžiaus Žmonių Poreikiai ir Laisvalaikio Svarba
Sudėtinga tiksliai apibrėžti vyresnio amžiaus ribą, tačiau dažnai tai siejama su ankstyvuoju pensijiniu amžiumi, apie 60 metų. Vis dėlto, svarbu atsiminti, kad biologinis amžius nebūtinai atitinka chronologinį - sutinkame daug aktyvių vyresnio amžiaus žmonių ir nemažai pasyvių senjorų. Mūsų kultūroje vyresnis amžius neretai susijęs su stereotipais, tačiau svarbu suprasti, kad senatvė gali būti aktyvus ir pilnavertis gyvenimo etapas.
Priėmęs gyvenimo pokyčius, vyresnio amžiaus žmogus atsiduria kaitos taške, todėl jam tenka atrasti naujas savirealizacijos erdves, siekiant užpildyti gyvenime natūraliai atsiradusias spragas. Vienas iš tokių yra laisvalaikio leidimas, visų pirma susijęs su galimybe patenkinti bazinius, ypatingai- socialinius poreikius. Tibbit (1960) papildo bendrųjų poreikių skalę, seniems ir pagyvenusiems žmonėms būdingais poreikiais: teikti visuomeniškai naudingas paslaugas, būti laikoma bendruomenės dalimi, maloniai leisti laisvalaikį, patirti malonumą bendraujant, laikyti save individualybe, rūpintis savo sveikata ir prižiūrėti save, siekti gyvenimo darnos ir jausti dvasinį pasitenkinimą.
Žvelgiant bendrai, malonus ir prasmingas laisvalaikio leidimas yra kertinis akmuo, ant kurio laikosi vyresnio amžiaus asmens savivertė ir sukasi didžioji gyvenimo dalis.
Taip pat skaitykite: Senelių namų direktoriai
Smalininkų senjorų namai: kasdienybės spalvos
Socialinės Paslaugos ir Laisvalaikio Užimtumo Formos
Dažnai labiau išsivysčiusiose šalyse šių vyresnio amžiaus asmens bazinių poreikių tenkinimas yra garantuojamas per socialinių paslaugų teikimą. Norint sustiprinti vyresnio amžiaus žmonių gebėjimus bei padidinti dalyvumo galimybes per bendruomenėje teikiamas socialines paslaugas, teikiamos dviejų rūšių socialinės paslaugos: bendrosios socialinės paslaugos, teikiamos senyvo amžiaus žmonėms dienos centruose bei specialiosios - pagalbos į namus paslaugos.
Dienos centrai, atstovaudami bendrosioms socialinėms paslaugoms, sudaro galimybę paslaugų gavėjams jaustis saugiai, tenkinti savo kultūrinius, socialinius, informacinius poreikius, didinti gebėjimus, panaudojant asmeninę patirtį, kūrybingumą, plėtojant įgytas bei naujas žinias ir įgūdžius, padedančius įsijungti į socialinio dalyvumo procesą. Pagalba į namus (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo, bendravimo, maitinimo organizavimo, pagalba buityje ir kt.
Pagyvenęs asmuo, siekdamas realizuoti savo aktyvesnio gyvenimo siekius, turi dvi galimybes - dalyvauti ekonominėje veikloje (dirbti samdomą darbą arba turėti savo verslą, užsiimti kita pelno siekiančia veikla) arba socialinėje veikloje (savanori6kai dalyvauti bendruomenės ir kitų nevyriausybinių organizacijų veikloje, dalyvauti savipagalbos grupėse, klubuose, dienos centruose, savarankiškai užsiimti kita bendruomenine veikla). Bet koks dalyvavimas socialinėje veikloje yra neatsiejamai susijęs su išėjimu iš namų aplinkos į aplinką, todėl neretai pagyvenusį žmogų reikia šiam dalyvavui, kad jis būtų sėkmings, tinkamai paruošti.
Socialinio Darbuotojo Vaidmuo ir Įgūdžiai
Specialistui, organizuojančiam vyresnio amžiaus asmenų laisvalaikį, svarbu atminti pagrindinius socialinio darbo tikslus, kurių siekiama socialiniame darbe darbo su vyresnio amžiaus ar neįgaliu asmenių procese. Visus šiuos tikslus galima pasiekti tikslingai ir kryptingai organizuojant vyresnio amžiaus žmonių laisvalaikį.
Laisvalaikis, jo organizavimas, vyresnio amžiaus žmogaus įsitraukimas neretai bus susiję su turimais asmens įgūdžiais. Kalbant apie asmeninių įgūdžių palaikymą ir/ ar formavimą (laisvalaikio organizavimo kontekste), visų pirma svarbu nepamiršti asmens higienos ir buitinių įgūdžių treniravimo aspektų. Asmens higiena, apimanti savęs priežiūrą, kad vyresnio amžiaus žmogus gebėtų tinkamai prižiūrėti burnos ertmę ir dantis, praustis, susišukuoti, tvarkingai apsirengti, pasikloti lovą. Šių įgūdžių mokymas turi vykti kiekvieną dieną, tuo pačiu laiku, kad įgautų įprastą rutininį pobūdį, klientui taptų neatsiejami nuo kasdieninių poreikių tenkinimo. Kaip bebūtų keista, bet praktikoje dažnai pastebime, kad būtent asmens higiena yra viena iš labiausiai apleidžiamų sričių senstant.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?
Šių įgūdžių turėjimas ir jų laikymasis (pvz. asmeninės higienos palaikymas, kūno kvapų kontrolė, gebėjimas susitvarkyti buitį) gali palengvinti dalyvavimą siūlomose (ar pasirinktose) laisvalaiki užimtumo formose arba priešingai- apsunkinti. Šie keturi aspektai leistų užtikrinti pilnavertį vyresnio amžiaus asmens funkcionavimą.
Savaime suprantama, kad laisvalaikio organizavimas turėtų remtis pilnai patenkintais baziniais poreikiais- kuomet vyresnio amžiaus asmuo turi pakankamas orumo užtikrinimą garantuojančias pajamas, būstą, maistą, sveikatos priežiūrą. Neužtikrinus šių pirminių poreikių, motyvacija dalyvauti laisvalaikio veiklose gali būti įtin žema (su kuo neretai susiduria globos namų, teikiančių paslaugas vyresnio amžiaus asmenims, darbuotojai).
Socialinio darbuotojo mokymai ir kompetencijų tobulinimas:
- SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTAIGOS UŽIMTUMO SPECIALISTŲ ĮŽANGINIŲ MOKYMŲ PROGRAMA 40 akad. val.
- ĮŽANGINIAI INDIVIDUALIOS PRIEŽIŪROS PERSONALO, DIRBANČIO SU SENYVO AMŽIAUS ASMENIMIS, MOKYMAI 40 akad. val.
- ASERTYVAUS POZITYVAUS BENDRAVIMO ĮGŪDŽIAI DIRBANT SU VYRESNIO AMŽIAUS ASMENIMIS Agata Katkonienė 8 akad.
- INOVATYVŪS METODAI DIRBANT SU VYRESNIO AMŽIAUS KLIENTAIS prof. dr. I. Žemaitaitytė 8 akad.
Streso Valdymas Socialiniame Darbe
Socialinio darbuotojo specialybė vis dar neretai yra nuvertinama, jai trūksta pagarbos ir visuomenės supratimo apie socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojų atliekamus darbus, reikšmę ir teikiamą naudą visuomenei. Socialiniai darbuotojai tokie patys žmonės, kaip ir kiti - jie padaryti stebuklų bei išspręsti visas problemas negali. Kiekvienam pasirinkusiam šį sudėtingą pagalbos kitam kelią svarbu suvokti, kad jis yra tik pagalbininkas, nukreipiantis socialinių problemų turintį žmogų (šeimą), kuria linkme jam (-iems) reikėtų judėti bei kokias priemones naudoti tam tikslui pasiekti. Vis tik galutinius sprendimus daro pats žmogus, šeima ir jos nariai, tad tik nuo jų priklauso, koks bus rezultatas.
Darbo patirtis rodo, jog socialiniai darbuotojai iš didelio ir nuoširdaus noro padėti į bėdą patekusiam žmogui, linkę prisiimti „kliento“ pareigas ir atsakomybes. Kartais nepalankūs paslaugų gavėjai ir jų aplinka, sukelia socialiniams darbuotojams nemalonius potyrius, o kai kuriems kelia ir stresą.
Kalbant apie streso valdymą socialiniame darbe, tai galima drąsiai teigti, jog mūsų darbe streso valdymas nėra lengvas, nes tai darbas susijęs su kitų žmonių išgyvenimais, emocijomis, kurias kartais socialinis darbuotojas priima per asmeniškai ir reaguoja per jautriai. Kaip ir kiekvieną reiškinį, stresą būtina valdyti, pasirenkant vieną ar kitą realią galimybę jį įveikti, kontroliuoti ar prisitaikyti prie neišsprendžiamų situacijų. Įveikos strategija turi sumažinti kilusius reikalavimus t.y. sumažinti streso lygį.
Taip pat skaitykite: Ukrainos Ateitis: Rusijos Pensininko Nuomonė
Socialiniams darbuotojams nesuvaldžius kylančio ar lėtinio streso, kyla perdegimo grėsmė, netinkamas pareigų atlikimas ir negebėjimas pasirūpinti savimi ir savo sveikata. Streso įveikos būdų yra daug, tačiau reikia išmokti tinkamai reaguoti į stresą, todėl to būtina mokytis ir dirbti su savimi. Koreguoti savo elgesį, siekiant įveikti iškilusias kliūtis, numalšinti streso negatyvų poveikį organizmui, kontroliuoti save.
Socialiniame darbe streso mažinimas įmanomas per supervizijas, kurios skatina pabūti su savimi, permąstyti savo situaciją, atrasti darną, įvardinti streso sukėlėją ir rasti būdą streso poveikį sumažinti. Todėl supervizijas socialiniame darbe galima apibūdinti kaip profesinio streso prevencijos priemones, padedančias išspręsti atsiradusius vidinius ir išorinius prieštaravimus, konfliktus. Be to, asmeninė arba grupinė supervizija skatina ieškoti pozityvių sprendimų, tokiu būdu gerėja socialinių darbuotojų savijauta ir santykiai tiek darbe, tiek namuose, o gilinimasis į žmogaus profesinį vaidmenį verčia patį asmenį keisti netenkinančius santykių modelius.
Streso įveikimo būdai:
- Aplinkos pakeitimas: Išvykos į gamtą, poilsis kitame mieste.
- Mėgstama veikla: Hobis, sportas, skaitymas, siuvinėjimas.
- Žalingų įpročių atsisakymas: Rūkymas, alkoholis, kofeinas.
- Pratimai atsipalaidavimui: Joga, meditacija.
- Fizinis aktyvumas: Bėgiojimas, aerobika, šokiai, plaukimas.
- Artimi santykiai: Draugystė, pokalbiai su artimaisiais.
- Supervizijos: Profesinio streso prevencija.
Sveikai į stresą reaguojantieji elgiasi taip, kad sumažintų streso poveikį ir nekiltų papildomų problemų dėl reakcijos į stresą. Sveikai reakcijai į stresą priskiriami pokalbiai su kitais žmonėmis apie iškilusias problemas, įsitraukimas į prasmingą ir mėgstamą veiklą, atsipalaidavimo priemonės, humoras, laiko su gerais draugais praleidimas, rūpinimasis kitais. Neefektyvus stresą mažinantis elgesys padeda laikinai. Nesveikais streso įveikos elgesio būdais gali tapti tuomet, kai ilgą laiką vis pasirenkamos neefektyvios priemonės.
Bandydamas įveikti stresą, žmogus ne tik nesikreipia pagalbos į artimuosius, draugus ar į profesionalus, bet ir psichologiškai atsiriboja, užsidaro, slopina savo jausmus. Neišsakyti ir užgniaužti jausmai gali prasiveržti įvairiomis į kitą nukreiptomis agresijos formomis, keršto siekimu arba savidestrukciniu elgesiu.
Stenkitės gerinti komandinį darbą, bendradarbiauti su kolegomis. Prisiminkite, kad esantys šalia jūsų kolegos susiduria su panašia situacija kaip ir jūs. Orientuokitės į problemų sprendimą. Reguliariai darykite pertraukėles darbe, skirkite laiko poilsiui namuose. Laikytis dienotvarkės, poilsio režimo.
Aiškinantis, kas yra gyvenimo balansas ir kaip jį pasiekti, I. Vasionytė prisimena palyginimą, nusakantį kasdienybės pusiausvyros esmę. Psichologė kalba apie kiekvieno turimą ribotą energijos kiekį, o visos mūsų veiklos, yra tarsi vienu elektros šaltiniu sujungtos lemputės. Jų kiekis priklauso nuo skirtingų ir norimų aprėpti gyvenimo sričių. „Todėl kažkuriai lemputei skyrę daugiau energijos, kitas priverčiame degti blankiau, nes elektros šaltinis - tik vienas. Tie, kurie nori būti tobuli, jaudinasi negebantys rasti pusiausvyros, dažniausiai, stengiasi būti idealūs, maksimalistai, perfekcionistai. Tačiau visko pasiekti neįmanoma: kiekvienas turime ribotą energijos kiekį, o norėdami vienos srities maksimalaus rezultato, jai skirdami daugiau laiko, atimame tai iš kitų sferų. Taip neadekvatūs lūkesčiai lemia perdegimą - siekdami įžiebti visas lemputes, jas visas ir užgesiname“, - pastebi I.
Todėl, anot psichoterapeutės, norėdami gyvenimo balanso, turime išskirti prioritetines sritis, kurios šiuo metu svarbesnės. Tuomet beliks susitaikyti, kad kitoms dėmesio bus mažiau. Kita I. „Išlaikydami balansą, užtikriname gyvenimo pakankamumą: pilnatvę ir įkvėpimą dirbti, siekti savo tikslų, džiaugtis santykiais, mėgautis ramybe. Gali būti, kad šią pusiausvyrą jau buvote užsitikrinę, tačiau šiandien susiduriate su iššūkiais, išderinančiais turėtą ritmą. Tai kelia stresą - natūralią organizmo reakciją į pokyčius.
„Darbotvarkė, rutina, fizinis aktyvumas - kertinės dabartinio chaoso suvaldymo sudedamosios. Tačiau nereikėtų galvoti klaidingai: nuo rytojaus pradėsiu gyventi kitaip - sveikai valgysiu, darysiu mankštą, skaitysiu knygas, viską pakeisiu. Tai baigiasi savaite, praleista nauju, intensyviu tempu, kol perdegama ir krentama į duobę, kurioje - jokios motyvacijos. Todėl, pasiryžus pokyčiams, verta žengti palengva“, - sako I.
Visuomenėje vis girdint tik nepasitenkinimą, nuolatinį skundimąsi perdegimu, norisi pasakyti, kad turime patys liautis „šlovinti“ nuovargį, pradėti vertinti savo emocinį atsparumą ir imtis realių veiksmų gyvenimo balanso palaikymui. Psichologai pataria, jog būtina reguliariai skirti laiko sau ir kartais reikia tiesiog būti, o ne ką nors daryti.
Esame socialios būtybės, bendrauti, būti su kitais, juos pažinti ir pajausti, taip pat ir patiems būti pajaustiems, yra reikalinga. Tačiau nuolatinis skubėjimas, nepabaigiami darbai ir įsipareigojimai daugelį taip įsuka į gyvenimo karuselę, kad visai nebelieka laiko sau.
Atlikti tyrimai rodo, kad nemažai žmonių buvimą vieniems suvokia kaip neigiamą dalyką - tai jiems asocijuojasi su liūdesiu, vienišumu, net nevykėliškumu. Iš tiesų vienatvės ir vienumos nereikėtų painioti - nors skamba panašiai, tai yra visiškai skirtingos sąvokos. Vienatvei būdingas gilus tuštumos ir izoliacijos jausmas, ši būsena slegia ir neigiamai veikia žmogaus psichiką.
Pasak psichologės Eglės Šekštelienės, žmogaus poreikiai būti vieniems ir įsitraukti yra esminiai laimės pojūčiui ir išgyvenimui. „Vienuma tiek vaikams, tiek suaugusiesiems yra būtina vystymuisi ir natūraliai biologijai. Mūsų psichikai to reikia, kad galėtų perdirbti informaciją ir išspręsti problemas. Aplinkiniai mus įkvepia, informacija mes maitinamės, praktika pagerina įgūdžius, o laikas su savimi padeda išspręsti neaiškumus, rasti originalius atsakymus, išgryninti atradimus. Tiek kūrybiškumas, tiek staigi ar lėta įžvalga, smalsumas kyla būnant vienumoje, apmąstymuose.
Iš patirties žinome, kad vieni žmonės puikiai jaučiasi būdami vieni, gali išbūti atsiriboję nuo pasaulio ir aplinkinių ilgą laiką, o kitiems valanda ar kelios atsiskyrus jau yra nemenkas išbandymas - nuotaka subjūra, jie tiesiog veržiasi būti kompanijoje. Pasak psichologės, tai lemia prigimtinis asmenybės tipas. „Intravertams smagu būti vieniems, pasigilinti į save, ramiai pagalvoti apie įvykius, santykius, susiklosčiusias aplinkybes. Jie labiau save supranta ir geba nusiraminti. Ekstravertai mėgsta bendrauti, bet nuolat bėgdami, būdami įvykių sūkuryje, sukdamiesi tarp žmonių, neretai „pameta“ save“, - teigia psichologė E.
Psichologai atkreipia dėmesį, kad vienumos poreikis kiekvienam yra individualus - jį lemia charakterio savybės, temperamentas, auklėjimas, amžius, net darbo pobūdis. Vis dėlto, E. Pasak psichologės, nuolatinis bėgimas, buvimas tarp žmonių, sukimasis nepabaigiamų darbų ir visokių reikalų verpete ne tik sekina, bet tarsi atima tapatybę - nebežinome, kas esame ir kas mums gyvenime svarbu. Ar mums patinka toks beprotiškas tempas ir užimtumas? Ar galime skirti laiko savo pomėgiams, užsiimti tuo, ko išties trokštame, o ne privalome?
„Buvimas vienumoje padeda geriau pajausti save, sureguliuoti emocijas, nusiraminti po stresinių situacijų, taip pat didina pasitikėjimą savimi, - teigia E. Tyrimai rodo, kad pokalbis su savimi padeda augti asmenybei, naudingas įveikiant nuotaikos sutrikimus. Tai gali būt savęs palaikymas, vidinis dialogas ar malda. Tyrimų duomenimis, sergantys žmonės, kurie meldžiasi arba turi, kas už juos meldžiasi, pasveiksta greičiau. Juk melsdamiesi jūs taip pat kalbatės su savimi ir sakote savo vidui tai, ko jums reikia.
Be abejo, žmonėms reikia bendravimo. Tačiau ne paslaptis, kad pradėję dirbti iš namų daugelis pastebėjo, jog padaro kur kas daugiau, nei dirbdami kolektyve. Ir atlikti tyrimai rodo, kad darbo aplinka slopina produktyvumą, blaško ir trukdo susikaupti. „Būdami vieni turime galimybę apgalvoti ir įvertinti santykius, - atkreipia dėmesį E. Šekštelienė - Ar jie pateisina mūsų lūkesčius? Ar yra tokie, kokių norėtume? Ir ką galėtume padaryti, kad juos pakeistume? Galbūt skamba paradoksaliai, bet pabuvimas vienam padeda pagerinti santykius.
Moterys dažnai mano, kad privalo pasirūpinti vaikais, namais, buitimi, o jeigu dar dirba, laiko sau ir savo poreikiams nebelieka. Tačiau niekas nesugrius, jeigu ji išeis trumpam pasivaikščioti, pasėdės ant suoliuko žiūrėdama į debesis - po pertraukėlės sau į šeimą grįš kitokia. Ką dar gero mums duoda vienuma, anot psichologės, - tai kūrybiškumo skatinimas. „Visi gyvenimo kūrybiški sprendimai reikalauja ramybės, atsiribojimo. Kai niekas mūsų nespaudžia, kai jaučiamės laisvi ir nepriklausomi, gimsta įstabios mintys, kurios virsta netikėčiausiomis idėjomis ir sprendimais, atrandamas kūrybos džiaugsmas“, - kalba E.Šekštelienė.
Šiuo metu visi ryškiai jaučiame metų laikų kartą, o vėlyvą rudenį ir žiemą visiems labai stinga saulės šviesos. Šviesos trūkumas tamsiuoju metu laiku stipriai veikia mūsų nuotaiką, energiją ir dėmesį. Gydytojai rekomenduoja: ryškios šviesos terapijas, judėjimą gamtoje, kada tik įmanoma ir bet kokiu oru, vitamino D vartojimą ir artimą b...
tags: #koks #pagrindinis #laisvalaikio #uzsiemimas #socialiniame #darbe