Ketvirtus karo metus Ukraina pasitinka traukdamasi mūšio lauke ir prarasdama vis daugiau teritorijų, tautoje mažėjant vienybės, o pasauliui ginčijantis dėl JAV pradėtų keistų „taikos derybų“.
Ukrainos teritorijos
Taikos Derybos ir JAV Iniciatyvos
Nobelio taikos premiją siekiantis pelnyti JAV prezidentas D.Trampas neslepia noro karą Ukrainoje nutraukti iki šių metų pabaigos. Užpraėjusį sekmadienį Vašingtone susitiko JAV ir Ukrainos derybinės delegacijos, o po kelių dienų JAV pasiuntiniai skrido į Maskvą tartis su Kremliaus atstovais.
Užpraėjusią savaitę Ukraina išgyveno labai didelį politinį nerimą. Jau vykstant deryboms, savaitės pabaigoje Kyjive staiga iš pareigų pasitraukė Ukrainos taikos derybininkų vadovas Andrijus Jermakas. Kadangi Vakarų šalyse kai kurios partijos ragina mažinti finansavimą Ukrainai dėl nesugebėjimo pažaboti korupcijos, Europos Sąjungos vadovybė neoficialiai pareikalavo V.Zelenskį atleisti A.Jermaką. A.Jermakas buvo laikomas talentingu strategu, todėl V.Zelenskis jį labai vertino ir paskyrė prezidentūros vadovu, siųsdavo savo vardu į derybas užsienyje.
Sutarimas ir tautos vienybė Ukrainai šiuo metu yra labai reikalingi, tai specialiame pareiškime apie gautą JAV ultimatumą pareiškė V.Zelenskis, paprašęs tokiu svarbiu šaliai metu būti vieningiems. Kyjivui stiprų palaikymą išreiškė ES šalys, sukritikavusios JAV pasiūlytą taikos planą. Kilus įtarimams, kad planą surašė Maskva, o ne Vašingtonas, D.Trampas išsižadėjo savo žodžių, jog sutartį būtina pasirašyti iki ketvirtadienio.
Taip pat skaitykite: Senelių namų direktoriai
Jau žinoma, kad Maskva atmetė JAV ir Ukrainos rengtą taikos planą ir tęs karą. Kai kurie Ukrainos politologai siūlomą taikos planą pavadino kapituliaciniu. Garsus apžvalgininkas Petro Gerasimenka teigia, kad jei situacija fronte, valstybėje ir užsienyje nepatirs esminių pokyčių, Ukrainai anksčiau ar vėliau teks rinktis tarp antro Miuncheno ir trečio Minsko.
Buvusi užsienio reikalų ministro pavaduotoja Olena Zerkal interviu dienraštyje „Ukrainska Pravda“ samprotavo kitaip. Diplomatė pareiškė: „Turime suprasti, kad valstybės išsaugojimas jau yra mūsų pergalė. Kitokios nuomonės yra Charkivo universiteto dėstytoja, politologijos profesorė Halyna Kuts.
Rusams pradėjus puolimą Charkivo kryptimi – gyventojų panika: ant mūsų išbandė visus ginklus
Charkivo Gyventojų Nuotaikos Karo Akivaizdoje
Apie tai, kokiomis nuotaikomis charkiviečiai pasitinka ketvirtus karo metus, nusprendžiau praeivių gatvėje paklausinėti pasiėmęs ryškų mikrofoną, mat vietiniai bijo atvirauti dėl įsivyravusio nepatiklumo, dėl draudimo viešinti strateginius objektus, žuvusių bei sužeistų karių skaičių.
„Tai, kad JAV tariasi su Rusija, ignoruodama mus, yra labai skaudu ir neteisinga. Jis iš prakalbintų keliolikos praeivių buvo vienintelis, sakęs, kad Ukraina turi nesutikti pasirašyti jokios taikos sutarties, jeigu nebus grąžintos Kremliaus užimtos žemės.
Santechniku dirbantis Ženia per karą prarado šeimą, žmona su dukra pabėgo į Vokietiją, ten susirado kitą partnerį. „Esu piktas ant Putino, ant Vakarų, jog delsė su ginkluote, o dabar nori mus išduoti - priversti pasirašyti taiką, atiduodant penktadalį teritorijos užpuolikui. Esu piktas ant prezidento Volodymyro Zelenskio, jog neištesėjo pažadų suvaldyti korupciją, todėl iš kariuomenės išsisuka turčiai ir politikų vaikai, o seniai ir invalidai yra verčiami kariauti. Aš turiu įgimtą regos ligą, seniai esu atleistas nuo tarnybos, tačiau dabar kviečia į karinį komisariatą, nors viena akimi beveik nieko nematau.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?
Kasdien bendrauju su žmonėmis, tad galiu tvirtinti, jog dauguma Charkive pasilikusių žmonių yra vargetos arba pensininkai. „Fronte žuvo pusbrolis ir geriausias draugas, esu studentas, bet bijau, kad gali tekti kariauti, jei nebus susitarta dėl taikos. Į D.Trumpą dedu dideles viltis, noriu, kad karas greičiau pasibaigtų. Teritorija nėra pats svarbiausias dalykas, pirmoje vietoje turi būti žmonių gyvybė. Be užimtų teritorijų pragyvensim, esam didelė valstybė, tad su taikos planu reikia sutikti kuo greičiau, kad nebežūtų kariai.
Inžinieriumi prisistatęs 63 metų Vadimas sakė, kad irgi viliasi, jog karas baigsis per artimiausius 3-4 mėnesius, nes, anot jo, D. „Jei užsispirs mūsų prezidentas ir jį palaikys ES šalys, derybos gali įstrigti arba sužlugti. Turim pamiršti planus dėl stojimo į NATO, nes Rusija padarys viską, kad to neleistų. Iš pat pradžių man buvo aišku, jog šansų laimėti neturim, pas juos daugiau karių, daugiau šaudmenų, o ir atominis ginklas, kurio baiminasi net Vakarai. Jei karas užsitęs kaip Donbase, Charkivas liks pustuštis ir degraduos, nes iš čia išsikels įmonės, universitetai.
„Labai nenoriu palikti okupantams jų užgrobtas žemes, tačiau spėju, kad jų neatgausim. Užsienio šalys dėl Ukrainos nesiaukos, nesijungs kariauti, o mūsų vyrai nebenori į frontą, slapstosi. Esu pensininkė, buvusi pedagogė, po kiekvieno pranešimo apie kritusį auklėtinį nemiegu, geriu vaistus ir meldžiu taikos.
Esu tikras, kad pakalbinęs žmones Kyjivo ir ypač Vakarų Ukrainos miestų gatvėse būčiau išgirdęs kiek kitokius atsakymus nei Charkive. Didžiausiame Rytų Ukrainos mieste net ir po trijų karo metų vis dar dominuoja rusų kalba, o gyventojai informacijos neretai semiasi tik Maskvos administruojamuose socialiniuose tinklapiuose.
Buhaltere dirbusi pensininkė pareiškė netikinti, kad D. Trumpas rimtai siekia taikos, nes, anot pensininkės, JAV pati ir sukėlė karą Ukrainoje, pati iš to neva ir pelnosi. „Geriausia buvo tarybiniais laikais - butus gavom, mokesčiai maži, maistas pigus, medicina nemokama.
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams
Žinoma, ir Charkive galima sutikti visiškai kitaip manančių žmonių, tačiau dabartinės gyventojų nuotaikos labai skiriasi nuo vyravusių karo pradžioje. Kai prieš metus ar du pašnekovų užklausdavau, ar nereikėtų Ukrainai sekti Suomijos pavyzdžiu ir atiduoti dalį žemių Rusijai mainais į taiką, dauguma į mane pažiūrėdavo kaip į provokatorių ar net Maskvos agentą.
Iš Lipcių fronto zonos grįžęs Kolia kovoja viename padalinyje su dviem savanoriais kariais lietuviais. Vaikino paklausiau, ar tiki greita karo pabaiga ir ką mano apie D. Trumpo pareiškimą, kad karą pradėjo V. Zelenskis.
Net prasidėjus deryboms Rusija nesiliovė bombarduoti Ukrainos miestus. Okupantai ypač taikosi į geležinkelius, elektros bei dujų tiekimo infrastruktūrą. Taikos norą akcentavo ir pensininkai Viktoras Skripka bei Denisas Krivonosas, kuriuos sutikau šalia gaisravietės, atsiradusios po naktinės dronų atakos Charkive.
„Buvo pusė dešimtos vakaro, kartu su penkiolikmečiu sūnumi ir keturiolikmete dukra virtuvėje virėme arbatą, tepėme sumuštinius vakarienei ir laukėme ateinančios Irinos. Ji žiūrėjo mėgstamą filmą ir tuoj tuoj turėjo pasirodyti, bet tą akimirką jos kambaryje sprogo dronas. Mus tik apibraižė stiklų šukės, o Iriną užklojo storas cemento nuolaužų sluoksnis. Su pagalbon atbėgusiu kaimynu puolėm atkasti, bet žmona jau buvo mirusi. Sunkiai abu dirbome, pasistatėm naują namą, o dabar Irina negyva, namo nebėra. Kur reikės su vaikais dėtis, nežinau.
Vis labiau realu, kad Ukraina po šio karo praras penktadalį teritorijos su daugybe užminuotų žemių, sugriautų namų, žuvusių bei suluošintų žmonių. Be to, iš šalies yra išvykę apie 8 milijonus gyventojų, dauguma jų greičiausiai į tėvynę nebegrįš.
Ukrainos pabėgėlių skaičius