Lietuvos gyventojai, apdrausti ligos socialiniu draudimu, susirgę ar patyrę traumų ir tapę laikinai nedarbingi, turi teisę gauti išmokas iš „Sodros“. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti prarastą darbo užmokestį, kai asmuo dėl ligos negali dirbti.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas įeina į ligos socialinio draudimo stažą, kaip apskaičiuojamos ir mokamos ligos išmokos, kokios yra nedarbo išmokų gavimo sąlygos, bei kokią paramą gali gauti žmonės su negalia.
Ligos Išmoka: Kada Mokama ir Kokios Sąlygos?
Norint gauti ligos išmoką, būtina būti dirbančiu Lietuvoje. Išmoka skiriama, jei prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite:
- Ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą.
- Arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo „Sodros“ skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Ligos Išmokos Dydis
Ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą. „Sodra“ ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Taip pat skaitykite: Senelių namų direktoriai
Minimalus ligos išmokos dydis 2025 m. I ketv. duomenimis yra 259 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2761,79 EUR. Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%). Preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia.
Nedarbo Išmoka: Kam Priklauso ir Kokios Sąlygos?
Nedarbo socialinio draudimo išmoka (NSDI) tai bedarbio pašalpa, mokama asmenims, netekusiems darbo, užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje ir pateikusiems prašymą skirti nedarbo išmoką. Ji mokama bedarbiams, jeigu teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas. Pavyzdžiui, užsieniečiai, turintys Mėlynąją kortelę arba leidimą gyventi išduotą šeimos susijungimo pagrindu, gali pretenduoti į išmoką.
Norėdami gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, turite atitikti šias sąlygas:
- Buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą.
- Registravotės Užimtumo tarnyboje ir jums suteiktas bedarbio statusas.
Jeigu nesate sukaupęs reikiamo stažo Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES ar EEE valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma PD U1). Tuomet į užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą bus atsižvelgta Lietuvoje. Ukrainos piliečiai gali užskaityti Ukrainoje įgytą darbo stažą nedarbo išmokos gavimui tik turėdami leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, jog teisę į nedarbo draudimo išmoką turi asmuo, įsiregistravęs pas Užimtumo tarnyba, turintis bedarbio statusą, jei jam nepasiūlyta tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Norint gauti šią išmoką, būtina atitikti šiuos reikalavimus:
- Asmuo turi būti sukaupęs ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje.
- Būtina užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pateikti prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką.
- Jei Užimtumo tarnyba nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, pvz., mokymų, asmuo turi teisę gauti išmoką.
- Asmuo neturi gauti neteisėtų pajamų.
- Jei asmuo baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jis turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Šios sąlygos užtikrina, kad nedarbo draudimo išmoka būtų skiriama tiems, kurie tikrai jos reikia ir atitinka visus reikalavimus. Jei atitinkate šiuos kriterijus, nedvejodami kreipkitės į Užimtumo tarnybą dėl nedarbo draudimo išmokos.
Kaip gauti nedarbo išmoką?
Netekusieji darbo asmenys gali kreiptis dėl bedarbio pašalpos (bedarbio pašalpą). Užimtumo tarnyboje jie turi pateikti prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką ir reikiamus dokumentus, įrodančius teisę į šią pašalpą.
Sprendimas dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo (neskyrimo) priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais dokumentais gavimo.
Taip pat skaitykite: Ukrainos Ateitis: Rusijos Pensininko Nuomonė
Nedarbo socialinio draudimo išmoka pradedama mokėti kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos. Išmoka mokama ne rečiau kaip kartą per mėnesį už praėjusį mėnesį.
Jeigu įsiregistravimo darbo biržoje metu bedarbis tapo laikinai nedarbingas dėl ligos ar po traumos, mokama darbuotojui paskirta nedarbo draudimo išmoka.
Kokio dydžio nedarbo išmoką galima gauti?
Buvusios darbo biržos išmokos priklauso bedarbiams, kurių darbdaviai, ar kurie patys mokėjo socialinio draudimo įmokas ir turi sukaupę bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Nedarbo draudimo išmokos dydis priklauso nuo anksčiau gautų pajamų ir Vyriausybės patvirtinto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio.
Išmokos mokėjimo terminas yra 9 mėnesiai. Asmenys, kurie sulauks pensijos per ateinančius 5 metus, išmokos mokėjimą gali pratęsti 2 mėnesius t.y. iki 11 mėnesių, jeigu jie negauna išankstinės senatvės pensijos.
Nedarbo draudimo išmokos dydis kinta kas tris mėnesius ir priklauso nuo bedarbio gautų pajamų per paskutinius 30 mėnesių. Apskaičiuojamas bedarbio VDU per mėnesį, skaičiuojant prieš tai išdirbtų 30 mėnesių atlyginimą, pradedant 2 mėnesiais iki Užimtumo tarnyboje gavus bedarbio statusą.
Nedarbo draudimo išmoka susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies.
- Pirmas 90 dienų arba 3 mėnesius mokama kintamoji dalis - 38.79 proc. nuo bedarbio apskaičiuoto VDU per mėnesį.
- Po 3 mėnesių kintamoji dalis yra 31.03 proc., per 6 mėnesius nesuradus darbo ir liekant bedarbiu, kintamoji išmokos dalis yra 23.27 proc.
Netekus darbo rekomenduojama atvykti į Užimtumo tarnybos padalinį arba Sodros skyrių. Taip pat galima registruotis internetu. Daugiau informacijos rasite „Google“ paieškos lauke įrašę: „Sodra nedarbo išmoka“ arba spausdami šią nuorodą Sodra bedarbio pasalpa.
Nedarbo išmoką galite pasiskaičiuoti skaičiuoklėje Sodra nedarbo išmoka. Joje įrašykite savo vidutines mėnesio pajamas per 30 mėnesių ir bedarbio statuso suteikimo datą.
Sprendimas dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo (neskyrimo) priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką, jos dydžiui nustatyti ar išsaugoti, gavimo dienos.
- pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro 30 proc.
- kintamą nedarbo draudimo išmokos dalį, priklausomai nuo išmokos mokėjimo mėnesio:
- pirmą-trečią nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį - 50 proc.
- ketvirtą-šeštą mėnesį - 40 proc.
- septintą-devintą mėnesį - 30 proc.
Mokama nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 75 proc.
Bedarbiams, kuriems paskirtos arba atnaujintos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesiams, jeigu asmeniui nepaskirta išankstinė senatvės pensija pagal LR socialinio draudimo pensijų įstatymą nuo 2018 m.
Bedarbiams, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, mokama jiems paskirta nedarbo draudimo išmoka.
Preliminarų nedarbo išmokos dydį galite pasiskaičiuoti čia.
Spalio pabaigoje Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d.
Nedarbo išmoka bus mokama ilgiau. Bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jie yra įgiję ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, bus pratęsiamas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas ne 2, o iš viso 6 mėnesius. Šiuo metu priešpensinio amžiaus asmenims (60-65 m.) nedarbo draudimo draudimo išmokos mokėjimas yra pratęsiamas dviem mėnesiais, t. y. iš viso nedarbo draudimo išmoka šiems asmenims gali būti mokama 11 mėnesių.
Siekiant paskatinti priešpensinio amžiaus žmones ilgiau išlaikyti darbo rinkoje ir padėti nuo jos nenutolti, nesirinkti išankstinės senatvės pensijos, nutarta papildomai pratęsti dar 4 mėnesiais jau nustatytą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimo laikotarpį bedarbiams, įgijusiems paminėtą reikiamą stažą.
Bus didinama nedarbo išmokų sąsaja tarp apdraustųjų asmenų sumokėtų socialinio draudimo įmokų bei gaunamų socialinio draudimo išmokų. Socialinio draudimo išmoką, kaip primena „Sodra“, sudaro kintamoji ir pastovioji dalis. Šiomis pataisomis nuspręsta, kad didės kintamoji išmokos dalis ir mažės fiksuotoji išmokos dalis.
Minima, kad taip bus sukurta didesnė paskata bedarbiams grįžti į darbo rinką: nauji nedarbo draudimo išmokų dydžiai lems stipresnę socialinę apsaugą pirmaisiais trimis nedarbo mėnesiais, tačiau vėlesniais mėnesiais nedarbo draudimo išmoka mažės kiek sparčiau nei dabar. Paprastai tariant, ilgai gauti nedarbo išmoką gali nebeapsimokėti.
Nuspręsta įvesti minimalų nedarbo draudimo išmokos dydį, atitinkantį 5 bazinės socialinės išmokos dydžius (BSI). Kaip primena SADM, Šiuo metu mažiausias nedarbo draudimo išmokų dydis yra susijęs su nedarbo draudimo išmokos pastoviosios dalies dydžiu - 23,27 proc. MMA, t. y. 241,54 euro. Nustačius 5-ių BSI minimalią nedarbo draudimo išmoką (2025 m. BSI dydis siekia 70 eurų, 2026 m. turėtų siekti 74 eurus), sumažėtų rizika, kad laikinai darbo neturintys mažas pajamas turėję asmenys patirs skurdą ar socialinę atskirtį.
Siekiant minimalių ir maksimalių nedarbo draudimo išmokų balanso, bus keičiamas maksimalus nedarbo draudimo išmokų dydis ir nustatoma, kad jis negali viršyti 70 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti.
Į nedarbo draudimo stažą bus neįskaičiuojami laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo nedarbo draudimo išmokas. Be to, į apdraustojo draudžiamąsias pajamas, skaičiuojamas nedarbo draudimo išmokai gauti, bus neįskaičiuojamos nedarbo draudimo išmokos.
Nustatomas minimalus 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas per paskutinius 24 mėnesius (vietoje buvusių 30 mėnesių) teisei į nedarbo išmoką gauti, skelbė SADM.
Tuo atveju, kai nedarbo draudimo išmoka bus skiriama pakartotinai (į laikotarpį nedarbo draudimo stažui apskaičiuoti patektų visas arba dalis laikotarpio, už kurį yra priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka), bedarbis įgis teisę į nedarbo draudimo išmoką, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jo įgytas nedarbo draudimo stažas bus ne trumpesnis kaip 12 mėnesių.
Parama Žmonėms su Negalia
Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą.
Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:
- Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Ja gali naudotis:
- Vaikai su negalia
- Asmenys, netekę 45% ar daugiau dalyvumo (iki 24 metų amžiaus)
- Asmenys, netekę 60% dalyvumo, jei nėra draudžiami pensijų socialiniu draudimu
- Motinos, kurios turi 5 ir daugiau vaikų ir neteko 60% dalyvumo
- Tėvai ar globėjai, netekę 60% ir daugiau dalyvumo, kurie ne mažiau kaip 15 metų namuose slaugė neįgalų asmenį
- Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vertinanti asmens sveikatos būklę. Svarbu, kad asmuo, gaunantis šias pensijas, turėtų darbo stažą, kuris įrodytų, kad jis dirbo tam tikrą laiką.
Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į „Sodrą“. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją.
Kaip Ilgesnis Nedarbingumas Prieš Pensiją Gali Paveikti Pensiją?
Gaunant ligos išmoką, asmens pajamos iš tiesų būtų mažesnės, nes ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau du mėnesius gaunama ligos išmoka neturėtų reikšmingai sumažinti pensijos dydžio.
Pavyzdžiui, jei 2023 metais žmogus visus metus gaus vidutinį darbo užmokestį, už šiuos metus jis įgis vieną apskaitos tašką, kurio vertė šiais metais 5,70 euro. Jei žmogus 10 mėnesių gaus vidutinį darbo užmokestį, o 2 mėnesius gaus pagal šį darbo užmokestį apskaičiuotą ligos išmoką, jis įgis 0,9 apskaitos taško.
Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Jei žmogus yra įgijęs nuo minimalaus iki būtinojo stažo (tai yra turi 15 metų stažo ar daugiau ), jis gauna bendrąją pensijos dalį, kuri yra lygi vienos bazinės pensijos dydžiui. Jei žmogus yra įgijęs didesnį nei būtinąjį stažą (2023 m. - 33 metai), bendroji pensijos dalis atitinkamai padidėja.
Vienas taškas įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei dvylika tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis.
Jei žmogus yra įgijęs 38 stažo metus, tai yra daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis padidėja. Taigi kiekvieno žmogaus pensijos dydis yra individualus ir skaičiuojamas pagal konkretaus žmogaus įgytą stažą ir apskaitos taškus.
Norint apskaičiuoti netekto darbingumo pensiją, imamos visos Jūsų pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d. Iškart, kai Jūs esate pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu. Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną.
1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2024 m. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų).
Svarbu pateikti dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d.
Išmoka Minimalus dydis (2025 m. I ketv.) Maksimalus dydis (2025 m.
| Išmoka | Minimalus dydis (2025 m. I ketv.) | Maksimalus dydis (2025 m. I ketv.) |
|---|---|---|
| Ligos išmoka | 259 EUR | 2761,79 EUR |
| Nedarbo išmoka | Nėra duomenų | 1294,56 EUR |
Kas išduoda nedarbingumo pažymėjimą?