Pastaraisiais metais vis daugiau Lietuvos gyventojų domisi atsinaujinančios energijos sprendimais. Vienas populiariausių pasirinkimų - saulės elektrinės, leidžiančios ne tik sumažinti sąskaitas už elektros energiją, bet ir prisidėti prie aplinkos saugojimo.
Valstybinė Parama ir Kompensacijos
Saulės energijos plėtra Lietuvoje įgauna naują kryptį - vis didesnis dėmesys skiriamas ne tik elektrinių įrengimui, bet ir energijos kaupimui. Dėl to saulės baterijos parama tapo aktuali tiek gyventojams, tiek verslo įmonėms.
APVA parama saulės elektrinėms yra viena iš didžiausių finansinių paskatų Lietuvoje, leidžiančių gyventojams įsirengti saulės elektrinę pigiau ir greičiau susigrąžinti investicijas. Saulės energija Lietuvoje pasiekė naują brandos etapą: valstybinės dotacijos išliko patrauklios, o kartu atsirado ir papildomų skatinimo priemonių, skirtų energijos kaupimui bei išmanioms technologijoms.
Energetikos ministerija atkreipia dėmesį, jog teikti paraiškas kompensacijoms galima dar neįsigijus elektrinės. Gavus patvirtinimą apie planuojamą skirti kompensaciją, gyventojai įsigyti elektrinę galės per dvejus metus.
Svarbu paminėti, kad finansavimas skiriamas už iki 10 kW galios saulės elektrinę, įsigytą iš saulės parkų. Kompensacijos dydis už 1 kW siekia 323 eurų. Paraiškos bus vertinamos pagal du kriterijus: gyvenamojo pastato (buto) šildymo būdą ir įsigyjamą saulės elektrinės iš saulės parko galią. Aukštesnis balas skiriamas tiems būstams, kurie neprijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, ir tiems, kurie rinksis mažesnės galios elektrines.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Kaip Gauti Paramą Saulės Elektrinei?
Jei jus domina kaip gauti paramą saulės elektrinei, pradėkite taip:
- Patikrinkite artimiausią kvietimą Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) ar kitos programos puslapyje.
- Pasiruoškite būtinus dokumentus.
Atsinaujinančios Energijos Kaupimas
Energijos gamyba iš AEI priklauso nuo gamtinių sąlygų ir neužtikrina nenutrūkstamos energijos tiekimo, todėl ne visada yra galimybė generuoti ir vartoti energiją iš AEI. Pavyzdžiui, saulei šviečiant dieną, saulės elektrinė generuoja ir tiekia energiją vartojimui tuo pačiu dienos metu, tačiau nešviečiant saulei elektrinė energijos negeneruoja arba generuoja jos nepakankamai, kad užtikrintų energijos poreikį tuo momentu.
Šiai problemai spręsti pasitelkiami kaupimo įrenginiai, kurie perteklinę energiją kaupia intensyvios elektros generacijos metu, o nesant elektros generacijos iš AEI arba esant jai nepakankamai, naudojama kaupimo įrenginyje sukaupta AEI energija. Kaupimo įrenginiai sukuria sąlygas AEI naudoti ir tuo metu, kai AEI elektrinės energijos negeneruoja, todėl šiuo projektu siekiama paskatinti individualių elektros energijos iš AEI saugojimo (kaupimo) pajėgumų plėtrą, kad būtų didinamas elektros energijos iš AEI vartojimas.
Projektą inicijavo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Numatyta, kad patirtos išlaidos individualiam elektros energijos kaupimo įrenginiui įrengti bus apmokamos, taikant fiksuotąjį vieneto (1 kWh kaupimo įrenginio talpos) įkainį. Išlaidų fiksuotieji vieneto įkainiai 1 kWh dauginami iš konkretaus planuojamo įrengti individualaus elektros energijos kaupimo įrenginio talpos, kuri negali būti didesnė nei 1 MWh.
Finansuojamoji dalis sudarys 30 proc. nuo paraiškos pateikimo dienos (kai finansavimas skiriamas pagal Reglamentą (ES) Nr. Kaupimo įrenginyje per metus kaupiama elektros energija turi būti iš tiesiogiai prijungtos saulės ir (ar) vėjo elektrinės ir sudaryti ne mažiau kaip 75 proc.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Jungtinio projekto rezultatas: 109,3 MWh sukurtų naujų (individualių) elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių saugojimo pajėgumų iki 2026 m.
Atsinaujinančios Energijos Bendrijos
Žengiamas dar vienas žingsnis atsinaujinančios energetikos plėtros link - Seimas pritarė Energetikos ministerijos parengtiems įstatymų projektams, kurie leis gyventojams kooperuotis ir steigti atsinaujinančių išteklių energetines bendrijas.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais numatoma, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos galės valdyti ir plėtoti atsinaujinančius išteklius energijos gamybai naudojančias elektrines - jose gaminti, vartoti, kaupti savo kaupimo įrenginiuose ir parduoti pasigamintą energiją. Šių bendrijų savininkais galės būti pavieniai žmonės kartu su smulkiomis ir vidutinėmis įmonėmis ar savivaldos institucijomis, pavyzdžiui, savivaldybėmis ar seniūnijomis. Tačiau fiziniai asmenys turės turėti bent 51 proc.
Panašios bendrijos šiuo metu yra aktyviai kuriamos kitose ES šalyse, kuriose teikiamas ypatingas dėmesys švariai, darniai bei tvariai energetikai, pavyzdžiui, Danijoje, Olandijoje bei Vokietijoje.
Kitos Naujovės ir Pakeitimai
Šiandien Seimas pritarė įstatymo pakeitimams, kurie sukurs palankesnes sąlygas gyventojams įsigyti nutolusias saulės elektrines. Supaprastintos sąlygos gaminantiems vartotojams, kurie įsigijo elektrinę iš saulės elektrinių parkų - saulės elektrinė bus laikoma kilnojamuoju daiktu, todėl elektrinės dalies pirkimo pardavimo sutarčiai nebus taikoma notarinė sandorio forma.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Taip pat kuriamos palankesnės sąlygos atsinaujinančios energetikos naudojimui tarp verslo įmonių. Elektros energetikos įstatymo pakeitimai sumažins administracinę naštą elektros energijos iš AEI gamintojams - norint elektros energiją parduoti galutiniam vartotojui nebereikės gauti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licencijos.
Elektros energijos iš AEI gamintojams, parduodantiems elektrą galutiniam vartotojui pagal AEI energijos pirkimo-pardavimo sutartis, būtų taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams. Elektros energijos iš AEI gamintojai galėtų sudaryti sutartis su vartotojais ir apie sudarytą sutartį informuoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą.
Taip pat gerinamos sąlygos atsinaujinančios energetikos vystytojams, nustatant, kad kilmės garantijos bus išduodamos ir tiems AEI gamintojams, kuriems nuo 2019 m. yra skirta parama.
Pakeitus įstatymą numatomas AEI gamintojo kompensavimo mechanizmas, užtikrinantis, kad nutraukus elektros energijos persiuntimą ilgesniam nei 336 val. laikotarpiui per 2 metus, gamintojui už tai bus kompensuojama.
Saulės Elektrinės: Kainos ir Atsiperkamumas
Saulės elektrinės atsiperkamumas daugeliui yra pagrindinis klausimas prieš priimant sprendimą investuoti į nuosavą elektrinę. Trumpai: tipinė buitinė saulės jėgainė Lietuvoje dažniausiai atsiperka per tam tikrą laikotarpį.
Saulės elektrinės įrengimo kaina - dažniausiai užduodamas klausimas visų, kurie svarsto pereiti prie saulės energijos. Toliau rasi aiškų, praktišką gidą: nuo ko priklauso biudžetas, kokie yra tipiniai kaštai ir kaip optimizuoti savo investicijas.
Viena iš dažniausiai užduodamų klausimų - kiek kainuoja saulės elektrinė? Tai natūralu: prieš investuojant norisi žinoti, kiek reikės paskirti lėšų. Tačiau atsakymas nėra paprastas - kaina smarkiai priklauso nuo įvairių faktorių.
Žemiau - skaidri kainos sudėtis. Skaičiai orientaciniai, bet padeda suprasti, kur „dingsta“ biudžetas.
| Dalies pavadinimas | Ką gaunate | Orientacinė suma |
|---|---|---|
| Moduliai | Saulės energijos konvertavimas į elektros energiją | 10-12 eurų/kW |
Autonominė saulės elektrinė - tai sistema, kuri veikia nepriklausomai nuo elektros tinklo arba turi galimybę funkcionuoti savarankiškai be tinklo prisijungimo. Kitaip tariant, tai „savarankiška“ sistema.
Vis daugiau žmonių susidomi saulės energija kaip būdu apsirūpinti švaria elektros energija. Nors daug kalbama apie 5 kW, 7 kW ar 8 kW sistemas, 3 kW saulės elektrinė - tai dažnas pasirinkimas mažesniems namams.
4 kW saulės elektrinė - dažnas pasirinkimas: Mažesniems vienbučiams namams ar butams su individualia apskaita. Šeimoms be šilumos siurblio, bet su elektriniu boileriu, indukcione virykle.
Saulės elektrinė ant stogo yra paprasčiausias kelias į mažesnes sąskaitas ir didesnę energetinę nepriklausomybę: be papildomo sklypo, naudojate esamą pastato stogą, mažesni nuostoliai dėl atstumo.
Vis daugiau Lietuvos įmonių, ūkių ir privačių savininkų domisi atsinaujinančia energija. Vienas iš populiariausių sprendimų - 30 kW saulės elektrinė, kuri gali pagaminti iki 30 000 kWh elektros per metus.
Žemyn montuojamos saulės elektrinės (ground-mounted PV) leidžia išnaudoti optimalią modulio orientaciją ir kampą, lengviau plėsti galingumą bei prižiūrėti įrangą. Tai ypač patogu, kai stogas netinkamas arba norima didesnės galios.
Lietuvoje saulės šviesos vidutiniškai pakanka net 1 000 kWh per kvadratinį metrą per metus, todėl vis daugiau žmonių planuoja įsirengti nuosavas elektrines. Vis dėlto brangstant instaliacijai daugelis ieško būdų, kaip sumažinti išlaidas.
10 kW saulės elektrinė - tai „aukso vidurys“ tarp kainos, pagaminamos elektros kiekio ir techninių montavimo ribų ant vienbučio ar dvibučio namo stogo. Šiame straipsnyje paprastai, bet detaliai aptarsime, kam tokios galios elektrinė geriausiai tinka.
Atsinaujinanti Energija ir Klimato Kaita
Klimato kaita - viena didžiausių šiuolaikinio pasaulio problemų. Augantis anglies dioksido (CO2) kiekis atmosferoje ir kiti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai lemia planetos atšilimą.
Saulės energija sparčiai tampa vis labiau paplitusiu ir prieinamu energijos šaltiniu. Dėl technologinės pažangos, mažėjančių kainų ir didėjančio aplinkosaugos sąmoningumo saulės elektrinės tampa vis populiaresnės.
Šiuolaikinio pasaulio energijos išteklių išnaudojimas yra vienas iš svarbiausių klausimų, su kuriais susiduria žmonija. Didėjantis susirūpinimas dėl klimato kaitos, išsenkančiųjų energijos šaltinių ir energijos kainų augimo skatina ieškoti alternatyvių energijos šaltinių.
Saulės energija yra vienas iš ekologiškiausių ir ekonomiškiausių energijos šaltinių, todėl vis daugiau verslo įmonių renkasi saulės elektrines kaip alternatyvą tradiciniams energijos šaltiniams. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl saulės elektrinės yra naudingos verslui ir kaip jos gali padėti sumažinti išlaidas bei prisidėti prie tvarios plėtros.
tags: #kompensacija #isigijus #atsinaujinanti #saltini