Socialinė ekologija yra studijų kryptis, nagrinėjanti, kaip asmenys sąveikauja su aplinka ir kaip šios sąveikos paveikia tiek visuomenę, tiek aplinką apskritai. Tradiciniai ekologiniai tyrimai žiūri į tai, kaip skirtingi veiksniai turi sąveikauti gamtoje, kad susidarytų pasaulio ekosistemos. Socialinė ekologija taikosi į tą patį požiūrį į visuomenę - nagrinėja bendrąjį vaizdą ir supranta, kaip individai, kolektyvai ir institucijos tarpusavyje priklauso vieni nuo kitų bei kaip šie ryšiai lemia visuomenės ir aplinkos pokyčius.
Šią koncepciją įvedė aplinkos aktyvistas Murray Bookchin, kuris teigė, jog ekologų darbas per daug koncentruojasi į pavienius problemos simptomus, o ne į pačią problemą ir jos šaknis. Joje hierarchinės struktūros žmogaus visuomenėje kelia žalos, o gyvenimas bei visuomenė turėtų būti matomi kaip ekosistema, kurioje visos dalys yra lygiai svarbios. Tokia perspektyva skatina lygybę, bendradarbiavimą ir atstato, kur hierarchijos neturi nugalėtojų ir pralaimėtojų. Tam prireiks platesnio požiūrio į visuomenę ir jos funkcionavimą.
Ekologinės sistemos teorija (dar vadinama žmogaus ekologija arba konteksto vystymosi teorija) tiria tai, kaip aplinka formuoja žmogų. Teoriją pirmą kartą išvystė psichologas Urie Bronfenbrenner, tyrinėdamas ryšius tarp asmens ir jo aplinkos įvairiuose lygiuose, jų poveikį asmenybei ir raidos etapams. Teorijoje išskiriami penki lygiai arba sistemos: mikro, mezo, exo, macro ir chrono. Šios sistemos pabrėžia, kaip įvykiai bei patirtys formuoja vaiko raidą ir kaip skirtingi kontekstai sąveikauja tarpusavyje.
Penki sistemos modelio lygiai
- Microsystem - žmonės, grupės ir institucijos, tiesiogiai veikiantys vaiko raidą (šeima, mokykla, bendraamžiai, artimųjų bendruomenė).
- Mesosystem - sąveikos tarp mikro sistemų (pvz., santykiai su tėvais ir mokytojais, įtaka vieni kitiems).
- Exosystem - socialinės aplinkos, kurių vaikas tiesiogiai nekontroliuoja, bet kurios jį veikia (tėvų darbas, šeimos dinamikos pokyčiai).
- Macrosystem - bendroji kultūra, apimanti socialinę-ekonominę padėtį, etninę priklausomybę, geografinę vietą.
- Chronosystem - dideli įvykiai ir kultūriniai pokyčiai, trunkantys žmogaus gyvenimą (pvz., skyrybos, moterų įsidarbinimas lauke).
Socialinė-ekologinė perspektyva teigia, kad daugelis išorės veiksnių susilieja į unikalius žmogaus aplinkos bei išmoktosios patirties derinius, formuojančius mūsų elgesį, sprendimus ir gebėjimą spręsti socialines problemas. Toks požiūris padeda socialiniams darbuotojams geriau suprasti, kodėl žmogus pateko į tam tikrą situaciją, ir suteikia įrankius siekti pokyčių per platesnį visuomenės lygmenį, įskaitant viešąją politiką, teikiančią pagrindą socialinei teisei ir įtraukimui.
Socialinė ekologija ir socialinis darbas
Socialinės ekologijos principai gali būti naudingi socialiniams darbuotojams, nes padeda išanalizuoti, kaip aplinka ir struktūriniai veiksniai įtakoja žmogaus padėtį visuomenėje. Dažnai pagalbos reikia tiems, kurie įtraukti į žemą hierarchiją ar skursti, ir holistinis požiūris leidžia įžvelgti, kokie demografiniai veiksniai ar socialinės sąlygos labiausiai paveikia problemų kilmę. Tai suteikia pagrindą atstovauti pokyčius ir skatinti socialinę teisingumą viešųjų politikų srityje, nes socialiniai darbuotojai turi išsamų supratimą, kaip socialiniai reiškiniai veikia skirtingas gyventojų grupes.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Pagrindinė kritika Bookchin’ui skambanti - dėl praktiškumo įgyvendinant jo idėjas ir ar visiškai hierarchical neigimo sprendimai iš tiesų priveda prie gerovės visuomenėje. Tačiau socialinis darbas, įsisavinantis socialinę ekologiją, orientuotas į žmogaus vietos supratimą visuomenėje ir kilmę, o ne tik filosofinį vertinimą. Tai gali padėti kurti teisių, lygybės ir įtraukties sprendimus realiame pasaulyje.
Struktūrinė literatūra ir įvairovė
Šio požiūrio šaknys slypi Eko bendruomenių sampratoje, kurią tyrinėja Lietuvos, Švedijos ir Baltijos šalių organizacijos bei universitetai. Eko bendruomenės gali siekti socialinės įtraukties per praktikas, kaip žvalūs būstai, ekologinė produkcija, kultūriniai mainai ir bendradarbiavimas. Tokios bendruomenės dažnai remiasi tolerancijos, atjautos ir bendradarbiavimo vertybėmis, o jų veikla prisideda prie jaunimo užimtumo, įtraukties bei socialinių retų atvejimų sprendimo.
Seniausios eko bendruomenės pasaulyje, pavyzdžiui Solheimar, parodė, kad ekologinės veiklos gali būti naudinga įtraukimas vaikams su negalia ir kitiems socialiniams sektoriams. Įvairūs tarptautiniai projektai, tokie kaip SIBREC (Social Inclusion in the Baltic Sea Region through Ecovillages and Communities), skirtingose šalyse tiria, kaip eko bendruomenės gali skatinti socialinį verslą, edukacines programas ir tarptautinę tyrimų veiklą visame regione. Šiuo metu Baltijos jūros regione taip pat vykdomi projektai, skatinantys tvarų vystymąsi ir socialinę įtrauktį per ekologines bendruomenes, pvz., žaliąją reabilitaciją, gamtos terapiją ir gyvūnų terapiją įvairioms visuomenės grupėms.
Apžvalgoje teigiama, kad socialinė įtrauktis per eko bendruomenes gali būti naudinga siekiant įtraukti jaunimą, imigrantus ir pabėgėlius bei kurti įperkčiau gyventi namus, auginti ekologiškus vaisius bei daržoves. Tyrimai rodo, kad šios bendruomenės gali būti svarbus įrankis sprendžiant socialines problemas, kurios kyla dėl socioekonominės nelygybės ir netinkamų gyvenimo sąlygų.
Praktiniai pavyzdžiai ir ateities perspektyvos
Socialinė ekologija pabrėžia, kad mūsų visų tarpusavio priklausomybė turėtų skatinti veiksmus, kurie užtikrintų funkcionalią sistemą - lavinamąjai visuomenei, kurioje nėra hierarchijos diktuojamų „laimėtojų“ ir „pralaimėtojų“. Imtis veiksmų reiškia kurti įtraukasSocialinė ekologija siūlo naudingus įrankius socialiniam darbui: analizę, politinį įsitraukimą, tarptautinius partnerystės projektus bei praktines edukacines programas visame regione.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Be to, šio požiūrio kritika skamba ir dėl praktinių iššūkių įgyvendinant idėjas, bet, pritaikant principus socialiniam darbui, jie tampa konkrečiais įrankiais gerinti žmonių padėtį ir kurti lygiavertį, kooperatyvų valdymą paremtą visuomenės gerove.
Socialinė ekologija, žmogaus prigimtis ir hierarchija
Trumpas apibendrinimas ir papildomi ištekliai
Socialinė ekologija nagrinėja nuolat kintančią ryšį tarp visų mūsų visuomenės dalių ir jų vaidmenį išlaikant sistemą sveika bei stabilią. Taikant šias principus, socialiniai darbuotojai gauna geresnį vaizdą, kaip sistema veikia skirtingas gyventojų grupes ir kokie politika skatinantys sprendimai gali būti efektyvesni ateityje.
| Terminas | Reikšmė |
|---|---|
| Socialinė ekologija | Studijų kryptis, nagrinėjanti žmogaus sąveiką su aplinka ir jos poveikį visuomenei bei aplinkai |
| Bronfenbrenner teorija | Penki sistemos lygmenys: mikro, mezo, exo, macro, chrono |
| Eko bendruomenės | bendruomeniniai projektai, skatinantys tvarią gyvenseną ir socialinę įtrauktį |
Šaltinis tyrimuose rodo, kad nuoseklus socialinės ekologijos taikymas gali padėti kurti lygiavertę, kooperatyvią visuomenę, kurioje užtikrintas bendras progreso ir aplinkos apsaugos santykis.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje