Per pastaruosius dešimt metų, kai šalyje prasidėjo globos reforma, požiūris į globą nuosekliai keitėsi - mažėjo institucinės globos įstaigų, vis daugiau vaikų patenka į šeimas ar šeiminius namus. Vaikų globos namų uždarymas - tai 2014 m. prasidėjusios vaikų globos institucijų pertvarkos dalis. Lietuvoje institucinėje globoje likusių vaikų skaičius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje - skaičiuojama apie 18 proc. visų alternatyvioje globoje esančių vaikų.
Pertvarka siekta uždaryti institucinius vaikų globos namus, bendruomeninių globos namų tinklą, didinti paslaugų prieinamumą. Per dešimtmetį pavyko pasiekti išties didelių pokyčių, uždaryti paskutiniai instituciniai globos namai. Šiuo metu šeiminiuose namuose, mažoje bendruomenėje, gyvena 997 tėvų globos netekę vaikai, globos centruose globojami 346 vaikai, šeimynose - 261, o šeimose - 4226 vaikai, kurie dėl labai svarbių priežasčių negali augti savo šeimoje.
Pagrindinės reformos kryptys ir pasiekimai
- Pradėję vaikų globos pertvarką 2014 metais, visą dešimtmetį daugiau dėmesio skyrėme šeimoms, kad vaikai galėtų saugiai augti savo tėvų šeimose - savivaldybėse šeimoms pradėta teikti kompleksines paslaugas, sustiprinta jų socialinė priežiūra.
- 2018 metais įvykdyta vaiko teisių apsaugos reforma, kuri leido užtikrinti pagalbą bei paslaugas ir toms šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai.
- Lietuvoje 2018 m. startavo globos centrai, kurių šiuo metu yra 66, atsirado profesionalių globotojų institutas - budintys ir nuolatiniai globotojai, aktyviai buvo stiprinama šeimynų veikla, taip pat dalis vaikų apsigyveno šeiminiuose namuose. Jų šiuo metu turime 177 ir juose auga 1032 vaikai.
- Per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus: 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6700, o 2014 m., pertvarkai tik prasidėjus, daugiau nei 3500 vaikų.
Konkrečios globos formos ir skaičiai
Dabartinės globos formos yra įvairios: fiziniai vaiko globėjai (rūpintojai), budintys globotojai, šeimynos, nuolatiniai globotojai, šeiminiai namai. Dauguma - apie 6000 tėvų globos netekusių vaikų - gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius globotojus, nuolatinius globotojus ar šeimynose.
| Globos forma | Skaičius |
|---|---|
| Fiziniai vaiko globėjai (rūpintojai) | 3314 |
| Budintys globotojai | 251 |
| Šeimynos | 54 |
| Nuolatiniai globotojai | 9 |
| Šeiminiai namai | 177 |
Iššūkiai ir problemos pertvarkos procese
- Nuolatinis globotojų, budinčių ar nuolatinių globotojų trūkumas: nors susidomėjimas ir apsisprendimas globoti Lietuvoje auga, tačiau nuolat trūksta globėjų. Tai itin aktualu kai kurioms vaikų grupėms - vyresniems nei 10 metų vaikams, didelėms brolių ir seserų grupėms, vaikams turintiems didesnių sveikatos sunkumų ar negalią, nepilnametėms mamoms su kūdikiais.
- Administracinės ir teisėkūros kliūtys: atliekami tyrimai atskleidžia, kad lėtas pertvarkos procesas, netinkami teisės aktai ir prastas tarpinstitucinis bendradarbiavimas trukdo greitam pokyčiui.
- Finansavimo ir išmokų problemos: vaiko priežiūros išmokos budintiems globėjams laikomos per mažomis, o tai stabdo žmones priimti laikinus globotinius. Vaiko iki šešerių metų priežiūrai per mėnesį skiriami 254 eurai, vyresnio nei dvylikos metų vaiko priežiūrai - kiek daugiau nei trys šimtai eurų.
- Kultūriniai ir socialiniai veiksniai: nors visuomenės nuostatos gerėja ir stereotipai nyksta, vis dar yra iššūkių įvaikinant vaikus su negalia ar vyresnio amžiaus vaikus.
- Tarptautinės krizės įtaka: kaip vieną didesnių iššūkių vaiko teisių specialistai mato ukrainiečių vaikų įvaikinimą - šiuo metu globos ar bendruomenės namuose auga beveik aštuoni šimtai ukrainiečių vaikų.
Tarpmėstinis bendradarbiavimas ir politinė valia
Pertvarkos proceso dalyviai išsakė, kad svarbiausias trukdis - prastas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Institucinė vaiko globa pastaraisiais metais kritikuojama kaip ydinga vaiko visapusiškam vystymuisi ir ugdymui, tačiau prasidėjusi sistemos pertvarka yra sudėtingas procesas, pastaraisiais metais daugiausia stringantis dėl politinės valios stokos ir dalyvaujančių subjektų (valdžios institucijų, globos namų, bendruomenių, mokslininkų) darnaus veikimo trūkumo.
Vaiko poreikiai ir parengimas globai
Tik šeimoje gali realizuotis vaiko psichosocialiniai poreikiai. Galime turėti puikiai veikiančius vaikų globos namus, kur gali būti patenkinami baziniai poreikiai, bet yra tam tikrų psichosocialinių poreikių, kurių negalime patenkinti, pavyzdžiui, vaikui yra labai svarbu prisirišti bent prie vienos suaugusiojo. Pasitikėti juo, kad nepaliks, sulauks pagalbos.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Vaiko paėmimas iš šeimos įvykdomas tik kai jo saugumui, sveikatai ar gyvybei iškilo realus pavojus. Vaiko teisių gynėjai deda visas pastangas padėti šeimai, kad, pasikeitus situacijai, vaikas galėtų augti su savo tėvais. Pokalbiui su vaiku vaiko teisių gynėjai skiria ypatingą dėmesį, visada išklausoma ir vaiko nuomonė, ji itin reikšminga.
Traumos įveika ir parama
Psichologinę traumą vaikams gali sukelti įvairūs žalojantys veiksniai. Vaikas susiduria su paliktumo, apleistumo jausmu. Galima pasitelkti psichologų, psichoterapeutų pagalbą, bet svarbiausia, kad vaiką suptų mylintys, rūpestingi suaugusieji. Jei globėjai supranta traumos anatomiją, tai tikrai galima padėti vaikui.
GIMK programa leidžia pažvelgti į vaiką giliau, šiek tiek kitomis akimis pamatyti jo pasaulį, poreikius ir patirtį. Mokymai paremti praktinėmis užduotimis, diskusijomis ir refleksijomis. Būsimi globėjai mokymų metu gali atvirai kalbėti apie tai, ką jie jaučia užduočių metu, atsakyti sau į daugelį klausimų.
Naujovės: nuolatinio globotojo institutas
Nuo liepos 1 d. pradeda veikti naujas nuolatinio globotojo institutas. Nuolatinis globotojas prižiūrės tuos vaikus, kurie turi įvairių sveikatos sunkumų, kurių yra atsisakę globėjai arba net įtėviai. Dažniausiai tai vyresni vaikai ir tie vaikai, kuriems reikia ypatingai daug pagalbos, medikų ar psichinės sveikatos specialistų priežiūros, specialaus globotojo pasirengimo ir begalinio atsidavimo.
Taip pat nuolatinis globotojas galėtų priimti didesnes brolių, seserų grupes, kai yra 3 ir daugiau vaikų, taip pat paauglius, nepilnametes mamas su kūdikiais. Nuolatinis globotojas bus finansuojamas iš savivaldybės lėšų ir gaus atlygį už vaikų priežiūrą. Toks atlygis yra būtinas, nes vaikų, kurių priežiūra pareikalauja daug iššūkių, reikės ir labai daug resursų: medikams, psichologams, kitiems specialistams.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Regioniniai pavyzdžiai ir iššūkiai praktikoje
Kupiškio rajone veikiantys vaikų globos namai yra vieni paskutiniųjų šalyje, kai dar ne visi globotiniai gyvena šeimose ar bendruomenės namuose. Šiuo metu globos namuose auga virš dešimties vaikų. Tačiau vaikų globos namų direktorė pasakoja, kad iki metų pabaigos šių globos namų neliks. Dalį vaikų tikimasi įsivaikins šeimos, kiti bus apgyvendinti vadinamuosiuose bendruomenės namuose.
Bendruomeniniuose globos namuose vaikai puikiai pasirengia gyvenimui savarankiškai. Nuo globos namų gyvenimas bendruomenės namuose skiriasi tuo, kad vaikai apgyvendinami nuosavame name arba bute. Jie esą kartu veda bendrą buitį kaip didelė šeima. Įprastai, buvusių globos namų pastatas nėra uždaromas - turime gražių pavyzdžių, kai statiniai pritaikomi kitai veiklai, pavyzdžiui, teikiamos paslaugos žmonėms su negalia ar senjorams.
Skaičiai ir tendencijos: laikina globa, įvaikinimai
Vaiko teisių gynėjų turimi duomenys rodo, kad laikina globa 2022 m. gale buvo nustatyta 817 vaikų, o 2023 m. pabaigoje - 1074 vaikams. Tendencijų mažėjimo nesijaučia. Kalbant apie nacionalinį įvaikinimą, tendencijos yra tokios: 2021 m. buvo įvaikinti 57 vaikai, 2022-siais - 59, o 2023 m. - 54 vaikai. Tarptautinio įvaikinimo skaičiai: 2021 m. - 12, 2022-siais - 7, o 2023 m. - 6 vaikai.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, nors apie įsivaikinimą galvoja kas antras apklaustasis, kasmet įvaikinama tik apie šimtas vaikų. Yra apie 200 šeimų, kurios laukia galimybės įsivaikinti.
Kodėl įvaikinti sudėtinga?
- Amžiaus ir sveikatos kriterijai: ypač retai įvaikinami negalią turintys vaikai.
- Gyvenimo sąlygų ir paslaugų trūkumas: žmonės vertina, ar gyvendami tam tikroje vietoje galės užtikrinti reikalingas paslaugas vaikui (ugdymas, medicininė priežiūra).
- Sąrašo neatitikimas: egzistuoja šeimų sąrašas ir vaikų sąrašas, bet dažnai šeima neatranda tinkamo vaiko tame sąraše.
Viešoji komunikacija, renginiai ir visuomenės įtraukimas
Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta Vaikų globos savaitės renginiai. Spaudos konferencijoje Prezidentūros kieme akcentuota, kad savaitės renginiais norima atkreipti dėmesį į globojamų vaikų poreikius, kviečiama tapti globėjais, savanoriais. Spaudos konferencijoje pristatyta ir šių metų Vaikų globos savaitės tema „Mano akims reikia tavo akių“. Savaitės renginiais siekiama atkreipti dėmesį į vaikams būtinas suaugusiųjų akis, ryšį, emocijas ir dėmesį.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Po spaudos konferencijos Prezidentūros kiemelyje buvo rašomi atvirlaiškiai, ant kurių atspaustos šeiminiuose namuose augančių vaikų sukurtos frazės. Tai vaikų mėginimas prisibelsti į širdis tų, kurie galėtų jiems sukurti namus. Pristatyta ir naujais eksponatais papildyta Artūro Morozovo fotografijų paroda „Tada, kai pamačiau Tave“. Nuotraukose jautriai įamžinta globojančių šeimų kasdienybė.
Ateities prioritetai ir būtini veiksmai
- Skatinti nuolatinių ir budinčių globotojų skaičiaus didinimą, užtikrinant tinkamas finansines ir paslaugines sąlygas globėjams.
- Tobulinti teisės aktus ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad pertvarka vyktų sklandžiai ir greičiau.
- Užtikrinti daugiau paslaugų vaikams su specialiais poreikiais ir jų šeimoms - medikų, psichologų, socialinių darbuotojų prieigą.
- Plėtoti bendruomeninius namus ir šeimos stiprinimo programas, kad vaikai gyventų arčiau bendruomenės ir gautų reikiamą socialinę paramą.
- Didinti viešąsias kampanijas ir švietimą, mažinant stigmas įvaikinimo ir globos kontekste, skatinti visuomenės paramą globėjams ir globojamiems vaikams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viliasi, kad iki metų pabaigos visi vaikai jau gyvens bendruomenės namuose. Iki metų pabaigos Lietuvoje bus įkurta per 80 bendruomeninių mažų namų, kur bus apgyvendinti visi likusieji, šiuo metu dideliuose globos namuose gyvenantys, vaikai. Tačiau, kaip pažymi vaiko teisių apsaugos kontrolierė, net ir tie bendruomeniniai globos namai dar nėra šeima - dar yra kur augti ir užaugti.