Viskas, ką turite žinoti apie kompensacijas už nacionalizuotą turtą Lietuvoje – įstatymai, procesai ir ekspertų nuomonės!

Lietuva antrą kartą pasiryžo atiduoti duoklę žydų bendruomenei - nepaisant to, kad prieš 11 metų jau buvo išmokėta kompensacija už neteisėtai nusavintą žydų bendruomenei priklausantį turtą, dabar vėl užsimota sumokėti dar virš 37 mln. eurų siekiančias kompensacijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime įstatymus, reglamentuojančius kompensacijas už nacionalizuotą turtą, mokėjimo tvarką, nuomones ir abejones, taip pat istorinį kontekstą.

Įstatymo esmė ir tikslai

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui išmokėti kompensacijas už nacių ir sovietų nacionalizuotą žydų nekilnojamąjį turtą. Seimas priėmė naujos redakcijos Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą.

Parlamentas jau uždegė žalią šviesą Geros valios kompensacijos už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų ir Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektui, kuriuo siekiama reglamentuoti kompensacijų tvarką už nacionalizuotą ar kitaip neteisėtai nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų nusavintą turtą.

Šiuo teisės aktu šiek tiek keičiamas modelis - dabar į kompensacijas galės pretenduoti ir fiziniai asmenys, bet iš esmės pats kontrolės mechanizmas ir fondo valdymas išlieka toks pat, koks ir buvo pirminiame įstatyme, atkreipė dėmesį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Pagrindiniai įstatymo tikslai:

Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga

Numato, kad simbolinės kompensacijos bus skiriamos už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą turtą, kuris priklausė iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusiems žydų tautybės asmenims.
Kompensacijos būtų skiriamos, kai šie asmenys neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn, dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų.
Kompensacija būtų skiriama už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą išlikusį žydų bendruomenių nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemę, bei iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusių žydų tautybės asmenų nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn dėl Holokausto nelikus šio turto savininkų ar įpėdinių.
Nauja įstatymo redakcija taip pat leis 5-10 mln. eurų fondui skirti individualių prašymų dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą tenkinimui.
Už vienam Lietuvos žydui priklausiusius visus neteisėtai nusavintus nekilnojamojo turto objektus fondas bendrai skirtų vieną kompensacijos sumą, kuri nepriklausytų nuo jam priklausiusio nekilnojamojo turto vertės. Konkreti skiriama suma būtų nustatoma fondo sprendimu, įvertinus bendrą visų gautų pagrįstų prašymų apimtį ir skiriamą kompensacijos sumą.
Fondo paskirta kompensacijos suma ne vėliau kaip iki 2025 m. liepos 1 d.

Įstatymas įsigalioja 2023 m. Jis turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio.

Kompensacijų mokėjimo tvarka

Kaip ir dabartinės, naujos kompensacijos bus skirtos Geros valios fondui, kuris jas išmokėtų turto savininkams bei paveldėtojams.

Lietuvos žydai ar jų įpėdiniai prašymus ir turimus juos pagrindžiančius dokumentus fondui turėtų pateikti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Fondas ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. įvertintų gautų prašymų pagrįstumą ir visiems Lietuvos žydams ar jų įpėdiniams nustatytų vienodą skiriamos kompensacijos dydį.

Prašymų būtų laukiama iki 2023-iųjų pabaigos, kompensacijos būtų išmokėtos per 2024-2030 metus. Kompensacijoms numatyta skirti papildomi 37 mln. eurų, o jas ketinama pradėti mokėti jau nuo 2024 m. Įstatymas apibrėžtų tokių kompensacijų dydį, mokėjimo terminus, tvarką bei galimo naudojimo paskirtis.

Kompensacijos galės būti išmokamos Lietuvos žydų bendruomenės puoselėjimo Lietuvoje tikslams, nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems Lietuvos žydams remti, taip pat fondo nustatyta tvarka fondui pateiktiems Lietuvos žydų ar jų įpėdinių individualiems prašymams dėl kompensacijos už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą tenkinti.

Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?

Kompensacijomis bus dengiamos ir fondo administravimo išlaidos, kurių metinė suma negali viršyti 10 procentų metinės kompensacijos dalies, tvirtinamos kiekvienų metų valstybės biudžete.

Norėdami gauti kompensacijas Lietuvos žydai ar jų įpėdiniai turės iki 2023 m. gruodžio 31 d. pateikti prašymus ir juos pagrindžiančius dokumentus.

Finansavimo šaltiniai ir paskirstymas

Seimas pritarė siūlymui išmokėti kompensacijas už nacių ir sovietų nacionalizuotą žydų nekilnojamąjį turtą2022 m. gruodžio 20 d. Seimas, 74 parlamentarams balsavus už, prieš 6 ir dviem susilaikius, pritarė Geros valios kompensacijos už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų ir Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymui (projektas Nr. XIVP-2290(2), kuriuo reglamentuojama kompensavimo už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų, tvarka.

Mokėtinos kompensacijos dydis už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą - per 37 mln. 71 tūkst. eurų; už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą, taip pat bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn dėl Holokausto nelikus šio turto savininkų ar įpėdinių, - 37 mln.

Kompensacijos bus skirtos:

Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje

nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems Lietuvos žydams remti. Šiam tikslui skiriama 868 tūkst. eurų;
fondo nustatyta tvarka fondui pateiktiems Lietuvos žydų ar jų įpėdinių individualiems prašymams dėl kompensacijos už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą išmokėjimo (toliau - prašymas) tenkinti. Šiam tikslui fondo sprendimu gali būti skiriama ne mažesnė kaip 5 mln., tačiau ne didesnė kaip 10 mln. eurų.

Nuomonės ir abejonės

Naujas kompensacijas skirti pasiūliusi premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Lietuva jau yra kompensavusi praradimus už žydų religinių bendruomenių turtą, tačiau už privačių asmenų nacionalizuotą turtą nėra atlyginta.

"Yra dvi skirtingo turto rūšys, dėl vieno sprendimas buvo rastas, dėl kito sprendimo buvo ieškoma, gal nuoširdžiai, gal nelabai nuoširdžiai, manau, kad Vyriausybei pavyko jį sutarti ir pasiūlyti, ir šiandien mes įstatymą svarstome", - sakė premjerė.

Premjerė teigė, kad Lietuvoje per Holokaustą išžudžius didžiąją dalį žydų nėra kam į kompensacijas pretenduoti, todėl dalis būtų skiriama bendruomenei.

Prieš projektą kalbėjusi opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, jog žmonėms iš naujų kompensacijų bus skiriamos „niekingai mažos lėšos“, ir ateityje žydų bendruomenės atstovai vėl galės kreiptis kompensacijų, argumentuodami, kad jiems praradimai nebuvo atlyginti.

"Man tas neadekvatumas, kai skiriamos niekingai mažos lėšos žmonių parastam turtui kompensuoti, kelia labai daug klausimų, ar mes vėlgi neturėsime to grįžimo atgal ir po kurios meto vėl (atsiras) grupės nepatenkintų žmonių, kurie sakys, kad jų turtas nebus kompensuotas", - sakė A.Širinskienė.

"Kiek bus žmonių, kurie negalėjo pasinaudoti restitucijos įstatymais ir kreiptis dėl savo privataus turto su dokumentais, mes pasakyti negalime, galime tik spėlioti. Didžioji dalis žmonių buvo sunaikinta, neišliko, nėra kam tą kompensaciją mokėti, todėl mokame ją bendruomenei", - sakė I.Šimonytė.

Prieš įstatymą kalbėję parlamentarai teigė, jog jis kiršina žydų organizacijas - tai rodo ir per svarstymą gauti protesto laiškai iš kai kurių bendruomenių, pvz., Kauno - o taip pat ir visą visuomenę.

"Svarstant įstatymą komitetuose buvo jausmas, ir labai didelis, kad yra susitarta su viena žydų bendruomene, visiškai ignoruojant kitas, nes laiškų ir protesto buvo ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų Lietuvos miestų", - sakė A.Širinskienė.

Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis teigė, kad parlamentas skirdamas kompensacijas „sukiršina žydų bendruomenę ir sukiršina lietuvių bendruomenę“.

Konservatorius Emanuelis Zingeris pripažino, kad žydai nėra vieningi dėl kompensacijų išmokėjimo Geros valios fondui, bet ragino balsuoti už įstatymą, kad būtų atstatytas istorinis teisingumas, kartu pasiliekant „galimybę įtakoti fondą ir padaryti jį atviresnį pasiūlymams“.

"Premjerė pasakė, kad ji girdi tuos balsus visuomenės, kurie nepatenkinti dalinimu, ir aš manyčiau, kad rinkimai žydų bendruomenės viduje neturėtų būti įtakoti pinigų dalinimo, gaunamo iš mūsų. Aš pasakyčiau, kad yra problemų, bet siūlyčiau balsuoti už, nes tai yra teisingumo atstatymo pradžia", - kalbėjo E.Zingeris.

Vyriausybei pasiūlius atnaujinti Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą Kauno žydų bendruomenė išplatino kelis viešus laiškus, kritikuodama iniciatyvą.

"Kai kurių Vyriausybės ir Seimo narių teiginiai, kad „mes nesikišam į bendruomenių ginčus“, „tegul patys aiškinasi“, yra ne kas kita, kaip pažeminimas, kaip kaulo numetimas alkaniems. (...) Jūs jau įsikišot į Lietuvos žydų bendruomenės reikalus priimdami tokį „Geros valios aktą“, suskaldėt ir taip trapią Lietuvos žydų bendruomenę, dabartinį Lietuvos žydų bendruomenės gyvenimą paversdami farsu ir pasityčiojimu iš žydų religijos", - į politikus kreipėsi Kauno žydų bendruomenė.

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky BNS yra sakiusi, kad įstatymas dėl naujų 37 mln. eurų kompensacijų yra kompromisinis, tačiau bendruomenė jį vertina teigiamai, o jo priėmimas bus „tam tikras išbandymas valstybei“.

Kauno žydų religinė bendruomenė stebisi, kodėl kompensacijos bus mokamos jau antrą kartą per 11 metų, jei dar 2011 metų įstatymo redakcijoje buvo įtvirtinta, kad kompensacijos suma yra galutinė ir ateityje jokių pretenzijų nebus reiškiama.

Bendruomenei klausimų kelia ir tai, kodėl tokia skubos tvarka užsimota priimti moralinės skolos įstatymo projektą. Svarstoma, galbūt to priežastimi galėtų būti nuo 2022 m. gruodžio 14 d. besikeičianti Amerikos žydų komiteto vadovybė, todėl bijoma, kad jai pasikeitus gali išsiskirti požiūris ir nuomonės.

Tačiau Lietuvos moralinė skola iš valstybės biudžeto bus ir vėl išmokama privačiam fondui, kurį valdo keli asmenys: Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir save Lietuvoje rabinu tituluojantis Amerikos pilietis Andrew Baker. Įdomu ir tai, kad fondas šių asmenų valdomas be jokių kadencijos terminų.

Kauno žydų religinė bendruomenė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad F. Kukliansky aktyviai dalyvauja Europos žydų kongreso veikloje, o jo ilgametis vadovas nuo pat 2007 metų yra rusų oligarchas Večiaslavas (Moše) Kantor, kuris Rusijoje valdo koncerną „AKRON“, kurį Vladimiras Putinas naudoja karo mašinos prieš Ukrainą palaikymui. Večiaslavas (Moše) Kantor taip pat yra artimas V. Putino bičiulis.

Pastebima, kad naujos redakcijos įstatymo projekte naujai įtvirtinamos ir kompensacijos lėšų panaudojimo galimybės - jas esą galima investuoti.

Tačiau ir tai - jeigu tik susidarys norinčiųjų sąrašas ir, jeigu bus pateikti reikiami ir Fondo reikalavimus atitinkantys dokumentai.

„Nes įstatyme nėra numatyti jokie kriterijai, kuriais turi vadovautis Fondas nustatant tinkamus paveldėtojus ar savininkus bei turto kilmę ir dokumentus“, - pabrėžia Kauno religinė žydų bendruomenė.

Kaip teigė Vyriausybės vicekancleris Rolandas Kriščiūnas, tuo atveju, jeigu vienam turtui atsirastų septyni paveldėtojai, tai jie tarpusavyje ir dalintųsi simboliškai išmokėtą sumą.

Sudvejoti naujuoju įstatymo projektu leidžia ir tai, kad šią akimirką, pasak Kauno religinės žydų bendruomenės, nėra net preliminaraus pareiškėjų bei turto sąrašo, tačiau nepaisant to, jau yra žinoma, kad kompensacija bus ne mažesnė kaip 5 mln. ir ne didesnė kaip 10 mln. eurų.

O štai, kur nueis likusi 27 mln. eurų skolos dalis - taip ir neaišku. Visgi, svarstoma, kad jei paveldėtojams taip ir liks neišmokėta „moralinė skola“, tai šis likutis bus panaudotas investicijoms arba tarpusavio dalyboms.

"Manome, kad yra sukurtas antikonstitucinis, diskriminacinis, korupcinis modelis, siekiant naudos Fondo steigėjams ir valdybos nariams finansuoti, todėl būtinas vėl teikiamo ir esamo įstatymo antikorupcinis vertinimas ir išsamus jau išmokėtų lėšų bei perduoto valstybės turto auditas ir tyrimas pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas, siekiant nustatyti teisinio reguliavimo trūkumus, galinčius sudaryti sąlygas korupcijai pasireikšti", - pareiškė bendruomenė.

Istorinis kontekstas

Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas. Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais. Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.

Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941-1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Geros Valios Fondas: Valdymas ir Paskirtis

Įstatymas numato, kad kompensacija būtų mokama iš valstybės biudžeto į Vyriausybės paskirtą fondą, šią funkciją atlieka Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas.

Numatyta, kad fondo kolegialus valdymo organas turi atstovauti Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei bendrijai, kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms ir įstaigoms, jeigu jos pareiškia tokį norą.

Žydams jau baigiamos išmokėti kasmet skiriamos kompensacijos už nusavintą religinių bendruomenių turtą - 37 mln. eurų įsipareigota išmokėti per dešimtmetį ir procesas turėtų būti užbaigtas iki kitų metų kovo.

Pagrindiniai faktai apie kompensacijas už nacionalizuotą turtą Lietuvoje

Faktas	Informacija
Įstatymo pavadinimas	Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas
Kompensacijos suma	37 mln. eurų
Kompensacijos gavėjai	Geros valios fondas, kuris išmoka savininkams ir paveldėtojams
Prašymų teikimo laikotarpis	Iki 2023 m. pabaigos
Išmokėjimo laikotarpis	2024-2030 metai

JAV vyriausybė sveikina Seimo sprendimą dėl 37 mln. eurų kompensacijų už nacių ir sovietų nusavintą turtą.

„Šio įstatymo priėmimas yra svarbus žingsnis pripažįstant Holokausto tragediją Lietuvoje. Priimtas įstatymas kalba ne tik apie praeities nuoskaudas.

Seimas pritarė siūlymui išmokėti kompensacijas už nacių ir sovietų nacionalizuotą žydų nekilnojamąjį turtą.

Primename, kad naujos kompensacijos būtų išmokamos už per 2024-2030 metus. Seimas antradienį patvirtino 37 mln. eurų kompensacijas už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį žydų turtą.

Seimas, 74 parlamentarams balsavus už, prieš 6 ir dviem susilaikius, pritarė Geros valios kompensacijos už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų ir Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymui (projektas Nr. XIVP-2290(2), kuriuo reglamentuojama kompensavimo už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų, tvarka.