Socialinės Reabilitacijos Sistema Deviacijos

Įvadas. Pastaruoju metu Lietuvoje yra susidariusi gana sudėtinga kriminogeninė padėtis. Nepilnamečių nusikalstamumas yra vienas skausmingiausių mūsų visuomenės gyvenimo reiškinių, nes jų „indėlis“ į bendrą nusikalstamumą yra žymiai didesnis negu suaugusiųjų. Paauglystės amžius laikomas rizikos amžiumi. Tada labai sparčiai pradeda formuotis asmenybė.

Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti psichologines deviantinio elgesio priežastis, ypatingą dėmesį skiriant paauglių amžiui, jo ypatumams ir socialiniams veiksniams, kurie gali lemti nukrypimus nuo visuomenės normų.

Asocialaus ir Deviantinio Elgesio Samprata

Paauglystės laikotarpis yra svarbus pasirengimui suaugusio žmogaus gyvenimui, t.y., "pasiekti emocinę ir ekonominę nepriklausomybę, įgyti socialinių įgūdžių, reikalingų pilietiniam kompetentingumui palaikyti, profesijai pasirengti darbinei veiklai bei vedybiniam ir šeimyniniam gyvenimui". Kartu tai ir socialinis procesas. Paaugliai išgyvena taip vadinamą "subrendimo jausmą", t.y., laiko save beveik suaugusiais ir reikalauja, kad su jais būtų elgiamasi kaip su suaugusiais. Su tais, kurie nepripažįsta šito jų jausmo ir ignoruoja jų savarankiškumą, kyla didesnių ar mažesnių konfliktų. Daugelis paauglių jaučiasi nemylimi, nereikalingi.

Paaugliai, kurių elgesys neatitinka normos ir skiriasi nuo visuomenėje priimtinų taisyklių, normų, vadinamas "sunkiu" arba "sunkiai auklėjamu". "Sunkiai auklėjamo" paauglio elgesys, veikla, nepaisanti jokių visuomenėje priimtinų bei nustatytų normų bei taisyklių, mokslinėje literatūroje apibūdinama "deviacijos" sąvoka. Deviacija apima tokias sąvokas kaip deviantinis, delinkventinis bei kriminalinis elgesys.

Deviantinis elgesys - tai vienas iš deviacijos pasireiškimo būdų, susijęs su tam tikrą amžių (paauglystė, suaugusieji) atitinkančių socialinių elgesio normų ir taisyklių, būdingų tam tikriems mikrosocialiniams santykiams (šeimos, mokyklos), pažeidimu ir laužymu. Delinkventiškas elgesys apibūdinamas kaip psichologinis polinkis arba tendencija pažeisti egzistuojančias elgesio normas. Delinkventai dažnai nepadaro rimtų nusikaltimų, teisės pažeidimų.

Taip pat skaitykite: Socialinė kontrolė: esmė ir formos

Būtinybė kontroliuoti žmonių elgesį visuomet bus aktuali problema, nes visuomet egzistuos nesuderinamumas tarp žmogaus poreikių bei realių galimybių. Siekimas patenkinti savo materialinius ar dvasinius poreikius tampa tuo vidiniu motyvatoriumi, kuris skatina žmones nusikalsti, pažeisti tam tikras normas.

Paauglių Deviantinio Elgesio Priežastys

Kalbant apie paauglių deviaciją kaip socialinę-pedagoginę problemą, pravartu būtų plačiau pasigilinti į pagrindines deviantinio elgesio priežastis:

1. Biologiniai veiksniai: Nepatogūs fiziologiniai bei anatominiai paauglio organizmo pokyčiai, kurie trukdo sėkmingai jaunuolio socialinei adaptacijai.
2. Psichologiniai veiksniai: Tai įvairių psichopatologijų ar tam tikrų charakterio bruožų akcentuacijų buvimas. Kiekviename vaiko raidos etape formuojasi tam tikri psichikos, charakterio, asmenybės bruožai, savybės. Paauglystės laikotarpiu yra išskiriami du psichikos vystimosi procesai: arba jaunuolio atitolimas nuo tos socialinės aplinkos, kur jis auga, arba priartėjimas. Jeigu paauglys šeimoje jaučia tėvų meilės, šilumos, dėmesio stoka, tai jo atitolimas tokiu atveju bus kaip apsauginė reakcija. Toks paauglio psichologinis atitolimas gali pasireikšti įvairiomis neurotinėmis reakcijomis, įvairiais bendravimo su aplinkiniais sutrikimais, emociniu šaltumu, padidintu jautrumu, polinkiu į įvairius psichinius susirgimus, netolygiu, lėtesniu psichikos vystymusi, įvairiomis psichikos patologijomis. Paaugliams būdingos reakcijos kaip protestas, atsisakinėjimai yra nedarnių šeimos narių tarpusavio santykių rezultatas. Tais atvejais, kai paauglio vertybių sistema yra nesusiformavusi ar susiformavusi "ydingai", jo interesų ratas tampa ribotas, apsiribojantis asmeninis materialinis naudos ieškojimu. Paauglių egocentrizmas bei kritiškas, dažnai priešiškas jų požiūris į vyraujančias normas, taisykles bei kito asmens teises, dažnai sukelia "neigiamos lyderystės" reiškinį. Tada formuojasi asocialios paauglių grupės ar grupuotės, kurių veikla dažnai tampa net kriminaline. Tokiomis grupuotėmis priklausantys paaugliai pasižymi menku atsakomybės už savo veiksmus jausmu.
3. Socialiniai - pedagoginiai veiksniai: Atsiranda kaip mokyklinio, šeimyninio ar visuomeninio ugdymo proceso defektų padariniai. Deviantinis elgesys iš dalies yra vaikų pedagoginio apleistumo rezultatas, t.y. pedagoginis apleistumas čia suprantamas plačiąja prasme, t.y., ne tik kaip klaidingo ugdymo proceso dalis mokykloje, bet ir kaip ydingo, netinkamo auklėjimo šeimoje, visuomenėje. Kai vaikai yra nepakankamai arba neteisingai auklėjami šeimoje bei mokykloje (pedagogiškai apleisti), tuomet jie tampa nepajėgūs atlikti naujus socialiai vertingus reikalavimus, kuriuos kelia visuomenė bei mokykla, atsilieka nuo vienmečių doroviniu bei kultūriniu vystymusi - elgesys nukrypsta nuo tam tikrų normų, vyksta nepageidaujama socializacija ir pan. Ugdymo procesuose, esant tam tikriems defektams, paauglys nėra apsaugomas nuo neigiamos patirties, tai gali sąlygoti ir jauno žmogaus socialinę dezadaptaciją. Svarbus veiksnys paauglio psichosocialiniame vystymesi yra šeima. Tam tikri nesklandumai šeimoje yra prielaidos vaiko deviantinio elgesio susiformavimui.
4. Ekonominiai veiksniai: Tai materialinė padėtis šeimoje, bedarbystė, socialinė atskirtis.
5. Moraliniai - etiniai veiksniai: Pasireiškia žemu šiuolaikinės visuomenės moraliniu-doroviniu lygiu, deformuota vertybių sistema, kurios vertybių skalėje pirmiausia atsidūrė materialiniai dalykai, o dvasiniai prarado savo vertę. Šiuolaikinė visuomenė ilgą laiką buvo abejinga joje vykstantiems įvairiems procesams, o taip pat ir nepilnamečių deviantinio elgesio apraiškoms.

Nusikalstamumas Kaip Vaikų Delinkventiško Elgesio Pasireiškimo Forma

Nusikalstamumo Socialiniai Veiksniai

Šeima nepilnamečiams yra viena svarbiausių socialinės įtakos grupių. Moksliniai tyrimai rodo, jog yra ryšys tarp nepilnamečių nusikaltimų ir šeimos ypatumų. Mokslinėje literatūroje galima pastebėti, kad buvo atlikta nemažai tyrimų, siekiančių nustatyti, kokie yra šeimos veiksniai, skatinantys nepilnamečius nusikalsti.

Yra siūlomos įvairios šeimų, iš kurių yra kilę nepilnamečiai nusikaltėliai, tipologijos:

Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija

• Tipinė tradicinė šeima, kurioje vaikai dažniausiai nusikalsta atsitiktinai dėl aplinkos.
• Šeima, kuriai būdinga visiška struktūrinė ir moralinė deformacija, kurioje yra didelė kriminogeninė rizika vaikams. Smurtas prieš vaikus, agresyvus tėvų elgesys su vaikais yra viena esminių priežasčių, skatinančių jaunuolius tapti deviantais.
• Dirbančios motinos turi nemažai įtakos nepilnamečių nusikalstamumui, kadangi jos dirba ir neturi laiko kontroliuoti savo vaikų. Taigi daugelis vaikų grįžta iš mokyklos į tuščius namus. Tokie vaikai yra žymiai labiau linkę įsitraukti į deviantinę veiklą.

Mokykla - tai antrasis nepilnamečio socializacijos agentas. Tačiau pasitaiko atvejų, kad ir mokykla gali lemti, jog nepilnametis pakryps į nusikalstamą kelią. Tokio elgesio tikimybė padidėja, kai ir mokykla, ir šeima nesugeba suteikti nepilnamečiams žinių, įgūdžių, nesuformuoja įsitikinimų, kurie pakreiptų vaiką visuomenei priimtina kryptimi.

Neformalios grupės - tai nepilnamečių, kartais ir vienmečių, kompanijos, kurios gali nepilnamečiui turėti didelę reikšmę, ypač kai jis turi problemų namuose ar mokykloje. Neužimtumas - šiuo metu tai ypač dažnai socialinėje aplinkoje pasitaikantis reiškinys. Tai ir nepilnamečių įdarbinimo, ir laisvo laiko organizavimo problema. Bet ar neužimtas nepilnametis padarys nusikaltimą ar ne, priklauso ne vien nuo laisvo laiko turėjimo. Tam reikšmės turi dar ir tai, kur, su kuo, kokioje aplinkoje yra praleidžiamas laikas.

Nuteisto Nepilnamečio Charakteristika

Nuteisto nepilnamečio charakteristika nusakoma paauglio amžiaus ypatumais, kurie skiriasi audringu fiziniu vystimusi, sparčiu augimu, energija, iniciatyva, asmenybės aktyvumu. Padidintas jautrumas, dvasinės pusiausvyros neturėjimas gali būti drausmės pažeidimo priežastimi. Nuteisti nepilnamečiai labai jautriai reaguoja į išorės veiksmus tiek teigiamus, tiek neigiamus. Neadekvatus savęs ir tikrovės įvertinimas turi įtakos nuteistų nepilnamečių neigiamo požiūrio į moralę susiformavimui, kuris mažina socialinį elgesio reguliavimo efektyvumą ir apsunkina visuomenės ugdymo teigiamas nuostatas, pažiūras bei įsitikinimus. Didelę įtaką tokiame amžiuje turi savęs vertinimas, kuris daugiausia yra padidintas arba pamažintas.

Kaip rodo socialiniai tyrimai, atlikti perauklėjimo įstaigose, didžioji dauguma paauglių iki nuteisimo mažai domėjosi knygų skaitymu, muzika. Tik nedaugelis sportavo. Daugiau kaip 70 proc. nuteistų nepilnamečių, kaip parodė tyrimai, iki nuteisimo turėjo 5-8 valandas laisvalaikio per dieną. Nuteisti nepilnamečiai dažniausiai neturi specialybės, daugelis neturi darbo stažo. Neretai laisvo laiko perteklius veda prie to, kad jie pripranta prie alkoholio, narkotikų, anksti pradeda lytinį gyvenimą, kas atitolina juos nuo visuomenei naudingų užsiėmimų, dažnai priveda prie giminystės ryšių, suinteresuotumo mokslu, darbu nutrūkimo, o galiausiai nusikaltimo įvykdymo.

Didelė dalis nuteistųjų augo nepilnose šeimose, vaikų namuose ir mokyklose - internatuose. Tėvų ar vieno iš jų nebuvimas apsunkino dorovinių nuostatų formavimąsi. Šeimose, kur yra abu tėvai, pastebimas supratimo tarp suaugusiųjų ir vaikų nebuvimas, spragos doroviniame paauglio ugdyme, tėvų abejingumas vaiko problemoms, draugams.

Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje

Gauti duomenys apie lytinį vaikų ir paauglių auklėjimą byloja apie iškilusią problemą ir trūkumus sprendžiant šias problemas. Jaunesnių ir vyresnių klasių mokiniai įgyja tik paviršutiniškas žinias lytinio švietimo klausimais ir tai tik epizodiškai. Didelis nusikaltimų, pasikėsinant į lytinę nepriklausomybę, skaičius liudija jaunų žmonių tarpe atsiradusius moralinius nuostolius, kuriuos patiria ne tik konkretus mažametis ar paauglys, bet ir jį supantieji.

Sunki materialinė padėtis sumažina paauglių norą patenkinti savo interesus ir norus, o tai nepilnamečius dažnai stumia į nusikaltimus. Dauguma sunkių nusikaltimų, pasižyminčių ypatingu nemotyvuotu žiaurumu,- žmogžudystės, chuliganizmas, sunkūs kūno sužalojimai - įvykdomi paauglių, paveiktų alkoholio ir narkotinių medžiagų. Tokių nusikaltimų įvykdymas yra laikomas sunkinančiomis nusikaltimo aplinkybėmis.

Paaugliai, siekdami nepriklausomybės ir savarankiškumo, bet tam nepasiruošę, lengvai pasiduoda asocialių asmenų psichologinei įtakai. Tai, ko nepilnametis nebūtų nusprendęs atlikti pats, tampa realybe grupėje. Dalis paauglių, vykdydami nusikaltimą, vertina tai kaip išdykėlišką, padaužišką, valiūkišką veiklą.

Galima daryti prielaidą, jog nuteisti nepilnamečiai - tai asmenys su sutrikdytu socializacijos procesu, skirtingai suvokiantys socialinius vaidmenis, įtraukti į socialinių ryšių ir požiūrių sistemą.

Nepilnamečių Nusikaltimų Prevencijos Priemonių Sistema

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje keitėsi kultūrinis, socialinis ir politinis gyvenimas. Visuomenėse vykstantis socialinių struktūrų persitvarkymas paaštrino daugelį socialinių, psichologinių ir ekonominių problemų. Tai palietė iš esmes kiekvieną šeimą, joje augančius vaikus. Bedarbystės problema skatina asocialių šeimų didėjimą, degradaciją, depresiją, kelia pavojų vaikų saugumui, jų ateičiai. Jaunimas, kaip viena aktyviausių visuomenės grupių, gana jautriai reaguoja į įvairius sociokultūrinius, ekonominius ir politinius pokyčius, vykstančius visuomenėje.

Pagrindinė kovos su nepilnamečių nusikalstamumu kryptis - visapusiškas jos prevencijos sistemos veiksmingumo didinimas.

Žinant pagrindines deviantinės asmenybės formavimosi priežastis, svarbiausias daromas auklėjimo klaidas, galima tinkamai pritaikyti prevencinę veiklą. Deviantinis elgesys iš dalies yra pedagoginio apleistumo rezultatas, t.y., kai dėl auklėjimo stokos ar ugdymo proceso defektų atsiranda vaiko veiklos ar elgesio nukrypimas nuo normos. Pedagoginis apleistumas labai lengvai gali išsivystyti į socialinį apleistumą, kuris pasireiškia daug sunkesnėmis deviantinio elgesio formomis, tokiomis kaip teisėtvarkos pažeidimai, kriminalinis elgesys, tapimas nusikaltėliu.

Taikant prevenciją, yra itin svarbus socialinių įgūdžių ugdymas, kurių turėjimas leidžia išvengti įvairių deviantinio elgesio apraiškų. Jų ugdymas ypač svarbus jau pačiame ankstyvajame vaiko amžiuje, siekiant išvengti įvairių deviacijos apraiškų tolesniame asmens elgesyje. Vienas iš būdų, kaip reaguoti į nepilnamečių nusikaltimus, yra gerovės metodas - pozityvioji socializacija ir ankstyvoji prevencija. Antrinė pagalbos prevencija taikoma asmenims, kurie suvokiami kaip potencialūs smurtautojai arba galimos aukos. Tretinės prevencijos ir socialinės pedagoginės reabilitacijos tikslas yra užtikrinti, kad tas pats asmuo nesiimtų smurto pakartotinai arba vėl netaptų smurto auka.

Pagalba ir Prevencija

Svarbu užtikrinti, kad vaikai iš priklausomų tėvų šeimų gautų reikiamą pagalbą. Tai gali būti:

• Psichologinė terapija
• Socialinė parama
• Pagalba priklausomiems tėvams

Prevencinės priemonės taip pat yra labai svarbios. Tai apima švietimą apie priklausomybių žalą, ankstyvą problemų nustatymą ir pagalbą šeimoms, kurioms gresia priklausomybės.

Nepilnamečių Nusikaltimų Prevencijos Priemonių Analizė

Siekiant padėti vaikams ir paaugliams, būtina ne tik žinoti ir suprasti delinkventinio elgesio sampratą, tačiau ir įsigilinti į delinkventinio elgesio pasireiškimą ir atsiradimą lemiančius veiksnius, todėl vienas iš svarbiausių procesų, nuo kurio priklauso vaikų elgesys, yra socializacijos proceso sėkmė.

Į klausimą, kas verčia paauglius nusikalsi ir sužiaurėti, vienareikšmiško atsakymo nėra. To priežastys įvairios ir viena iš jų tai, kad vaikų delinkventų vertybės nėra vienodos su normalaus elgesio vaikų vertybėmis. Pagrindinius veiksnius lemiančius vaikų ir paauglių delinkventinį elgesį, įvairus autoriai nurodo panašius, tačiau kai kurie iš jų nurodo jų daugiau arba kitaip juos įvardija. Skirtinga veiksnių, lemiančių vaikų ir paauglių delinkventinį elgesį, sklaida priklauso nuo autoriaus požiūrio į delinkventinį elgesį. Vieni autoriai pabrėžia psichologinį vaikų ir paauglių delinkventinį elgesį lemiančių veiksnių aspektą, kada išskiriami tokie lemiantys veiksniai, kaip paauglio ir vaiko vidinės nuostatos, polinkiai pažeidinėti socialines normas, charakterio nukrypimai ir kt. Kiti autoriai savo mokslinėse darbuose pabrėžia tokius veiksnius, kaip socialinė aplinka, priklausomybę tam tikrai socialiniai kategorijai ir kt.

Bet kokioje šeimoje vaikas negimsta "delinkventu". Galima teigti, kad šeimos sudėtis, atmosfera joje, pajamos ir daugelis kitų aspektų gali įtakoti nepilnamečių delinkventinį elgesį. Taip pat vaikų šeimyninė padėtis yra labai svarbi vaiko socializacijos pro...

tags: #deviacija #socialine #reabilitacijos #sistema #pagalba