Teismai nagrinėdami bylas dėl fizinio asmens garbės ir orumo, taip pat dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimų, yra suformavę svarbią taisyklę: civilinė atsakomybė gali būti taikoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str. (Asmens garbės ir orumo gynimas), kai paskleidta informacija yra žinia ar faktas, o ne subjektyvi, asmens vertinimu paremta nuomonė. Nuomonės paskleidimas, įskaudinantis asmenį ir neatitinkantis tikrovės, gali būti teisėtai ginamas tik kai jis neatitinka žinių sampratos, o tik tuo atveju, kai pažeidžia garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją.
Nuomonės ir žinių atskyrimas teisiniame kontekste
Nedaug kas žino, kad egzistuoja teisė tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui ginti savo pažeistą garbę/dalykinę reputaciją paskleidus nuomonę (ne žinią!), ir reikalauti savo teisių gynimo. Vienoje iš naujausių savo nutarčių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2021 m. balandžio 28 d., civilinė byla Nr. e3K-3-109-684/2021) išaiškino, kad kai nuomonė yra žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti, ją paskleidęs asmuo pažeidžia bendrąsias pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).
Tyrimas rodo, kad nuomonės paskleidimas gali būti laikomas jos žeminančia forma, kai ji išreiškiama tokiais būdais ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina kitą asmenį ir siekia tikslų, kurie sužaloja asmens reputaciją. Tokiu atveju gali būti pažeidžiama ir CK 1.137 straipsnio 3 dalis dėl piktnaudžiavimo teise, kai asmuo siekia įgyvendinti teisę taip, jog pažeistų kitų asmenų teises ar interesus.
Teisinės sąlygos, kada garbė ir orumas yra ginami
Pagal teismų praktiką garbė ir orumas yra ginami tik įvertinus šias aplinkybes: paskleidimo faktą, susiejimą su konkrečiu asmeniu, tai, kad paskleista informacija žemina ar apibūdina asmenį kaip negarbINGĄ elgesiui ryškiai netinkamą asmenį, bei paskleistos informacijos neatitiktį tikrovei. Svarbu atskirti žinią nuo nuomonės: teismai vertina, ar paskleista informacija yra tikrovės neatitinkanti žinia ar subjektyvi nuomonė. Socialiniuose tinkluose dažnai vyrauja nuomonės forma, todėl teisių gynimas gali būti sunkesnis, tačiau tai neužkerta kelio atsakomybei už garbės ir orumo pažeidimą.
Taikant civilinę atsakomybę, dažnai nagrinėjama, ar paskleista nuomonė buvo sąžininga, etiška, ar buvo siekiama išryškinti ar išvystyti teigiamą tikslą - pagerinti asmens veiklą ar atskleisti trūkumus. Subjektyvūs samprotavimai, jei jie yra nesąžiningi, nepagrįsti faktais ar nutylėta konteksto dalis, gali būti pripažinti žeminančiais garbę ir orumą.
Taip pat skaitykite: Dienos priežiūros centrai Lietuvoje
Paneigimo teisė ir neturtinės žalos klausimas
Paneigimas, kaip specifinis CK 2.24 straipsnyje nustatytas teisių gynimo būdas, gali būti netaikomas ne visais atvejais: ne visada paskleista nuomonė gali būti paneigiama, bet gali būti reikalaujama paneigti paskleistą žinią, jeigu ji atitinka nuomonės sampratą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas, kai nors teisių gynimo pripažinimas nepakanka, o konkrečiu atveju įrodyta, kad žala buvo padaryta suasmeninta paskleidus nuomonę ar žeminančią komunikaciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 2020 m. lapkričio 20 d. byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 nurodo, kad teisės pažeidimo pripažinimas gali būti pirmas žingsnis, tačiau kartais būtina priteisti neturtinę žalą, siekiant tinkamai apginti pažeistą teise.
Teisė į asmens garbę ir orumą socialinių tinklų eroje
Dabartinės informacinių technologijų plėtotės laikotarpiu, kai bet kuris asmuo gali išreikšti nuomonę ar paskelbti turinį socialiniuose tinkluose, atsakomybė už žodžius tampa aktuali. Socialiniai tinklai sukuria įspūdį, kad atsakomybė už žodžius yra mažiau akivaizdi, todėl naudotojams būtina įvertinti galimas teisines pasekmes. LR Civilinio kodekso 2.24 str. 1 d. įtvirtina teisę reikalauti paneigti paskleistus duomenis, kurie žemina garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės, taip pat reikalauti kompensacijos už turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat galima reikalauti pašalinti netiksliai atstovaujamus duomenis iš socialinio tinklo paskyros.
Neturtinė žala apima ne tik dvasinį sukrėtimą ar reputacijos pablogėjimą, bet ir apsunkintą bendravimą bei emocinį išgyvenimą. Atsakomybė už šią žalą gali tekti ne socialinio tinklo platformos savininkui, bet paskleidusiam asmeniui, kuris turi būti identifikuojamas, kadangi dažnai vartotojai naudoja slapyvardžius ar nepateikia kontaktinės informacijos.
Kaip ginti savo teisę - praktiniai patarimai
- • Pradėkite nuo tiesioginio asmens kreipimosi ir reikalavimo paneigti garbę žeminančius teiginius bei jų pašalinimo.
- • Apsvarstykite civilinės atsakomybės bylą pagal CK 2.24 ir/ar CK 1.137 bei 6.263 straipsnių nuostatas, kai nuomonė ar žodinė išraiška pažeidžia jūsų teisę į garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją.
- • Įvertinkite tinkamą atsakomybės formą: ar tai pakanka pripažinti teisės pažeidimą, ar reikia kompensacijos neturtinei žalai.
- • Siekdami teisingumo, rinkitės teisinį kelią, kuris užtikrins veiksmingą pažeistų teisių gynimą ir atitiktų konstitucines teisę į garbę ir orumą gynimo priemones.
Teisinės tendencijos: kas svarbiausia šiuolaikiniame kontekste
Nagrinėjimas rodo, kad pagrindiniai skirtumai tarp garbės ir orumo delikto bei nusikalstamos veikos yra kaltės pobūdis, pažeidimo pasekmės, pažeidėjo subjektas, įrodinėjimo pareigos bei galutinės pasekmės. Panašiai, tyrimai atskleidžia poreikį aiškiai diferencijuoti viešųjų asmenų ir privačių asmenų ribas, atsižvelgiant į skirtingas kontekstualias situacijas ir socialinių tinklų įtaką. Tačiau visais atvejais būtina išlaikyti etišką ir sąžiningą nuomonės reiškimą, bei vengti žeminti asmens garbę ir orumą be objektyvaus, faktiniu pagrindu grindžiamo argumento.
Remiantis teisės doktrinos ir praktikos tyrimu, visgi yra teisinė galimybė tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui ginti savo pažeistą garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją paskleidus nuomonę - tačiau svarbu tinkamai įvertinti, ar paskleista informacija yra nuomonė ar žinia, bei kokius teisinius veiksmus taikyti priklausomai nuo konkrečios situacijos.
Taip pat skaitykite: kaip ugdyti moksleivių orumą
Titulinis išvados pobūdis
Vis dėlto svarbiausia - užtikrinti, kad asmens teisės būtų ginamos efektyviai, o teisės normos būtų pritaikytos ne formalistškai, o realiai apsaugant garbę, orumą bei dalykinę reputaciją, nepriklausomai nuo to, ar paskleista nuomonė ar žinia buvo paskleista socialinėje platformoje ar kitose komunikacijos formose. Lietuvos konstitucinės ir tarptautinės teisės garantuoja teisę ginti pažeistą garbę ir orumą, o teisinės priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir siekiant tinkamo teisinio atsako už nuomonės ar žurnalistinės veiklos pažeidimus.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
tags: #moksleiviu #garbe #ir #orumas #socialine #pedagogine