Atžalynas - tai pavadinimas, kuris Kaune ir jo apylinkėse asocijuojasi su vaikų globa, rūpesčiu ir pastangomis sukurti šiltus namus tiems, kuriems likimas nepagailėjo iššūkių. Nors šiandien, 2025 m. balandžio 16 d., "Atžalynas", kaip tradiciniai vaikų globos namai, jau nebeveikia, jo istorija ir palikimas yra verti dėmesio. Šiame straipsnyje panagrinėsime "Atžalyno" istoriją, jo transformaciją, naujas vaikų globos formas ir iššūkius, su kuriais susiduriama šiandien.
Kauno vaikų globos namai „Atžalynas“ tai nuo 1944 m. veikianti įstaiga, besirūpinanti tėvų globos netekusiais vaikais ir našlaičiais. Per šį laikotarpį keitėsi įstaigos pavadinimai, adresai, globojamų vaikų amžius ir skaičius.
"Atžalyno" Istorija: Nuo Įkūrimo Iki Uždarymo
1944 m. buvę Kauno miesto priešmokyklinio amžiaus vaikų namai, tais pačiais metais pavadinti Kauno miesto vaikų namais Nr. 1, o 1993 m. pavadinti Kauno vaikų namais „Atžalynas“. Iš pradžių įsikūrę Žemaičių g. 59, globos namai vėliau persikėlė į naujas patalpas Josvainių g. 1, o 1985 m. į dabartines patalpas Partizanų g. 85. Per septyniasdešimt savo veiklos metų šie globos namai ilgesniam ar trumpesniam laikui tapo namais daugiau nei trims tūkstančiams vaikų.
Šių metų lapkričio 26 d., trečiadienį, 12 val., Kauno Gerojo Ganytojo parapijos bažnyčioje (V. Krėvės pr. 95 A) buvo švenčiamas Kauno vaikų globos namų „Atžalynas“ 70-asis veiklos jubiliejus.
Būtent jie sugalvojo iniciatyvą keliauti į vaikų globos namus ir parodyti vaikams, kuo gamtos mokslai gali būti įdomūs. Iš pradžių su vaikais savanoriai iš LGMOA susitikdavo laisvu metu, rodydavo jiems įvairiausių eksperimentų. Vėliau, po maždaug ketverių metų, kilo idėja, kad savanoriai gali vaikus mokyti ne tik gamtos, bet ir kitų mokyklinių dalykų, padėdami jiems ruošti namų darbus.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Projektas sudarytas iš dviejų dalių: viena pusė - mokslas, o kita - buvimas vaikų vyresniais draugais. Abi pusės turi savo žavesio. Labai smagu, kai vaikas pasigiria, kad šiandien gavo devintuką ar dešimtuką. Gera, kai vaikas su tavo pagalba pagerina pažymius. O kita pusė irgi suteikia daug džiaugsmo: labai gera bendraujant su vaikais prisiminti savo vaikystę, paauglystę ir tuo pačiu, užmegzti tvirtus ryšius.
Kiekvieną mėnesį įvyksta po renginį visiems vaikams bendrai. Pavyzdžiui, pavasarį vyksta profesijų dienos, kviečiame tam tikros profesijos (pavyzdžiui, kirpėjų, gaisrininkų) atstovą, kuris pasakoja vaikams apie savo darbą ir bando juos sudominti. Dar rengiame protmūšius, kino vakarus. Už tokius didesnius renginius atsakinga savanorių organizatorių komanda.
Nors dauguma mūsų - VU studentai, bet yra ir moksleivių. Jie geri korepetitoriai, nes dar nėra pamiršę, ko reikalauja mokykla, tad gali šauniai vaikams padėti. Taip pat dalyvauja ir vyresnio amžiaus savanorių. Pavyzdžiui, vienai iš vyriausių savanorių jau daugiau kaip keturiasdešimt.
Nėra taip paprasta pasakyti, nes kiekvienas atvejis labai unikalus, bet jeigu vaikai patys pareiškia norą turėti savanorį, tai jau ženklas, kad mūsų veikla naudinga ir reikalinga. Žiūrint iš kiekybinės pusės, vaikų pažymiai tikrai pagerėja ir, kiek mes skaičiavome, dažniausiai pažymiai pakyla vienu arba dviem balais.
Kalbant apie bendravimą irgi - vaikai tikrai laukia savo savanorių, ypač mažesnieji. Kartu vaikai ir labai nusimena, kai koks nors savanoris išeina ir projekto arba tiesiog pradingsta. Kai kurie žmonės pasižiūri į projektą labai neatsakingai, o tada vaikams liūdna - ypač mažiesiems, kuriems labai reikia šilumos. Visi laukia jaunesnių savanorių - vyresnių draugų. Labai prie jų prisiriša ir visada džiaugiasi bendravimu su jais.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Tai liečia mažesnius vaikus, o vyresni, maždaug nuo aštuntos klasės, jau supranta, kad artėja egzaminai, ir savanorių labiau laukia dėl pagalbos moksluose.
Man vienas iš sunkiausių momentų buvo, kai vaikai pradėjo pasakoti, kaip juos paliko tėvai ir ką jie tuo metu išgyveno. Labai bijojau, nežinojau, ką reikės daryti, kai vaikai pradės apie tai kalbėti, bet dabar žinau, kad paprasčiausiai reikia suteikti vaikams laisvę išsipasakoti. Ir nereikia vaikų apie tai klausti. Jeigu jie norės - pasipasakos, o jeigu ne, tai ir nereikia pradėti kalbos ta tema. Naujiems savanoriams visada sakau, kad vaikams pradėjus kalbėti apie tokius dalykus, reikia tiesiog išklausyti, būti kartu, suprasti juos, parodyti, kad aš esu šalia, jeigu nori pasikalbėt.
Veikiame Vilniuje ir Kaune. Pirma priežastis - padėti vaikams, kurie turi mažiau galimybių. Antra - parodyti jiems, kad mokslas gali būti įdomus.
Transformacija ir Deinstitucionalizacija
„Atžalynas“ - tai ne tik pastatas, bet ir žmonių, dirbusių ir gyvenusių jame, istorijos. Iš istorinių duomenų matyti, kad „Atžalynas“ gyvavo dar sovietmečiu, tuomet vadinosi Kauno vaikų namais Nr. X. Laikui bėgant, keitėsi ne tik pavadinimas, bet ir globos modelis. Nuo didelių institucinių globos namų pereita prie šeimynų tipo įstaigų, o galiausiai - prie vaikų apgyvendinimo butuose, siekiant kuo labiau priartinti juos prie normalios šeimos aplinkos.
2017 m. „Atžalynas“, kaip tradiciniai vaikų globos namai, buvo uždaryti. Tai buvo reikšmingas žingsnis deinstitucionalizacijos link - proceso, kurio tikslas yra atsisakyti didelių institucinių globos įstaigų ir pereiti prie šeimos tipo globos formų. Kaunas tęsia permainas, atsisakęs savivaldybei pavaldžios buvusios vaikų globos įstaigos. Ant „Atžalyno“, kur dar neseniai gyveno 42 globojami vaikai, durų Partizanų gatvėje užkabinta iškalbinga lentelė su užrašu „Uždaryta“. Uždaromoje įstaigoje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėta, kad šių globos namų uždarymas - naujo etapo pradžia ne vien Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
Naujos Vaikų Globos Formos
Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimynų ir butų yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti vaikams kuo geresnę aplinką augti ir vystytis. Šeimynos, kuriose gyvena keli vaikai su globėjais, leidžia sukurti artimesnius ir stabilesnius santykius, o gyvenimas butuose suteikia vaikams daugiau savarankiškumo ir galimybių mokytis buities įgūdžių.
Šios naujos globos formos yra pagrįstos principu, kad kiekvienas vaikas turi teisę augti šeimai artimoje aplinkoje. Tai reiškia, kad vaikai turėtų turėti galimybę gyventi mažose grupėse, su nuolatiniais globėjais, kurie rūpinasi jų poreikiais ir padeda jiems pasiruošti savarankiškam gyvenimui.
Šeimynos: Šilti Namai Suaugusiųjų Globoje
Šeimynose vaikai gyvena su globėjais, kurie atlieka tėvų vaidmenį. Globėjai rūpinasi vaikų kasdieniais poreikiais, moko juos socialinių įgūdžių ir padeda jiems pasiruošti savarankiškam gyvenimui. Šeimynose stengiamasi sukurti jaukią ir saugią aplinką, kurioje vaikai galėtų jaustis mylimi ir reikalingi.
Gyvenimas Butuose: Savarankiškumo Link
Gyvenimas butuose yra dar vienas žingsnis link vaikų savarankiškumo. Vaikai, gyvenantys butuose, turi daugiau galimybių mokytis buities įgūdžių, planuoti savo laiką ir priimti sprendimus.
42 įvairaus amžiaus vaikai persikėlė į 7 naujai suremontuotus butus, kurių interjero sprendimus nulėmė ir pačių naujakurių pageidavimai. Naujieji gyventojai suskirstyti atsižvelgus į giminystės ryšius ir netoliese lankomas mokyklas. Su kiekviena šeimyna dirba po šešis specialistus - du socialiniai darbuotojai, porą padėjėjų dieną ir tiek pat naktinių. Vaikai gyvena kambariuose po du, drauge gyvena broliai ir seserys.
Pasak Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, iki 2020-ųjų vaikų globos namų Kaune turėtų išvis nelikti. Savivaldybės atstovo Tomo Jarusevičiaus teigimu, antrojoje tokio tipo įstaigoje - Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namuose - gyvena sunkios negalios paliestų vaikų, tad permainos čia vyks kiek kitaip nei „Atžalyno" atveju, nes ne visi vaikai galės persikelti į butus. Butai, kuriuose apsigyveno buvę „Atžalyno" globotiniai, suremontuoti. Vaikai padėjo kurti savo naujų namų jaukumą, išreikšdami pageidavimus, kuriuos svajoja įgyvendinti.
Įvairiuose Kauno miesto rajonuose butuose įsikūrę vaikai aktyviai prisideda prie namų ruošos darbų - gamina valgyti, skalbiasi, tvarkosi kambarius. Apsigyvenę su broliais ir seserimis, po du viename kambaryje, naujakuriai atrado daugiau motyvacijos mokytis.
„Globos namuose, metaline tvora apjuostoje teritorijoje, grupelėmis maždaug po 14 auklėtinių gyvenę vaikai nuo šiol turi savo namus, kuriuose jaučiasi tikrais šeimininkais. Jie yra visaverčiai bendruomenės nariai. Gera matyti, kad kauniečiai kaimynystėje įsikūrusius vaikus sutiko išties svetingai. Vadinasi, mūsų miestas ir jo žmonės veikia išvien, siekdami tų pačių tikslų", - teigė Kauno miesto mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Nors perėjimas prie šeimos tipo globos formų yra teigiamas pokytis, jis susijęs su tam tikrais iššūkiais. Vienas iš didžiausių iššūkių yra užtikrinti pakankamą finansavimą šioms naujoms globos formoms. Taip pat svarbu užtikrinti, kad globėjai būtų tinkamai apmokyti ir pasiruošę rūpintis vaikais, turinčiais specialių poreikių.
Kitas iššūkis yra užtikrinti, kad vaikai, gyvenantys globos namuose, turėtų galimybę palaikyti ryšius su savo biologinėmis šeimomis. Svarbu skatinti bendravimą tarp vaikų ir jų tėvų ar kitų artimųjų, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
Nepaisant iššūkių, perspektyvos yra teigiamos. Vis daugiau dėmesio skiriama vaikų gerovei ir teisei augti šeimai artimoje aplinkoje. Tikimasi, kad ateityje Lietuvoje bus vis mažiau vaikų, gyvenančių institucinėse globos įstaigose, ir vis daugiau - šeimynose ar su globėjais.
Anot socialinių reikalų ir darbo ministro Lino Kukuraičio, Lietuvoje veikia 93 įvairaus pavaldumo vaikų globos įstaigos, iš jų 18 įsteigtos nevyriausybinių organizacijų, apie 50 - savivaldybių, likusios priklauso ministerijoms. „Planuojame pertvarkyti visus globos namus ir tuos, kuriuose gyvena vaikai su negalia. Įvairiose savivaldybėse šie procesai vyksta skirtingai. Kai kas delsia, nes daug investavo į didelius globos namus. Bet reikia suprasti, kad didžiausia investicija - vaikai. Institucinės globos turėtų būti bent 5 etapai, palaipsniui pereinant į šeimas, arčiau bendruomenių. Yra įstaigų, kurios savo viduje pertvarko veiklą taip, kad globotiniai gyventų tarsi atskirose šeimose. Yra tokių, kurios iš karto atsisveikina su sena tvarka ir kuria tarsi tikras globotinių šeimas, tačiau išskirsto jas po skirtingas tos pačios savivaldybės vietas ir apgyvendina butuose.
Pasak L.Kukuraičio, savivaldybės labai skirtingai reaguoja į pertvarką. „Sunku atsisakyti investicijų į infrastruktūrą. Kai kur vaikai bus iškraustomi iš neseniai suremontuotų, puikiai įrengtų patalpų. Jas bus stengiamasi pritaikyti kitoms socialinėms reikmėms. Tie pastatai gali būti panaudoti tiems patiems vaikams ir šeimoms, senoliams. Jis atkreipė dėmesį, kad daugelyje miestelių trūksta dienos centrų, krizių centrų ir kitų socialines paslaugas teikiančių įstaigų."
„Atžalyno“ Palikimas
Nors „Atžalynas“, kaip tradiciniai vaikų globos namai, jau nebeveikia, jo palikimas yra gyvas. Tūkstančiai vaikų, gyvenusių „Atžalyne“, gavo pagalbą ir rūpestį, kuris padėjo jiems užaugti ir tapti pilnaverčiais visuomenės nariais. „Atžalyno“ istorija primena mums, kad kiekvienas vaikas yra vertas meilės ir rūpesčio, ir kad mes visi turime prisidėti prie to, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje.
Filantropija ir Bendruomenės Įsitraukimas
Vaikų globos namų „Atžalynas“ istorija neatsiejama nuo filantropijos ir bendruomenės įsitraukimo. Daugelis organizacijų ir pavienių asmenų rėmė „Atžalyną“ finansiškai, teikė savanorišką pagalbą ir organizavo įvairius renginius vaikams. Šis bendruomenės įsitraukimas yra labai svarbus, nes jis padeda vaikams jaustis reikalingais ir integruotis į visuomenę.
Svarbu paminėti Janinos Monkutės-Marks indėlį į vaikų edukacinę veiklą ir filantropijos projektus, susijusius su „Atžalynu“. Jos pavyzdys įkvepia kitus prisidėti prie vaikų gerovės ir kurti geresnę ateitį tiems, kuriems to labiausiai reikia.
Ateities Vizija
Ateities vizija yra tokia, kad Lietuvoje neliktų vaikų globos namų, o kiekvienas vaikas augtų šeimoje. Šis tikslas yra ambicingas, tačiau pasiekiamas, jei mes visi susivienysime ir dėsime pastangas. Svarbu skatinti įvaikinimą ir globą, teikti paramą šeimoms, kurios susiduria su sunkumais, ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę gauti kokybišką išsilavinimą ir medicininę pagalbą.
Institucinės Globos Namų Pertvarkos Lietuvoje
2014 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų planas. 2015 m. buvo atrinktos 26 bandomosios globos įstaigos, kuriose pradedami pertvarkos veiksmai. Iš šių įstaigų 3 yra vaikų ir jaunimo su negalia socialinės globos namai, 5 sutrikusio vystymosi kūdikių namai, 11 vaikų globos namų, 7 suaugusių asmenų su negalia socialinės globos namai.
| Įstaigos Tipas | Skaičius |
|---|---|
| Vaikų ir jaunimo su negalia socialinės globos namai | 3 |
| Sutrikusio vystymosi kūdikių namai | 5 |
| Vaikų globos namai | 11 |
| Suaugusių asmenų su negalia socialinės globos namai | 7 |
Ministro L. Kukuraičio teigimu, ištuštėjusias globos įstaigas galima pritaikyti paslaugų šeimoms, vaikams bei jaunimui teikimui. Tačiau, kam konkrečiai, spręs pačios savivaldybės ar kiti tokių įstaigų steigėjai. Į ištuštėjusį „Atžalyno" pastatą svarstoma perkelti specialiąją mokyklą neįgaliesiems, kurios auklėtiniai dabar mokosi Apuolės gatvėje. Neįgalių vaikų reikmėms šiuo metu panaudojama tik pusė turimų patalpų ploto.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) yra patvirtinusi veiksmų planą permainoms 27 įstaigose, tačiau šiame plane Kauno miesto savivaldybėje veikiantys vaikų globos namai nepaminėti. „Naujovės šioje srityje yra būtinos. Moksliškai įrodyta, kad institucinė globa, visa ta aplinka labai kenkia vaikui, jo savarankiškumui, psichosocialinei būsenai, socialiniams įgūdžiams. Pavyzdžiui, jei tau kiekvieną dieną nuolat pateikia maistą, tu net nesupranti, kaip tas maistas ruošiamas. Sulaukęs pilnametystės, globotinis išeina į gyvenimą nežinodamas, nuo ko pradėti. Vienas pagrindinių tikslų - globos įstaigų auklėtiniams sukurti aplinką, kuo panašesnę į šeimą. Vaikus numatyta apgyvendinti mažesniuose būstuose maždaug po 5-6 vaikus (ne daugiau kaip 8 vaikai viename bute), suteikiant galimybes tapti vietos bendruomenių dalimi. Iš viso šiuo metu ruošiami šeši butai skirtingose Kauno vietovėse, kuriuose apsistos beveik pusšimtis vaikų iš „Atžalyno“ globos namų. Atitinkamai pagal poreikį jų skaičius nedelsiant gali būti padidintas.
Beveik pusšimtis vaikų globos namų „Atžalynas“ auklėtinių jau kuris laikas šeimininkauja jaukiuose ir šiltuose butuose, lyg tikrose šeimose, kasdien vis labiau jausdamiesi pilnaverčiais bendruomenės nariais. Ant jų ligšiolinių namų durų Partizanų gatvėje užkabinta iškalbinga lentelė su užrašu „Uždaryta“. Kaunas tęsia permainas atsisakydamas savivaldybės žinioje buvusios globos įstaigos. 42 įvairaus amžiaus vaikai persikėlė į 7 naujai atremontuotus butus, kurių interjero sprendimus nulėmė ir pačių naujakurių pageidavimai. Naujieji gyventojai suskirstyti atsižvelgus į giminystės ryšius ir netoliese lankomas mokyklas. Su kiekviena šeimyna dirba po šešis specialistus - du socialiniai darbuotojai, pora padėjėjų dienos metu ir tiek pat naktinių.
„Apie pokyčius vaikų globoje kalbėta jau seniai, bet nebuvo realių darbų. Ėmėme ir padarėme, nes mes tuo tikime. Vaikų globos namai yra sovietmečio palikimas, kurio mums nereikia. Dar šiemet planuojame pertvarkyti ir antrąją įstaigą - Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namus. Tai yra mūsų visų vaikai - kauniečiai. Antrojoje tokio tipo įstaigoje - Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namuose - gyvena sunkios negalios paliestų vaikų, tad permainos čia vyks kiek kitaip nei „Atžalyno“ atveju, nes ne visi vaikai galės persikelti į butus. „Keista, kad uždarome vaikų globos namus, o viduje tiek džiaugsmo. Nuo pat ryto lyja, bet išminčiai sako, jei tą dieną šventi, vadinasi, lydės sėkmė. Būtent jos ir norisi palinkėti vaikams, kuriuos palietė šis didelis pokytis.
„Joks vaikas neturi gyventi kažkur kitur nei šeimoje. Tai kiekvieno prigimtinė teisė. Jei aplinkybės susiklostė taip, kad vaikas negali gyventi biologinėje šeimoje, jis turi gyventi toje, kur yra mylimas, - įsitikinusi Prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė. - Kaune pertvarka vykdoma sėkmingai. Smagu, kad šie vaikai priimami ne kaip įstaigos auklėtiniai, bet mero, darbuotojų ir viso miesto vaikai. Butuose įsikūrę vaikai patys aktyviai prisideda prie namų ruošos darbų - gamina valgyti, skalbiasi, tvarkosi kambarius. Apsigyvenę su broliais ir seserimis, po du viename kambaryje, naujakuriai atrado daugiau motyvacijos mokytis. Jų kaimynyste patenkinti ir aplinkiniai gyventojai.
„Globos namuose, metaline tvora apjuostoje teritorijoje, grupelėmis maždaug po 14 auklėtinių gyvenę vaikai nuo šiol turi savo namus, kuriuose jaučiasi tikrais šeimininkais. Jie yra visaverčiai bendruomenės nariai. Gera matyti, kad kauniečiai kaimynystėje įsikūrusius vaikus sutiko išties svetingai. Anot vicemerės, uždaromi vaikų globos namai ir į butus persikeliantys vaikai tėra dalis viso darbo šioje srityje. Miestas daug dėmesio skiria skatinant vaikų globą, plečiant profesionalių globėjų gretas bei tobulinant socialines paslaugas. R. Į ištuštėjusį „Atžalyno“ pastatą svarstoma perkelti specialiąją mokyklą neįgaliesiems, kurios auklėtiniai dabar mokosi Apuolės gatvėje. Prieš tai ketinama atlikti pastato ir patalpų remontą.
„Vaikų globos namus „Atžalynas“ pertvarkome ne dėl kokių nors finansinių sumetimų ar siekio optimizuoti. Čia ne ta sritis, kur vertėtų taupyti. Kaunas siekia, kad be tėvų globos likusiems vaikams vietoje institucinės globos būtų pereita prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. „Tokių įstaigų buvimas ir vaikų skaičius jose yra labai aiškus visuomenės sveikatos indikatorius. Lietuvoje jų mažėja, bet vis tiek dar yra pernelyg daug. Kaune turime dvejus - Atžalyno ir savivaldybės globos namus. Mūsų tikslas - pertvarkyti abi įstaigas. Tai bus naujos kokybės paslauga, kuriai atsakingai ruošiamės“, - teigė G. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) yra patvirtinusi veiksmų planą permainoms 27 įstaigose, tačiau šiame plane Kauno miesto savivaldybėje veikiantys K...