Internetas ir interaktyviosios socialinių medijų priemonės ne tik užima vis svarbesnę vietą kasdieniame žmonių gyvenime, bet ir tampa plačiai naudojamu politinės komunikacijos kanalu, kuriame politikų generuojamo komunikacinio turinio apimtys nuolat didėja. Dėl savo ypatybių, kaip antai, laisva ir nemokama prieiga, socialinių medijų priemonės yra prieinamos visiems politikams. Tačiau iki šiol mūsų šalyje nebuvo analizuota, kokiomis apimtimis socialinių medijų kanalus politinio proceso dalyviai naudoja politinės komunikacijos tikslams.
Šiame straipsnyje skaitmeninės atskirties aspektu analizuojamas interaktyviųjų socialinių medijų priemonių naudojimas politinės komunikacijos tikslams. Tekste aiškiai apibrėžiama skaitmeninės atskirties sąvoka ir samprata, išskiriamos skirtingos šio proceso raiškos kategorijos. Taip pat straipsnyje pristatomi mūsų šalies politikų naudojimosi socialinių medijų priemonėmis 2011 metų savivaldybių tarybų rinkiminės kampanijos metu tyrimo rezultatai.
Mediatizacija ir jos įtaka politinei komunikacijai
Mediatizacija komunikacijoje žymi vaidmenų keitimąsi visuomenėje. Pirmiausia keičiasi medijos perdavėjo vaidmuo, nes turinį gali kurti bet kas. Nors tai ir sukelia nemažai problemų (didelis kiekis turinio apkrauna vartotoją, sunkina pasirinkimus, skatina viešinti daug privačios informacijos), bet leidžia apeiti žiniasklaidos institucijas ir kurti aktualų turinį pačiam jos vartotojui. Naujos informacijos pateikimo „taisyklės“ keičia požiūrį į daugelį gyvenimo sričių, o taip pat ir šiam darbui aktualią politinę rinkiminę komunikaciją.
Mediaticazija pirmiausia ir buvo taikoma politikai, todėl stebimas viešojoje erdvėje besikeičiantis politiko įvaizdis, kai svarbą įgauna asmenybė. Mediatizacijos procesai skatina politikus domėtis naujais komunikacijos būdais, todėl svari dalis viso bendravimo su piliečiais vyksta socialinėse medijose. Tai itin gerai matyti priešrinkiminiu laikotarpiu.
Komunikacijos būdų kaita ir technologijų įtaka
Komunikacijos būdų kaitai svarbus kompiuterinio raštingumo ir visa apimančių išmaniųjų įrenginių plitimas. Lietuvoje interneto naudotojų amžius didėja. Ši aplinkybė sukuria palankias sąlygas komunikacijai, ypač kalbant apie politinę sferą. Atsižvelgiant į socialinių tinklų tendencijas ir savybes dar dera paminėti, kad komunikacijai suteikiamos puikios sąlygos veikti abipusiškai, tiek iš politikų, tiek iš piliečių pusės. Sėkmingi kitų valstybių politinės komunikacijos atvejai socialinėse medijoje leidžia teigti, kad politikams verta susitelkti į komunikaciją internete.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialiniai tinklai tradicinę komunikaciją akis į akį perkelia į virtualią erdvę ir nors joje išlaikomi bendruomeniniai ryšiai, komunikacija tinkluose paremta emocijomis, lakoniškumu, todėl tradicinė politinė komunikacija ir agitacija prieš rinkimus turi prisitaikyti prie tokios modelio ir elgtis atitinkamai.
Darbu siekta ištirti tiesioginių merų rinkimų kandidatų komunikaciją prieš 2015 m. Tyrimo rezultatams gauti derinti kiekybiniai ir kokybiniai metodai.
Regioniniai skirtumai ir politikų aktyvumas
Aktyvesnis tinklalapio panaudojimas užfiksuotas Vilniaus regiono rinkiminuose rajonuose, didžiuosiuose miestuose, o taip pat rajonuose, kurie laikomi kurortiniais (Neringa, Klaipėda). Mažiausiai aktyvūs buvo pasienio rajonų kandidatai.
Nors veikiančių paskyrų skaičius ir yra nemažas, kandidatai į merus neišnaudojo viešos paskyros funkcijos ir komunikaciją daugiausiai vykdė per asmenines paskyras, kurios įneša profesionalumo ir leidžia visą paskyrą paskirti komunikacijai. Taip pat būtina, kad politikai komunikacijoje nepamirštų emocinio faktoriaus, kuris neperežengtų korektiško bendravimo ribų.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #medijos #rinkimineje #komunikacijoje