Šiame straipsnyje aptarsime ambulatorines gydymo įstaigas Lietuvoje, pacientų teises ir pareigas, paslaugų prieinamumą bei kitus svarbius aspektus, susijusius su sveikatos priežiūra.
Kaip rodo tyrimai, profilaktiškai sveikatą tikrinasi tik 22 proc. šalies gyventojų. Tai yra menkas procentas ir tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje vis daugiau žmonių į medikus kreipiasi, kuomet ligos būna gerokai įsisenėję.
Niekam nerūpi, kad net trečdaliui Lietuvos gyventojų didžiausias sunkumas ir kančia gydymo įstaigose laukti, kol pateks pas gydytoją arba kol bus atlikti tyrimai. Nei kiek nekeista, kad poliklinikos ir ligoninės atsiduria tarp mažiausiai kompiuterizuotų, modernizuotų ar kapitalizmo paliestų įstaigų. Tai sovietmečio bastionai.
Kitaip tariant prireikė dešimtmečio, kol kai kurios gydymo įstaigos apsisprendė į pacientą imti žiūrėti, kaip į žmogų. Tačiau kiek dar turės praeiti dešimtmečių, kol medikai atsikratys kito sovietmečiu įgyto bruožo, už savo paslaugas imti dovanas bei kyšius.
Iš “Vilmorus” apklausų paaiškėjo, kad per pastaruosius vienerius metus net pusė milijono šalies gyventojų neoficialiai atsilygino gydytojams arba kitam medicinos personalui, paprasčiau tariant, davė jiems dovanas arba kyšius. O medikai ima net nedvejodami.
Taip pat skaitykite: Pagalba psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims
Beje, iš Atviros Lietuvos fondo ir UAB “Sveikatos ekonomikos centro” užsakymu atlikto tyrimo paaiškėjo dar viena liūdna tiesa apie mūsų sveikatos apsaugą: kas dešimtas žmogus ligoninėje vaistus perka už savo pinigus, nors oficialiai visur deklaruojama, kad medicina Lietuvoje nemokama ir bent ligoninėse ligoniai vaistais aprūpinami veltui. Dar 5,6 proc. apklaustųjų už savo pinigus pirko ir švirkštus bei tvarsliavą, o apie 10 tūkst. Lietuvos gyventojų vien per šiuos metus yra neoficialiai mokėję pinigus, kad gautų geresnę palatą ar lovą.
Guostis galima nebent tuo, kad per pastaruosius metus 83 proc. visų Lietuvos gyventojų ligoninėje apskritai negulėjo, taigi ir kyšių nedavė. Tačiau poliklinikose nesilankė gerokai mažiau žmonių - tik 30 proc., todėl čia neoficialūs atsilyginimai išplitę žymiai plačiau.
Į klausimą ar per paskutinius metus ambulatorinėje gydymo įstaigoje teko išleisti pinigų gydymui, net 54,3 proc. apklaustųjų patvirtino, jog taip, atmetus poliklinikose nesilankiusių žmonių skaičius, šis procentas dar labiau išauga.
UAB “Sveikatos ekonomikos centro” direktorė, soc. mokslų daktarė Liubovė Murauskienė atkreipia dėmesį, jog tyrimai atskleidė nemažai sveikatos apsaugos spragų. “Paaiškėjo, kad net trečdalis visų apklaustųjų į ambulatorines gydymo įstaigas kreipėsi vien tam, kad gautų siuntimą pas specialistus: Tai liudija, kad sveikatos reforma atlikta neišbaigtai, nes gaišinamas tiek gydytojų, tiek pacientų laikas”.
Paprašyti nurodyti su kokiais sunkumais susiduria gydymo įstaigose, respondentai dažniausiai minėjo šiuos tris: ilgai tenka laukti, kol patenki pas gydytojus (23,4 proc.); sunku patekti pas reikalingus specialistus (14,1 proc.) ir sunku užsiregistruoti pas gydytojus (12,5 proc.).
Taip pat skaitykite: Priemonės neįgaliųjų gerovei
Kadangi pacientai gali rinktis bendrosios praktikos (šeimos) gydytoją ar bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantį gydytoją specialistą - konsultantą, panašu, kad po kelerių metų net ir valstybinių poliklinikų ar ligoninių medikai turės keistis, jei nenorės prarasti darbo ar pajamų. Jau ir dabar per pustrečio šimto aukštąjį išsilavinimą turinčių medikų užsiregistravę Darbo biržoje.
Šeimos gydytoja pataria kaip išvengti vėžio atkryčio...
Kokius Tyrimus Šeimos Gydytojas Gali Skirti Pacientui Nemokamai?
Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmokamas šeimos gydytojo paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti Lietuvos gyventojai gali gauti toje gydymo įstaigoje, prie kurios yra prisirašę (išimtis būtinoji medicinos pagalba: ji teikiama visose sveikatos priežiūros įstaigose visiems pacientams, kur jie bebūtų).
Tuo tarpu neprofilaktinio tyrimo tikslas - pagrįsti diagnozę, nustatyti ligos eigą, pakoreguoti pradėtą gydymą, įvertinti jo efektyvumą. Jei gydytojas gali be tyrimų, įvertinęs klinikinius požymius, kompetentingai atsakyti į klausimus, kodėl pacientą vargina vienokie ar kitokie simptomai, ar pakankamas gydymo efektyvumas, ir prisiima atsakomybę už paciento gydymą, tyrimų skirti neprivaloma.
Pacientai, turintys teisę į PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, tyrimus gali pasirinkti ir savo iniciatyva, tik tada jų faktinę kainą apmoka patys. Pasirinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas medicininiuose dokumentuose įrašant, kokie tyrimai pasirinkti, taip pat patvirtintas paciento ir gydytojo parašais.
Pacientų Teisės ir Pareigos
Pacientų teisės nevaržomos dėl jų lyties, amžiaus, rasės, tautybės, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų ar dėl kokių nors kitų įstatymais nepagrįstų aplinkybių.
Taip pat skaitykite: Informacija apie priėmimą Skaudvilėje
Pacientas turi teisę gauti savalaikes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas:
- pacientai gydomi pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas diagnostikos ir gydymo metodikas, atsižvelgiant į naujausias klinikines rekomendacijas;
- konsultacijos metu užtikrinamas pagarbus sveikatos priežiūros specialistų elgesys, bei garbės ir orumo nežeminančios paciento tyrimo ir gydymo sąlygos;
- pacientai konsultuojami konfidencialumą užtikrinančiose patalpose;
- konsultacijoje dalyvaujant trečiajai šaliai (šeimos nariui, globėjui, vertėjui, mokymo proceso dalyviui ir kt.), prieš konsultaciją gaunamas žodinis paciento sutikimas, kad dalyvautų trečioji šalis, pacientas informuojamas, kad bet kada gali pakeisti savo nuomonę;
Pacientai turi teisę gauti nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų ar iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, kaip numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
Pacientai turi teisę laisvai pasirinkti (vaikams iki 16 m. ir neveiksniems asmenims parenka tėvai arba globėjai) šeimos gydytoją. Savo pasirinkimą pacientas išreškia pildydamas SAM nustatytos formos Prašymą prirašyti prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau- Prašymas), kartu pacientas pasirašytinai supažindinamas su Įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, raštu išreiškia savo valią dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, užpildydamas ,,Paciento valios pareiškimą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo“, ,,Paciento sutikimą dėl konfidencialios informacijos teikimo konkretiems asmenims“, prašymą ir sutikimą dėl asmens tapatybės identifikavimo bei nuotolinės sveikatos paslaugos teikimo ryšio priemonėmis .
Paciento Prašyme registruotis gydymo įstaigoje, nurodoma: paciento vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas, kontaktinis telefonas, elektroninio pašto adresas, pasirinkto gydytojo vardas, pavardė. Asmuo (globėjas) už prisirašymo dokumentų tvarkymą klinikai moka 0.29 euro mokestį.
Pacientas turi teisę į informaciją:
- pacientas turi teisę gauti informaciją apie Įstaigoje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas ir jų kainas bei galimybes jomis pasinaudoti.
- pacientas turi teisę gauti informaciją žodžiu apie jam sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį sveikatos priežiūros specialistą (vardą, pavardę, pareigas) ir informaciją apie jo profesinę kvalifikaciją;
- pacientas informuojamas (prisirašant prie gydymo įstaigos pasirašytinai) apie įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir tvarką, kiek tai susiję su jo buvimu įstaigoje.
Pacientas, pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę gauti informaciją iš gydančio gydytojo žodžiu apie:
- savo sveikatos būklę ar asmens, kuriam jis įstatymiškai atstovauja;
- ligos diagnozę;
- Įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus;
- galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį;
- gydymo prognozę;
- kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo;
- apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo.
Pacientai, įskaitant nepilnamečius pacientus nuo 16 iki 18 metų, gali būti gydomi arba jiems teikiama kokia kita sveikatos priežiūra ar slauga, tik kai yra jų sutikimas. Sveikatos priežiūra ar slauga nepilnamečiams pacientams iki 16 metų teikiama, kai yra jų atstovų sutikimas, išskyrus atvejus, jei tokio sutikimo prašymas prieštarautų nepilnamečio paciento interesams.
Kai laikantis sveikatos priežiūros normų yra galimybė rinktis diagnostikos ir gydymo metodikas, pacientas turi būti supažindintas su šių metodikų ypatybėmis ir jam turi būti suteikta pasirinkimo galimybė. Pacientų, įskaitant nepilnamečius pacientus nuo 16 iki 18 metų, pasirinkimas įforminamas raštu. Už nepilnamečius pacientus iki 16 metų, taip pat už kitus pacientus, kurie dėl savo būklės negali objektyviai vertinti diagnostikos ir gydymo metodikų, pasirenka ir pasirašo jų atstovai. Jeigu yra nesutarimų tarp nepilnamečio paciento iki 16 metų ir jo atstovų, tai diagnostikos ir gydymo metodikas parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus.
Prieš prašant šiose taisyklėse aukščiau nurodyto sutikimo, pacientui (jo atstovui) išaiškinami intervencijos į paciento sveikatą tikslas, pobūdis, padariniai ir pavojai. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas apie visas asmens sveikatos priežiūros paslaugas turi įrašyti į paciento medicinos dokumentus. Sutikimas dėl paslaugų, dėl kurių nesudaryta sveikatos priežiūros paslaugų sutartis, patvirtinamas paciento (jo atstovo) parašu paciento medicinos dokumentuose.
Apibendrinant, ambulatorinėse gydymo įstaigose pacientams svarbu žinoti savo teises, naudotis galimybėmis pasirinkti gydytoją ir aktyviai dalyvauti gydymo procese. Taip pat svarbu domėtis nemokamomis paslaugomis ir tyrimais, kuriuos gali skirti šeimos gydytojas.
Pagrindinės ambulatorinių paslaugų sritys:
- Pirminė sveikatos priežiūra (šeimos gydytojai)
- Specializuotos konsultacijos (kardiologai, neurologai ir kt.)
- Diagnostiniai tyrimai (laboratoriniai, radiologiniai)
- Reabilitacija ir slauga
Kaip užsiregistruoti į ambulatorinę gydymo įstaigą:
- Telefonu
- Internetu
- Atvykus į registratūrą
Siekiant pagerinti ambulatorinių paslaugų prieinamumą, svarbu, kad pacientai iš anksto registruotųsi konsultacijoms, o jei negali atvykti, informuotų gydymo įstaigą. Taip pat, prieš planinį stacionarizavimą, atsivežtų visus reikalingus tyrimus ir atvyktų su šeimos gydytojo siuntimu.
Ši informacija padės pacientams geriau orientuotis ambulatorinėse gydymo įstaigose ir efektyviau naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.
tags: #ambulatorineje #gydymo #istaigoje