Atrodo, kad socialiniai tinklai jau yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, nes didžiąją laiko dalį žmonės praleidžia būtent juose. Šiandien socialinės medijos yra tapusios viena pagrindinių bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo priemonių. Aktyviausiai jomis naudojasi jaunimas - didžioji dalis jų turi savo profilius įvairiuose socialiniuose tinkluose ir be socialinių medijų neįsivaizduoja kasdienybės.
Deja, labai dažnai socialiniai tinklai tampa spąstais, kur prarandame budrumą, ir po to tenka spręsti pasekmes. Socialiniai tinklai yra prieinami kiekvienam, todėl gali būti atviri norintiems pakenkti, o vartotojai ne visada moka kritiškai atsirinkti, kas yra tikra, svarbu ir naudinga.
Atsiranda rizika priimti daugumą dalykų kaip tiesą, neatkreipiant dėmesio į tai, kad dalis srauto neretai yra apgaulinga bei siekianti paveikti informacija. Socialinių tinklų turinį kuria patys vartotojai, tad nenuostabu, jog naudotojus pasiekiančiam turiniui faktų tikrinimas nėra atliekamas.
Paslėpti socialinių tinklų pavojai – kaip jie verčia mus jaustis #socialmedia #vaikams #pavojai
Pagrindiniai pavojai socialiniuose tinkluose
Didelis pasitikėjimas internete randama informacija
Visų pirma - pastebimas didelis jaunimo pasitikėjimas internete randama informacija. Tyrimas atskleidė, kad 64 proc. apklaustųjų dažniausiai informacijos ieško ir ją tikrina internete, socialiniuose tinkluose ir tik 1 proc. respondentų klausia mokytojų ar dėstytojų. Palyginti retai tyrime buvo akcentuoti ir artimieji (11 proc.) bei draugai (9 proc.).
„Išaiškėjusi tendencija, kad kilus klausimams, jaunimas informacijos ieško internete, o ne šeimos narių rate, parodo akivaizdų jaunimo pasitikėjimą socialiniais tinklais. Taip pat paaiškėjo, jog suabejoję rastos informacijos tikrumu jie nėra linkę ieškoti tiesos bei lyginti vienodos tematikos šaltinių tarpusavyje“, - gautus rezultatus komentuoja J.
Taip pat skaitykite: Kas yra socialinės kilmės pavojai?
Lengvas pasidavimas nuomonės formuotojams
Kita problema - lengvas pasidavimas nuomonės formuotojams. Nustatyta, kad net nuomonių lyderių informacija gali daryti žalą jaunam žmogui. „Paaiškėjo, jog tie respondentai, kurie nedrįsta viešai reikšti savo nuomonės, o kaip tik ją nutyli, yra linkę pradėti manyti, kad nuomonės lyderio išreikšta pozicija yra teisingesnė.
Tyrimo metu taip pat nustatyta sąsaja tarp naudojimosi socialiniu tinklu dažnumo ir pasitikėjimo jame skelbiama informacija. Iš to matome, jog dažnas socialinių tinklų lankymas suteikia didesnį informacijos srautą, kuriame sunku atsirinkti faktus ir nesąmoningai imama pasikliauti viskuo, kas matoma“.
Nustatyta ir dar trijų faktorių sąsaja - atidaus skaitymo, dėmesio detalėms ir mažesnės įtakos nuomonei. „Respondentų apklausa parodė, kad kai iš gausaus informacijos srauto pasirinkta informacija yra skaitoma atidžiai, mokama ar bent bandoma atpažinti, kiek yra faktų, o kiek tik asmeninės informacijos šaltinio nuomonės - tada neigiamos įtakos išvengiama lengviau.
Į socialines medijas įsitraukę vartotojai ne visada gali atsirinkti, kuria informacija galima tikėti ir pasitikėti. Siekiant to išmokti yra svarbus medijų ir informacinio raštingumo bei kritinio mąstymo ugdymas.
Medijų raštingumas ir kritinis mąstymas
„Medijų raštingumas - tai gebėjimas atsirinkti ir vertinti medijose gautą informaciją, siekiant išvengti medijų daromos įtakos ir atsiriboti nuo nereikalingos informacijos, kartu tai ir gebėjimas kurti medijų turinį, naudotis jomis savarankiškai, suvokti jų vaidmenį visuomenėje“, - pabrėžia J.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: pavojai Lietuvoje
Ne mažiau svarbus, anot jos, yra ir kritinis mąstymas: „Kritiškai mąstantis socialinių medijų vartotojas suvokia, kad socialiniuose tinkluose randama informacija nėra veidrodinis pasaulio atspindys, o tai itin svarbu, kad socialinių tinklų vartotojas aklai nepasitikėtų gaunama informacija ir nepriimtų jos kaip visiškos teisingos“.
Švietimo ir mokslo ministrės teigimu, iki 2020 m. medijų raštingumas atsiras visose mokyklose, žadama šį dalyką integruoti į bendrojo ugdymo turinį, į įvairius dalykus, o tam tikslui bus išmokyta apie 1000 pedagogų. Sutikdama su idėja, kad medijų raštingumas turėtų tapti šiuolaikiško ugdymo proceso dalimi, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, bendradarbiaudama su Kūrybinių industrijų fakultetu, jau nuo rugsėjo pirmos atveria pirmąją Lietuvoje medijų klasę.
Tyrimą atlikusi absolventė siūlo pasvarstyti ir apie kitas galimybes - į jaunų žmonių lavinimą įtraukti interaktyvius mokymo būdus, kurių metu mokantis atpažinti netikras naujienas, vykdant tikslingą informacijos paiešką, analizuojant vizualinę medžiagą, nuomonės lyderių įrašus ir kt.
„Svarbu pabrėžti, kad medijos daro įtaką nepriklausomai nuo to, ar jaunas žmogus yra raštingas medijų vartotojas, ar ne, tačiau medijų raštingumas, kritinis mąstymas ir gebėjimas atsirinkti faktus padeda išvengti klaidingos informacijos priėmimo ir išryškinti tik tuos dalykus, kurie neturi neigiamos įtakos nuomonės susiformavimui“, - akcentuoja J.
Psichologinis poveikis ir dėmesio išskaidymas
Pasak neuromokslininko prof. Kęstučio Skaumino, socialiniai tinklai atspindi mūsų prigimtinį, evoliucijos duotą poreikį bendrauti. Tačiau bendraudami socialiniuose tinkluose mes naudojame skaitmenines technologijas, o čia jau atsiranda fiziologinis ir psichologinis poveikis.
Taip pat skaitykite: Patarimai dėl socialinių tinklų strategijos
K. Skauminas aiškina, kad ilgai naudojantis socialiniais tinklais ar kitaip leidžiant laiką skaitmeninėje erdvėje neskatinamas susikaupimas, priešingai - dėmesys išskaidomas. To pasekmė - nerimas, depresija, miego sutrikimai, kas yra šių laikų rykštė. Auga problema, kad nebegebama sukaupti dėmesio.
Tuo metu skaitmeninės technologijos išskaido dėmesį - ten labai greitai keičiasi vizualiniai ir tekstiniai dirgikliai. Bet to, ką mes vadiname mokymusi, ten nevyksta, nes neuroplastiškumo mechanizmai tiesiog neįsijungia, jiems reikia sukaupto dėmesio.
Nors šiuolaikiniam žmogui vadinamas multitaskinimas, kai vienu metu bandoma atlikti keletą darbų, atrodo patraukliai, specialistas įspėjo, kad tai dramatiškai pablogina mūsų atminties mechanizmus. Išskaidytas dėmesys labai trukdo į smegenis patekusiai informacijai iš trumpalaikės atminties virsti ilgalaike.
Seksualinis išnaudojimas ir asmens duomenų saugumas
Vienas iš didžiausių pavojų paaugliams internete yra seksualinis išnaudojimas. Bendraamžiai ir suaugusieji, pasislėpę už kompiuterių ekranų, gali bandyti įvairiais būdais tavimi manipuliuoti, kad išgautų provokuojančias nuotraukas, vaizdo įrašus. Tokie asmenys dažniausiai naudoja gerai suplanuotą taktiką - pokalbiai prasideda nuo draugiško bendravimo, komplimentų, lėtai pripratinama prie nuolatinio bendravimo, įvairių nuotraukų siuntimo ir gavimo. Vėliau prašymai progresuoja, prašoma atsiųsti apnuogintų nuotraukų ar vaizdo įrašų.
Naudojantis bet kuriuo socialiniu tinklu taip pat labai svarbu saugoti savo asmeninius duomenis. Kai kurie socialiniai tinklai, pavyzdžiui, „Snapchat“, leidžia vartotojams atskleisti realią savo buvimo vietą, kurią sekėjai gali matyti naudotojui vos įsijungus programėlę.
Kibernetinio saugumo ekspertė Vilma Škarnulytė atkreipė dėmesį, kad jaunam žmogui, kuris nori socialiniuose tinkluose dalintis net pačiomis asmeniškiausiomis savo gyvenimo akimirkomis, pavojų tyko tikrai nemažai. Visa informacija, kuria dalijamės, yra panaudojama, tik iki šiol dar sunku pasakyti, kur ir pas ką ji keliauja.
Ateityje tiesiog reikėtų vertinti rizikas. Jaunimui labai siūlyčiau nedėti tokios informacijos, kurią paskui gali patikrinti, kai jūs eisite darbintis, nes dabar visi tikrina socialinius profilius, kaip jūs su jais elgiatės, tikrina ir informaciją internete. Reikia nepamiršti, kad netgi uždaruose profiliuose ir chatuose, kai žmonės galvoja, kad ten viskas yra labai saugu, jūs negalite garantuoti už kitą žmogų.
Ar tai saugu, o galbūt reikėtų sunerimti? V.Škarnulytės teigimu, kuo daugiau duomenų mes atiduodame, tuo didesnė tikimybė, kad jie kažkam ir kažkur bus naudingi. Nors čia galima rasti daug svarbios ir naudingos informacijos, tačiau taip pat gali tykoti pavojai, pavyzdžiui, melagingos naujienos, kenkėjiškos programos, internetinės patyčios.
Patyčios ir įžeidinėjimai internete
Socialiniuose tinkuose susidūrus su patyčiomis ar pastebėjus į kitus nukreiptas jų apraiškas, apie įžeidų ar žeminantį turinį ir bendravimą reikėtų įspėti socialinio tinklo platformos valdytojus. Paprastai tą galima padaryti labai paprastai - tiesiog pažymint ar „raportuojant“ netinkamą turinį. Galiausiai, įkyrius ir patyčias skleidžiančius socialinių tinklų vartotojus daugeliu atveju galima užblokuoti, taip užkertant galimybę jiems bendrauti ar dalintis turiniu su konkrečiu asmeniu“.
Patyčios ir įžeidinėjimai virtualioje erdvėje, kai žmogus yra įžeidžiamas viešai, kitiems matant ar girdint, su tikslu sukelti baimės ir gėdos jausmą. Šmeižimas internete, kai apie asmenį ar žmonių grupę yra skleidžiami gandai. Apsimetimas kitu asmeniu ir kenkimas kito žmogaus reputacijai. Elektroninėje erdvėje yra lengva išlikti anonimiškam ir slėpti savo tapatybę, taip pat galima apsimesti tuo, kuo iš tikrųjų nesi. Apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija ir paviešinama kitiems.
Kaip apsisaugoti nuo pavojų socialiniuose tinkluose?
- Privatumas: Socialinių tinklų programėlių nustatymuose visuomet patartina rinktis tokius nustatymus, kurie leidžia vartotojui dalintis turiniu tik su „draugais“, t.y. realiame gyvenime pažįstamais žmonėmis.
- Asmens duomenų apsauga: Naudojantis socialiniais tinklais reikėtų vadovautis jų taisyklėmis ir bendruomenių nuostatomis. Daugelis populiarių socialinių tinklų taiko 13 metų amžiaus cenzą.
- Pokalbiai su vaikais: Su savo atžalomis reikėtų kalbėtis apie patyčių žalą, stengtis, kad vaikai patys neprisidėtų prie patyčių kultūros.
- Turinio kontrolė: Daugelis išmaniųjų įrenginių šiandien taip pat turi vaikų naudojimąsi įrenginiu kontroliuoti leidžiančius nustatymus.
- Kritinis mąstymas: Svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir gebėjimą atsirinkti faktus.
Socialinių tinklų pavojai prasideda gerokai anksčiau, nei sulaukus 16 metų. Iš esmės mums duota, kad per pirmus 2-4 metus išmoktume socialinių ir emocinių kompetencijų, tik tada galime pradėti naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Jei mamos ir tėčiai būnant vienerių metukų įduoda vaikui į rankas plančetę ar mobilųjį telefoną, mūsų pasaulio pažinimo mechanizmai pradeda keistis ir tampa iškreipti.
Būtina reaguoti, jei sutinkame žmogų, kuris negeba atpažinti, neatpažįsta netinkamo elgesio. Kurti pokytį kiekvienas galime ten, kur esame. Jei esate politikos formuotojas, pažiūrėkite ir pareflektuokite, jei dirbate įmonėje, pažiūrėkite, ką galite padaryti lyčių klausimais.
tags: #pavojai #socialiniuose #tinkluose