Kiekvieno žmogaus socializacija prasideda toje aplinkoje, kurioje jis auga, dažniausiai tai būna šeimos aplinka. Joje žmogus vystosi kaip asmenybė, kaip visuomenės dalelė. Šeimoje nuo pat vaiko gimimo formuojasi jo poreikiai, vertybės, pasaulėžiūra, būtent čia jis tampa asmenybe, socialiniu vienetu.
LR Konstitucijos 38 straipsnis teigia: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. (...) Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.“
Kaip teigia L.C.Johnson (2003) dirbant su individais, šeimomis ir grupėmis, svarbu atsižvelgti į tai, kaip šeimos patirtis lėmė kliento požiūrį į save patį ir jo santykių su kitais formavimąsi. Dirbant su klientais šeimose ar grupėse atsiranda galimybė padėti klientui surasti ir kitokį atsakymą į pirmiau pateiktą klausymą, susijusį su žmogaus priimamumu ir individualumu. Faktiškai socialinis darbuotojas pagal socialinio darbo vertybes duoda teigiamą atsakymą į šį klausymą.
Taigi jei socialiniam pedagogui pavyksta tai perduoti, leisti tai suprasti, individai gali įgyti naują teigiamą patirtį apie savo vertę, savigarbą. Tokią teigiamą patirtis gali turėti didžiulę įtaką jų ateičiai.
Kursinio darbo tikslas - išanalizuoti socialinį pedagogo darbą su probleminėmis šeimomis Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Šio tikslo siekiant, reikia išspręsti šiuos uždavinius:
- Išsiaiškinti kas yra šeima.
- Paanalizuoti kaip pasikeitė šeima.
- Panagrinėti kas yra probleminė šeima ir kokia jos samprata.
- Aptarti socialinio pedagogo kompetencijas.
- Išanalizuoti socialinio pedagogo darbą su problemine šeima.
Kursiniame darbe bus naudojami teoriniai darbo metodai, t.y mokslinės literatūros bei teisinės bazės analizė. Kursinį darbą sudaro įvadas, 2 dalys, išvados ir literatūros sąrašas.
Socialinio pedagogo darbo ypatumai su problemine šeima
Socialinis darbas - profesinė socialinio darbuotojo ir socialinių darbuotojų padėjėjų veikla, nukreipta ryšių tarp žmonių ir jų aplinkos pagerinimui, siekiant sustiprinti asmenų ar jų bendruomenių prisitaikymo prie aplinkos galimybes bei padėti jiems integruotis visuomenėje.
Socialiniai darbuotojai teikia socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms šių šeimų namuose arba socialinių paslaugų įstaigose. Šiai veiklai vykdyti jie yra įdarbinami seniūnijose, vaikų dienos centruose, šeimos paramos centruose, paramos šeimai tarnybose, krizių centruose, socialinių paslaugų tarnybose, pagalbos namuose tarnybose ir pan.
Socialinio darbuotojo ir socialinio darbuotojo padėjėjo veiklos specifika gali skirtis, atsižvelgiant į asmenų socialinę grupę, su kuria jis dirba, ar šių asmenų turimą socialinę riziką, negalios rūšį, savarankiškumo lygio ypatumus. Socialinio darbuotojo profesinė kvalifikacija periodiškai vertinama socialinių darbuotojų atestacijos metu.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Supervizija - tai socialinį darbą dirbančiųjų bei įstaigų (įmonių, organizacijų), kuriose dirbamas socialinis darbas, vadovų, struktūrinių padalinių vadovų konsultavimas profesinių santykių klausimais, kad būtų tobulinama specialistų profesinė kompetencija ir organizacijų veikla. Supervizija gali vykti individualiai, grupėse arba komandose bei organizacijose.
Socialinis darbuotojas privalo nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją.
Socialinių darbuotojų teoriniai ir praktiniai mokymai vykdomi pagal socialinius darbuotojus rengiančių aukštųjų mokyklų socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programas ir Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus (toliau vadinama - Tarnyba) patvirtintas socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programas.
Įžanginius socialinio darbuotojo padėjėjo mokymus privalo išklausyti kiekvienas asmuo, kuris pradeda dirbti socialinio darbuotojo padėjėju ir kuris neturi socialinio darbo ar jam prilyginto išsilavinimo. Šių mokymų metu socialinio darbuotojo padėjėjas kelia savo kvalifikaciją, dalyvaudamas teoriniuose mokymuose, kuriuose nenuosekliųjų studijų būdu jis įgyja minimalias teorines socialinio darbo žinias, bei praktiniuose mokymuose, kuriuose nenuosekliųjų studijų būdu jis įgyja minimalius praktinius socialinio darbo įgūdžius ir gebėjimus.
Socialinio darbuotojo padėjėjas privalo dalyvauti periodiniuose socialinių darbuotojų padėjėjų mokymuose ne mažiau kaip 16 valandų per metus. Socialinio darbuotojo padėjėjas gali dalyvauti socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programose.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginami darbuotojai kelia savo profesinę kvalifikaciją socialinio darbo srityje, dalyvaudami „gerosios patirties“ sklaidos renginiuose: teoriniuose seminaruose ir praktiniuose užsiėmimuose, konferencijose, stažuotėse ir kt.
Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą vertina Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programų atrankos komisija (toliau vadinama - komisija). Komisiją sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Tarnybos, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos atstovai ir nepriklausomi socialinio darbo ekspertai.
Socialinį darbą dirbančiam darbuotojui išklausius šiame Tvarkos apraše nustatytus teorinius ar praktinius mokymus pagal socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą arba socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo programą yra išduodamas pažymėjimas, kuriame nurodoma: kvalifikacijos kėlimo programos pavadinimas (pageidautina su programos kodu), data, mokymų forma, trukmė. Jei socialinis darbuotojas pats organizavo ir vykdė mokymus - užpildoma šio Tvarkos aprašo priede nustatyta pažyma.
Socialinių darbuotojų atestacija (toliau vadinama - atestacija) yra privaloma Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr.
Atestacijoje turi teisę savanoriškai dalyvauti Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-401 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ įvardinti socialinių paslaugų įstaigų vadovai, socialinių darbuotojų padėjėjai, darbuotojai, kurių pareigybės yra įvardintos Socialinį darbą dirbantiems prilyginamų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. A1-181 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo ir Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr.
Socialinio darbo stažu laikomas laikotarpis, per kurį darbuotojas dirbo socialinį darbą ir jo pareigybė buvo nurodyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 m. vasario 13 d. įsakyme Nr. 15 „Dėl Socialinių darbuotojų pareigybių sąrašo tvirtinimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. sausio 4 d. įsakyme Nr. 1-1 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 4-101), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakyme Nr. A1-181 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo ir Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 112-5050), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. A1-223 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 96-3608), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. A1-401 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 142-5667).
Kvalifikacinė kategorija suteikiama 5 metams.
Socialinis darbuotojas, kuris iki 2004 m. gegužės 31 d. dalyvavo socialinių darbuotojų atestavime ir įgijo socialinio darbuotojo asistento, jaunesniojo socialinio darbuotojo, socialinio darbuotojo, vyresniojo socialinio darbuotojo, vedančiojo socialinio darbuotojo arba socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinę kategoriją, yra atestuojamas, pratęsiant jo turimos kvalifikacinės kategorijos galiojimo laiką. Ši kategorija pratęsiama iki 2011 m.
Socialinis darbuotojas turi siekti įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą ir privalo įgyti vieną iš šio Tvarkos aprašo 14 punkte nurodytų kvalifikacinių kategorijų ne vėliau kaip iki 2012 m.
VAK sudaro 9 nariai: pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 7 nariai. VAK sudaroma iš SADM, Tarnybos, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (toliau vadinama - LSDA) atstovų, socialinius darbuotojus rengiančių aukštųjų mokyklų ir kitų įstaigų (įmonių, organizacijų) atstovų.
TAK sudaro 7 nariai: pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 5 nariai. TAK pirmininkas yra Tarnybos atstovas, kiti komisijos nariai - savivaldybių administracijų darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų (įmonių, organizacijų) darbuotojų, LSDA, socialinius darbuotojus rengiančių aukštųjų mokyklų ir kitų įstaigų (įmonių, organizacijų) atstovai.
Socialiniam darbuotojui nepateikus visų šiame Tvarkos apraše nurodytų jo atestacijai reikalingos dokumentų, Tarnyba iš socialinio darbuotojo gali raštu, elektroniniu paštu pareikalauti per 10 darbo dienų pristatyti trūkstamus dokumentus.
Kai pageidaujančio įgyti arba prasitęsti kvalifikacinės kategorijos galiojimo laiką socialinio darbuotojo pateikti dokumentai, nurodyti šiame Tvarkos apraše, yra pateikti be trūkumų, Tarnyba per 5 darbo dienas perduoda juos ...
Darbo pavyzdžiai iš socialinio pedagogo kasdienybės
Socialinė darbuotoja ir viena vadovė atsiuntė kelis realius darbo pavyzdžius iš savo kasdienybės, kurie susiję su darbu, kai baigiasi oficiali darbo diena t.y. ne laikotarpiu 8.00-17.00. Praktika rodo, jog šeimos, kurios yra rizikoje, susiduria su problemomis ir tuo metu, kai socialinių darbuotojų darbo diena pasibaigia. Dėl šios priežasties tiek socialinė darbuotoja, tiek vadovė susiduria su nesaugumo, netikrumo jausmais. Kyla klausimai, kaip susitvarkyti su situacija tinkamu ir priimtinu būdu? Kaip apginti socialinį darbą kaip rimtą profesiją? Būnant vadove kyla klausimais: "Kaip palaikyti ir apginti socialinę darbuotoją?".
"Dažnai paskambina ar parašo SMS socialiniam darbuotojui rizikos šeimų atstovai išeiginėmis ir švenčių dienomis. Kaip teigia socialiniai darbuotojai, dažnai tas vienas skambutis įtraukia į darbinę veiklą visai dienai. Atrodytų, kad nesunku atsiliepti tuo telefonu, bet jeigu skambina kelios šeimos, tada ir darbuotojui nebelieka išeiginių dienų. Atsiliepimas į skambutį neišsprendžia skambinusiojo problemos, bet darbuotoją į darbinę veiklą tikrai įtraukia. Dažnai girdime ir priekaištų iš klientų pusės, kad skambinau socialinei darbuotojai, o ji neatsiliepė.
Beskaint pirmąjį pavyzdį gali susidaryti įspūdis, jog daugelis klientų galvoja, jog turi teisę kreiptis į socialines darbutojas tada, kai tik patys to nori ar mano, jog reikia: "Socialinė darbuotoja turi būti visada pasiruošusi išpręsti problemas ir tą padaryti tuoj pat, nieko nelaukiant". Toks požiūris gana siauras galvojant apie profesiją.
Pirmajame pavyzdyje neminima, dėl kokios priežasties klientas susisiekė su darbuotoja vakare. Galbūt klientai galvoja: "Aš turiu klausimą, taigi tuoj pat turiu jai paskambinti", "Socialinė darbutoja turi išspręsti mano problemas". Jei tokio pobūdžio skambučiai dažnai kartojasi, tampa įpročiu, apie tai būtina atvirai pasikalbėti su klientu. Kai kitą kartą socialinė darbuotoja susitinka su klientu tai gali tematizuoti, aptarti: "Ar problema, dėl kurios skambinai, buvo tokia skubi, jog negalėjo palaukti kitos dienos?". Galbūt netgi geriau perklausti: "Ar negalėjo šis klausimas palaukti kito mūsų susitikimo?".
Šių klausimų rezultatas gali būti tas, jog klientai mokysis elgtis su laiku, mokysis laikytis susitarimų. Jei tik tylime, nekalbame apie tokias situacijas ir nekonfrontuojame su klientu tai klientui nepadedame pasiimti savo gyvenimo į jo rankas. Kalbant socialinio darbo terminais - neįgaliname kliento.
Tačiau kartais atsitinka labai sudėtingos, svarbios ir netikėtos situacijos savaitgaliais ar vakarais. "Socialinio darbuotojo darbo valandos dirbant biudžetinėje įstaigoje yra tokios pat, kaip ir visų kitų specialistų, nuo 8 valandos ryto iki 17 valandos po pietų. Savaitgaliais socialiniai darbuotojai nedirba, taigi, bet kokie su darbu susiję socialinio darbuotojo veiksmai nedarbo metu yra savotiškai neteisėti. Ypatingais atvejais bet kuris socialinis darbuotojas nedelsiant reaguoja ir siekia padėti savo klientui nepaisant darbo valandų, tačiau ar tai tikrai profesionalu ir kokias pasekmes gali sukelti, jei socialinio darbuotojo tuo metu priimti sprendimai vėliau pasirodys netinkami?
Ankstyvą šeštadienio rytą socialinė darbuotoja Lina sulaukė išsigandusios klientės Oksanos skambučio. Oksana pranešė, kad kažkas negero nutiko jos 5 mėnesių dukrytei; moteris rėkė, kad vaikas nekvėpuoja. Socialinė darbuotoja Oksanai pasakė skambinti telefonu 112 ir prašyti greitosios medicinos pagalbos. Klientė pasakė, kad to padaryti negali, nes baigia išsikrauti telefonas, todėl socialinė darbuotoja pati iškvietė medikus ir skubiai nuvyko į šeimą. Lina pamatė, kad mergytė nejuda, nekvėpuoja, jos rankos ir kojos pradėjusios mėlti. Atvykę medikai konstatavo kūdikio mirtį. Buvo iškviesti policijos pareigūnai.
Medikams kilo įtarimų dėl likusių dviejų šeimos vaikų (5 ir 8 metų amžiaus) sveikatos - buvo pastebėti bėrimai ant vaikų rankų bei pilvo. Tuo metu Oksana pradėjo isteriškai dejuoti, be perstojo kalbėti, kad išeis kartu su savo dukra. Buvo priimti sprendimai išvežti mamą į psichiatrijos skyrių, vaikus - į vaikų ligoninę. Oksaną į psichiatrijos ligoninę išvežė medikai, vaikus nuvežti į gydymo įstaigą buvo paprašyta socialinės darbuotojos. Lina bandė atsisakyti tai daryti, todėl policijos pareigūnas pasisiūlė važiuoti kartu su ja, jos asmenine mašina. Ši situacija neeilinė, tačiau neeiliniai ir sprendimai.
Vėliau buvo svarstyti klausimai: ar galėjo socialinė darbuotoja nedarbo metu vežti vaikus savo asmenine mašina į medicinos įstaigą? Kodėl ją lydėjo policijos pareigūnas, o ne pats vežė vaikus savo tarnybiniu automobiliu? Kodėl vaikų nuvežimu į gydymo įstaigą nepasirūpino kita medikų brigada? Ar galėjo medikai prašyti ir leisti neaiškia liga sergančius vaikus vežti asmenine mašina į apskrities ligoninę? Ar teisingai elgėsi socialinė darbuotoja, priėmusi sprendimą vežti vaikus?
Šiame pavyzdyje yra labai aiški priežastis dėl ko klientė susisiekė su savo darbuotoja savaitgalį. Suvokti, jog tavo 5 mėnesių vaikas nekvėpuoja, sukelia paniką, daug emocijų ir sumišimo. Kai tokios situacijos įvyksta kiekvienam reikia šalia žmogaus, su kuriuo jautiesi saugiai, gali pasitikėti. Tokios situacijos yra gera priežastis socialinei darbuotojai suteikti palaikymą klientei.
Kai mama išgirdo, jog jos vaikams taip pat reikia važiuoti į ligoninę, jos panikos lygis dar labiau pakilo ir ji pradėjo verkti, pulti į isteriją. Galbūt mama taip pat norėjo važiuoti su savo dviem vaikais į ligoninę. Ar tai nėra logiška tokiose situacijose? Jos vienas vaikas, ką tik mirė ir jai reikia palikti kitus savo vaikus, o jie keliauja į ligoninę. Ar mama buvo paimta į psichiatrijos ligoninę dėl to, jog socialinė darbuotoja, policijos pareigūnai ir medicinos personalas jautėsi bejėgiai? Ar ji buvo nuvežta dėl to, jog reikėjo mamą nuraminti? Nes psichiatrijos ligoninėj klientę galima nuraminti jėga arba naudojant medikamentus. Tokiu atveju rezultatas bus tik trumpalaikis.
Po kurio laiko klientės bejėgiškumo ir vienišumo jausmai sugrįš tik su didesnėmis neigiamomis pasekmėmis. Jos pasitikėjimas žmonėmis bus labai smarkiai pažeistas. Atrodo, jog socialinė darbuotoja nenorėjo vežti vaikų į ligoninę. Galbūt ji turėjo kitų planų, susitikimų tą dieną, bet policijos pareigūnas buvo teisus: ji pažinojo vaikus. Vaikams taip pat buvo svarbu nebūti paliktiems vieniems po to, kas įvyko namuose. Tiek mamai, tiek vaikams situacija emociškai turėjo būti gąsdinanti.
Šio pavyzdžio autorė pavadinime nurodė, jog situacija ir sprendimai buvo ypatingi. Kokiu būdu? Todėl, kad mama patinegalėjo paskambinti 112? Taip pat jos pastebėjimai gali būti susiję su paskutiniais sakiniais pavyzdyje, kurie susiję su praktiniais aspektais ir įstatymais, tokiais kaip rizikos lygmuo, kai naudojies savo asmeniniu automobiliu ne darbo metu ir sveikatos aspektas? Dar vienas aspektas, kuriuo galime pažvelgti į situaciją gali būti tas, kaip kartu dirbo medicinos personalas, policijos pareigūnai ir socialinė darbuotoja. Ši tema gali suteikti matymą apie užduotis ir darbo apibūdinimą, funkcijas: "kas, ką turi daryti?"; "tai - ne mano užduotis"; "ne mano atsakomybė, taigi tu turi tą padaryti". Kitas aspektas taip pat gali būti: "Kaip šie specialistai komunikavo tarpusavyje? Kaip jie priėmė sprendimus kartu? Ar visi tai darydami turėjo omeny vaikų ir mamos interesus?".
Norint suvokti ir įvertinti situaciją, pirmiausia turime apsvarstyti visus įmanomus aspektus, kurie yra visi svarbūs. Tačiau teikčiau pirmenybę palikti kiekvienam pamąstyti apie pateiktą pavyzdį ir sureaguoti, komentuoti, kelti klausimus vėliau tinklapyje. Šio pavyzdžio autorė aiškiai yra susirūpinusi dėl rizikos, su kuria susiduria socialiniai darbuotojai: "Kas atsitiktų jei kelyje įvyktų avarija? Ar buvo legalu, galėjo socialinė darbuotoja rūpintis vaikais?" ir " Legaliai socialinė darbuotoja nedirba savaitgaliais, tačiau realybė kitokia". "Kiti darbuotojai tikisi, jog socialinė darbuotoja išspręs problemas už juos, nors tai yra ir jų užduotis".
Kartais atsitinka taip, jog nei klientai, nei socialiniai darbutojai, nei vadovai nėra patenkinti vieni kitais. Kartais atsitinka, jog tokie nepasitenkinimai patenka į teismą. Kai socialinė darbuotoja nėra patenkinta klientės elgesiu ar klientai nėra patenkinti socialinės darbuotojos sprendimais, jie gali kelti kaltinimus vieni kitiems. Teisė rašyti skundą yra labai svarbi. Tačiau skundų rezultatas, kurį gavo skyriaus vadovė, kelia dvejonių: “Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje rašo, kad minėtas asmuo nubaustas pinigine bauda, o tai reiškia nubaustas ne kaip darbuotoją įžeidinėjęs, bet kaip ir eilinį pilietį vartodamas necenzūrinius žodžius. Tai reiškia, jog teismas neatkreipė dėmesio į profesiją. Teismas savo sprendimą pagrindė tuo: jeigu socialinis darbuotojas būtų valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis darbuotojas, tada jau įstatymas gina pagal kitą straipsnį. Kartais kyla mintys, ar neturėtų socialiniai darbuotojai daugiau būti apsaugoti? Nenori jie privilegijų, tik tvirčiau jaustis toje aplinkoje“.
Trečiajame pavyzdyje paminėta, jog yra dvi skirtingos galimybės įdarbinant. Vieni darbuotojai gali būti valstybės tarnautojai arba jos/ jo darbo funkcijos gali būti pagrįstos tuo, jog jis/ ji atlieka viešojo administravimo funkcijas. Šio pavyzdžio autorė, socialinių darbuotojų vadovė, yra labai nelaiminga teismo sprendimu ir jo aiškinimu, kadangi toks sprendimas turi įtakos socialinio darbuotojo veiksmams ir priimtiems sprendimams. Vadovė norėjo apginti savo socialinę darbuotoją, kuri atliko savo darbą, tačiau teisme į ją nežiūrėjo kaip jį profesijos atstovę. Ar todėl, kad ji dirbo neoficialiomis darbo valandomis?
Socialinei darbuotojai iš Olandijos sudėtinga suprasti ir atskirti skirtumus tarp valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio darbuotojo. Jei sprendimas gali būti kitoks priklauso nuo profesijos pozicijos, kai dirbama, reaguojama po oficialių darbo valandų? Bet jei socialinė darbuotoja, dirbdama savo darbą, atlikdama tam tikrą užduotį, kuri neprieštarauja jos funkcijoms ir tai žino jos vadovė, tai ji atlieka savo darbą, nors tai ir po darbo valandų? Ar ne?
Tačiau tai nereiškia, jog socialiniai darbuotojai turi būti prieinami 24 valandas per parą. Tačiau tikėtis, jog socialiniai darbuotojai gali dirbti tik nuo 8.00 iki 17.00 taip pat nerealu. Kai tai susiję su darbo valandomis vadovė ir socialinė darbuotoja gali labai aiškiai susitarti kaip bus kompensuojamos darbo valandos, sutarti valandų skaičių savaitėje. Taip pat galima ieškoti draudimo galimybių. Šios problemos kiekvienoje savivaldybėje gali būti išspręstos labai skirtingai.
Tiek šiam kartui reakcijų apie iškeltus klausimus, pateiktus darbinius pavyzdžius apie darbo valandas. Jei dar turite daugiau pavyzdžių, kviečiame jais dalintis, pateikti savo nuomones po straipsniu. Dalinantis mintimis, nuomonėmis gali daugiau kilti klausimų. Tokio komunikavimo rezultatas gali būti naudingas praktikoje, relaybėje.