Visuomenėje vyraujantys komunikaciniai įpročiai susiję su sparčiais technologiniais pokyčiais bei visuomenėje besiformuojančiais stereotipais. Keičiasi kasdienės informacijos gavimo būdai, vartotojų poreikiai skatina naujų žiniasklaidos formų kūrimąsi. Esant dideliam informacijos srautui, vartotojas pats pradeda atsirinkti jam aktualią, patogią ir tinkamiausią žiniasklaidos priemonę, kurioje ta informacija skleidžiama.
Interneto laisvė ir socialiniai tinklai mažėja jau devintus metus iš eilės, nes investuojama į piliečių elgsenos sekimo algoritmus socialiniuose tinkluose. Žmogų galima profiliuoti nuspėjant jo elgseną komerciniame, politiniame ar kitame kontekste, sujungus visa tai į visumą ir sekant kurį laiką, pasitelkiant dirbtinio intelekto interpretacijas ir elgsenos dėsningumo algoritmus.
Šiame straipsnyje aptarsime socialinių laidų poveikį visuomenei, įskaitant realybės šou, internetinę televiziją ir socialinių tinklų įtaką nuomonės formavimui bei socialiniam verslui.
Realybės šou: asmeninio gyvenimo viešinimas ir žiūrovų dėmesys
Visuomenės narių poreikis atvirai kalbėti apie privataus gyvenimo detales, privertė žiniasklaidą taikytis prie visuomenės norų. Atsiradus technologinėms galimybėms, žiniasklaidos atstovai pradėjo kurti asmeninio gyvenimo viešinimo kanalus. Praėjus keliems metams nuo komercinių televizijų atsiradimo, buvo pradėti kurti realybės šou. Ten atvirai demonstruojamas vienoje patalpoje izoliuotų paprastų žmonių kasdieninis gyvenimas. Realybės šou transliacijos susilaukė didelio žiūrovų dėmesio. Kelis mėnesius trunkantis asmeninio gyvenimo demonstravimas išpopuliarino dalyvius. Atlikus tyrimą, išaiškėjo, jog tiesioginio realybės šou poveikio socialinės medijos formai - socialiniam tinklui nėra. Asmeninio gyvenimo viešinimas vyko dar prieš atsirandant realybės šou laidoms. Žmonės, kurie pasirenka priklausyti daugumai, būti bendruomenės nariu, turi siekti būti pripažintam, turi prisitaikyti prie technologinių, kultūrinių pokyčių. Asmeninio gyvenimo viešinimo kanalai priklauso nuo to laikotarpio komunikacijos priemonių.
Socialinių verslų poveikis
Socialinis verslas - klestinčios ir įgalintos visuomenės pagrindas. „Didėjantis socialinio verslo poreikis ir stiprėjanti socialinio verslo bendruomenė bei pastarojo laikotarpio iššūkiai kuria paskatas priimti skubius sprendimus. Socialinis verslas atlieka svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas bei integruojant pažeidžiamas visuomenės grupes į darbo rinką, užtikrinant pramonės plėtrą ir įgalinimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Socialinio verslo dėka gali būti minimalizuojami ekonominės krizės padariniai įvairiuose ekonomikos sektoriuose ir ekosistemose“, - įsitikinusi V. Bražiūnaitė.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Pasak V. Bražiūnaitės, užsienio šalių praktika rodo, kad tik visų pagrindinių ekosistemos dalyvių pastangų dėka socialinė ekonomika gali sėkmingai vystytis ir kurti pridėtinę vertę visai šalies ekonomikai. Europos Sąjungos lygmeniu yra virš 13 milijonų žmonių, kurie dirba socialinės ekonomikos įmonėse. Per pastarojo dešimtmečio ekonomikos krizes, socialinis verslas parodė nepaprastą gebėjimą prisidėti prie visuomenės atsparumo stiprinimo ir kūrimo bei pademonstravo mokėjimą suvaldyti esminius pokyčius.
„Šio sektoriaus organizacijos pralenkė kitus sektorius ir sukūrė virš 12 proc. darbo vietų ES, kartu spręsdamos pagrindines visuomenei kylančias problemas. Kitose pasaulio šalyse verslo, kuris glaudžiai susijęs su visuomenės iššūkiais, idėja taip pat yra populiari bei ypač vertinama ir skatinama valdžios institucijų. Socialinio verslo sektoriaus organizacijų kuriama didžiulė pridėtinė vertė jau seniai patraukė tokių užsienio valstybių kaip Kanada, Singapūras, Izraelis ir kt. dėmesį“, - komentuoja V. Bražiūnaitė.
Socialinio verslo iššūkiai Lietuvoje
Deja, socialiniai verslai Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais. „Pastebimas susiskaldymas, stabilumo, skaidrumo trūkumas priimant su socialiniu verslu susijusius sprendimus. ES investicijų paraiškų vertinimo ir administravimo sistema yra per sudėtinga ir per daug biurokratinė socialinio verslo praktikams. Dar daugiau, nėra finansinių priemonių socialiniams startuoliams išbandyti (patikrinti) socialinę inovaciją ir įvertinti jos tinkamumą konkrečiam kontekstui“, - teigia V. Bražiūnaitė.
Pasak LISVA vadovės, Lietuvoje socialiniam verslui trūksta kultūrinio pamato, nes tai vis dar sąlyginai nauja veiklos forma. Tad trūksta ir atpažįstamos socialinio verslo tapatybės. Tai yra iš dalies ir dėl vieningos strategijos ar supratimo iš valstybės institucijų trūkumo. Dažniau minėti „socialinio verslo“ sąvoką paskatintų tikslinės valstybės institucijų finansinės paskatos. Taip pat būtų pravartus ir teigiamas visuomenės požiūris į socialinį verslą, palaikymas, įvertinimas, formuojantis socialinio verslo žinomumą, gerą reputaciją.
„Socialinis verslas, veikdamas savo ekspertinėje socialinio poveikio srityje, dažnai pritrūksta vidinių išteklių, būtinų sėkmingam verslo modeliui plėtoti: investicijų į veiklų bandymą ir gryninimą, paslaugų ar produktų pasiūlą, prekės ženklo atpažįstamumo didinimą, poveikio matavimo nuoseklumą, taip pat pritrūksta laiko ir gebėjimų advokatavimui“, - dalijasi V. Bražiūnaitė.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją bei analizuojant galimus iššūkius, prieš artėjančius Seimo rinkimus LISVA pateikė politinėms partijoms pasiūlymus socialinio verslo sektoriaus plėtrai Lietuvoje stiprinti.
„Rekomenduojame labiau įtraukti socialinius partnerius į sprendimų, susijusių su socialiniu verslu, priėmimą. Siūlytina inicijuoti Socialinio verslo tarybos įkūrimą, kuri būtų sudaroma iš valstybės institucijų ir įstaigų, skėtinių organizacijų atstovų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytų atstovų. Taip pat svarbu užtikrinti, kad socialinis verslas kaip veikla, sprendžianti mūsų visuomenei kylančius iššūkius, būtų kompleksiškai įtraukta į strateginius šalies dokumentus, ES finansinio periodo planus ir į pagalbos ekonomikai planus“, - vardija V. Bražiūnaitė.
V. Bražiūnaitė atkreipia dėmesį, kad svarbu, jog būtų skatinamas finansinių priemonių socialiniams startuoliams atsiradimas, kad šie turėtų galimybę eksperimentuoti ir išbandyti (patikrinti) socialines inovacijas bei įvertinti tinkamumą konkrečiam kontekstui. Dabartinės priemonės yra pavienės, joms trūksta kompleksiškumo bei konteksto, nes buvo konstruojamos nesitariant su socialiniais partneriais.
Taip pat LISVA vadovė pažymi, kad vienas iš siūlymų yra, jog šalia tinkamo reglamentavimo ir skatinimo priemonių, reiktų stiprinti verslumo kompetencijas, telkti bendruomenę ir nuolatines mentorystės paslaugas investicijų, plėtros, poveikio matavimo ir kitais aktualiais klausimais.
Internetinė televizija: nauja kultūrinė jėga
Skaitmeninės žiniasklaidos karaliavimo eroje internetinė TV tapo svarbia kultūrine jėga, formuojančia pokalbius ir puoselėjančia bendruomenes taip, kaip dar prieš dešimtmetį buvo neįsivaizduojama. Internetinės televizijos atsiradimas iš esmės pakeitė žiniasklaidos vartojimą. Dauguma populiariųjų platformų peržengė tradicinio transliavimo ribas ir siūlo daugybę laidų ir filmų vienu mygtuko paspaudimu. Ši lengva prieiga ir įvairovė pakeitė ne tik tai, kaip žiūrime televiziją, bet ir tai, kaip apie ją kalbame.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Tokie šou kaip „Karūna - The Crown”, „Nepažįstami dalykai - Stranger things” ir „Tarnaitės istorija - Handsmade Tail” sukėlė diskusijas, kurios neapsiriboja siužeto punktais ar veikėjų raida. Juose gvildenamos gilesnės visuomenės problemos, tokios kaip politika, žmogaus teisės ir istorinis tikslumas.
Internetinė TV padėjo kurti bendruomenes. Gerbėjai iš viso pasaulio bendrauja dėl bendrų interesų, aptarinėja ir analizuoja kiekvieną mėgstamų laidų aspektą. Šios bendruomenės, dažnai susikūrusios socialinės žiniasklaidos platformose ir forumuose, suteikia priklausymo jausmą ir erdvę bendraminčiams įsitraukti, teorizuoti ir išreikšti savo fandomiškumą.
Socialinės žiniasklaidos platformos sustiprino internetinės televizijos įtaką, nes suteikė erdvę, kurioje galima akimirksniu reaguoti ir sąveikauti. Tiesioginis transliavimas per laidų premjeras ar finalinius epizodus tapo bendruomeniniu įvykiu, sukuriančiu virtualų žiūrėjimo vakarėlį, kuriame žiūrovai gali dalytis įspūdžiais realiuoju laiku.
Internetinė televizija taip pat atliko svarbų vaidmenį skatinant įvairovę ir reprezentaciją. Visame pasaulyje veikiančios transliacijų platformos žiūrovus supažindino su įvairesnėmis istorijomis ir požiūriais. Tokie serialai kaip „Orange Is the New Black”, „Master of None” ir „Money Heist” laužo stereotipus, demonstruoja įvairius aktorius ir pasakojimus, kurie meta iššūkį normoms.
Internetinė TV tapo ne tik pramoga, bet ir vertingu švietimo šaltiniu. Dokumentiniai filmai ir edukacinės programos, skirtos mokslui, istorijai, kultūrai ir dabartiniams įvykiams, rado savo vietą transliacijos platformose.
Nepaisant daugybės privalumų, internetinės televizijos įtaka neapsieina be iššūkių. Pavyzdžiui, žiūrėjimo be saiko reiškinys kelia susirūpinimą dėl jo poveikio psichikos sveikatai ir gyvenimo būdui.
Internetinė TV yra ne tik technologinis stebuklas, bet ir socialinis reiškinys, iš naujo apibrėžęs pramogų ir žiniasklaidos kraštovaizdį. Skatindama socialinius pokalbius, kurdama bendruomenes, skatindama įvairovę ir siūlydama šviečiamąjį turinį, internetinė televizija įsitvirtino kaip svarbi kultūrinė jėga šiuolaikiniame pasaulyje.
Socialiniai tinklai: realybės iliuzija ir nuomonės formavimas
Laidoje „Nepatogūs klausimai“ apsilankiusi atlikėja Ieva Zasimauskaitė ėmė garsiai svarstyti apie iliuzijomis ir melu pagrįstą šių dienų kasdienybę. Jos nuomone, žmonės nori matyti ištobulintą realybę. „Reklama irgi negali būti, kad tu ateini su smirdančiais dantimis, be makiažo, reklamuoji kažkokį gražų dalyką - keista būtų. Tai man atrodo, kad telikas ir Instagramas yra tiesiog viena didelė reklama, kuri yra labai graži ir žmonės nori taip matyti“, - teigia laidos pašnekovė.
Socialiniais tinklais naudojamės visi, tačiau net ir atidžiai perskaitę naudojimosi jais taisykles atsakymus į šiuos klausimus rasite ne visada.
„Jie tapo ta vieta, kurioje bent iš dalies galėjome reabilituoti socialumo poreikį. Tačiau čia mes ne tik būriavomės, bet ir laviruodami tarp faktų bei sąmokslo teorijų rinkome esminę socialinę valiutą - žinias ir paskalas. Maitindami smalsumą ir baimę ką nors praleisti, skaldėmės į nuomonių grupes, palaikėme savus didvyrius ir kūrėme memus apie tuos, kuriems nepritariame. Esminiu komunikacijos kanalu ši medija tapo ir žiniasklaidai, nuomonės lyderiams, įžymybėms bei, žinoma, verslui.
2019 metų Interneto laisvės ataskaitoje (angl. Freedom of the net report), remiantis įvairiais kriterijais, teigiama, kad laisvė internete ir socialiniuose tinkluose mažėja jau devintus metus iš eilės. Teigiama, kad investuojama į sofistikuotus piliečių elgsenos socialiniuose tinkluose sekimo algoritmus, todėl 40 iš 65 ataskaitoje vertintų šalių, arba 89 proc.
Pavienės žinutės, sekamos grupės ar asmenys, paliekami komentarai, nuotraukos iš skirtingų vietų ir kita elgsena pavieniui gali atrodyti kaip bereikšmiai fragmentai, tačiau, sujungus visa tai į visumą ir sekant kurį laiką, pasitelkiant dirbtinio intelekto interpretacijas ir elgsenos dėsningumo algoritmus, žmogų galima profiliuoti nuspėjant jo elgseną komerciniame, politiniame ar kitame kontekste.
„Neretai įvairūs suvaržymai yra pateisinami valstybės intereso sumetimais. Nors interneto sekimas dažnai asocijuojasi su tokiomis šalimis kaip Kinija, Iranas ar Rusija, elgsena sekama ir demokratinėse valstybėse. Nors populiariausių socialinių tinklų kūrėjai bei vadovai yra demokratinių šalių atstovai - tai leidžia tikėtis gerų sekimo intencijų, - kai kurie sekimo atvejai, tokie kaip politinių pažiūrų, studentų elgsenos ar įvairių aktyvistų, žurnalistų ir protestuotojų turinio monitoringas, neatrodo labai demokratiškai. Ir tai savaime suprantama - milžiniška didžiųjų duomenų suteikiama galia yra iššūkis kiekvienam, turinčiam bent menkiausią galimybę prie jos prisiliesti“, - teigia J.
LRT.lt pašnekovas prisiminė prieš dvejus metus pasaulį sukrėtusį „Cambridge Analitica“ skandalą, kai išaiškėjo, kad privatūs feisbuko vartotojų duomenys buvo perduoti trečiosioms šalims. Buvo pranešta, kad Jungtinėje Karalystėje veikianti įmonė dar 2014-aisiais pradėjo kaupti ir naudoti minėto socialinio tinklo vartotojų duomenis.
Tiek mokslininkai, tiek psichologai pripažįsta, kad socialiniai tinklai yra efektyvi poveikio darymo priemonė. „Tai mums įrodė, kad socialiniai tinklai geba ne tik vartoti mūsų laiką, dėmesį, emocijas, duomenis, bet ir koreguoti nuomonę, vertybinę stovėseną, galiausiai - elgseną. Ir išties bet kas, kas mūsų dienoje užima tiek laiko (vartotojai socialiniuose tinkluose praleidžia nuo keliasdešimties minučių iki valandų, o vidutiniškai 2 val. 24 min., remiantis „We are social“ 2020 m. Taigi, šis adiktyvus mūsų nebūtinai teisingai nuomonei pataikaujantis mechanizmas kartu su komerciniu, politiniu ar bet kokiu kitu turiniu kuria savotišką realybės iliuziją, kurioje be kritinio mąstymo užstrigti pavojinga. „Brexit“ ir kiti atvejai rodo, kad socialiniai tinklai gali tapti itin galinga dezinformacijos ir propagandos mašina, keičiančia net tai, kas atrodė akivaizdu“, - sakė J.
Pastebima, kad informacijos naudojimas įtakai daryti nėra vienintelis galimas neigiamas socialinių tinklų aspektas. Iš tiesų tai kainuoja laiko, dėmesio, duomenų, prie kurių suteikiama prieiga. „Būtina suprasti, kad socialiniai tinklai, nors ir neatspindi tikrosios realybės, smarkiai veikia požiūrį į ją. Čia kristalizuojasi dar vienas klaidingas požiūris: nors esame linkę tikėti kitų sekama socialinių tinklų pasaka, manome, kad mūsų kuriama realybe ar pasaka nelabai kas ir tiki. Patarimas elementarus: dar kartą peržvelgus privatumo nustatymus, apmąsčius, kokį turinį vartojame, kokį kuriame, kritiškai žvelgti į socialinių tinklų realybę, daugiau laiko skirti tikram gyvenimui“, - sako medijų ir rinkodaros ekspertas J.
VDU prodekanui pritarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė. Pastaraisiais metais socialiniai tinklai keitė ir žurnalistikos sąvoką, privertė žurnalistus veikti interaktyviau, o visuomenei suteikė teisę laisvai reikšti nuomonę, dalytis naujienomis. Tiesa, vis dar nėra iki galo aišku, kas atsakingas už visuomenės narių skleidžiamas naujienas ir informaciją.
„Socialiniai tinklai mums rodo tokį turinį, kokį mes dažniausiai žiūrime, pagal raktažodžius, kurių ieškome, pagal straipsnius, kuriuos skaitome, ir netgi pagal nuotraukas, kurias skelbiame. Specialios programos sugeba atpažinti veidus, susieti su paskyros informacija ir mūsų paieškos raktažodžiais, todėl socialiniai tinklai turi apie mus labai daug informacijos. Ne veltui sakoma, kad socialiniai tinklai pažįsta mus geriau nei mes patys save. Duomenys apie mus gali praversti ir formuojant mūsų nuomonę. Pavyzdžiui, pagal mūsų emocijas galima nustatyti, kada esame paveikiausi arba kurie žmonės yra linkę keisti nuomonę. Jie ir bus tam tikros informacijos taikinys. Formuoti nuomonę galima sąmoningai siunčiant mums tam tikrą turinį arba nesąmoningai, kai pasirenkame sekti tam tikrus žmones arba grupes. Taip galime būti paveikti radikalios nuomonės, o tai veda prie mažų ar didelių sprendimų. Neretai jie gali sukiršinti skirtingas vartotojų grupes“, - kalbėjo Ž.
Viešai žinomos istorijos iš Ukrainos ir Rusijos susirėmimų, kai pagal kario paskelbtą žinutę socialiniame tinkle buvo nustatyta jo vieta. Socialinių tinklų, internetinių naršyklių tiekėjai yra sukaupę begalę informacijos. Anot VGTU dekanės, visi socialiniai tinklai tinka nuomonei formuoti.
Besikeičiančios tendencijos rodo, kad dabar vartotojus lengviau pasiekti ne tekstu, o trumpais vaizdo įrašais. Turėdamas savo ID kiekvienas vartotojas sekamas, jo veikla vertinama balais. Socialinis tinklas perima atvaizdo nuosavybę tam, kad vėliau nereikėtų savęs riboti.
„Socialiniuose tinkluose informacija sklinda labai greitai, o žmonės yra patiklūs. Tuo naudojasi daugybė politikų, religijų atstovų ir kitų siekiančiųjų įtakos. Šiais įdomiais laikais visus norėčiau pakviesti labai kritiškai žiūrėti į mus pasiekiančią informaciją. Tikrinkime faktus skirtinguose patikimuose šaltiniuose. Atidžiai skaitykime iš ne tokių populiarių, alternatyvių šaltinių pasiekiančią informaciją. Bandykime atsiminti paprasčiausius, dar mokykloje išmoktus gamtos dėsnius. Ir atminkime, kad melagingos naujienos dažniausiai sudarytos iš didelės dalies tiesos ir tik nedidelės - melo“, - sakė D.
„Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti sutuoktinis, tėvai ar vaikai. CK 22 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta išimtis, jog asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Anot K. Rugio, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, naudodamiesi socialiniais tinklais, siekia palaikyti tarpusavio ryšius, bendrauti. Egzistuoja suformuota taisyklė, kad nuotraukos skelbimas ir jos prieinamumas socialiniame tinkle pats savaime nereiškia, jog asmuo konkliudentiniais veiksmais sutinka, kad jo atvaizdas būtų naudojamas atgaminant ir platinant jį masinės informacijos priemonėse. Šiuo atveju socialinių tinklų vartotojui patartina visuomet skaityti socialinių tinklų naudojimo sąlygas prieš keliant turinį, kadangi tik kiekvienu konkrečiu atveju galima nustatyti, kokius leidimus suteikia socialinio tinklo vartotojas juo naudodamasis ir skelbdamas jame informaciją“, - detalizavo K.
„Šioje srityje dar tik formuojasi nuosekli praktika, todėl kiekvienas ginčas teisme nagrinėjamas individualiai, vertinant kiekvienos šalies veiksmus, siekius bei socialinio tinklo naudojimo taisykles. Juo labiau kad tokiu atveju svarbu ir tai, kas paskelbė informaciją, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, kokiais tikslais jis tai atliko (bendravimo, visuomenės informavimo ir kita). Manytina, kad ateityje teismus pasieks vis daugiau tokio pobūdžio bylų ir bus suformuota nuosekli, išsami teismų praktika“, - sakė K.
Kaip sako J. Kisieliauskas, socialiniai tinklai yra vieša erdvė, kūryba, kad ir kokia ji, priklauso autoriui, tačiau autorius, viešindamas ją socialiniuose tinkluose, suteikia teisę ta kūryba (su nuoroda į autorių) ne komerciniais tikslais dalytis net už socialinių tinklų ribų, nebent mechaniškai nurodo turinio sklaidos apribojimą tarp savo draugų, sekėjų.
Ekspertai tvirtina, kad reikėtų susilaikyti nuo vaikų nuotraukų publikavimo socialiniuose tinkluose.
LRT „Naujienų rentgenas“ - jau antrus metus vykdomas projektas, skirtas medijų raštingumui didinti ir auditorijos kritiniam mąstymui skatinti.
Patarimai vartotojams
- Būtina suprasti, kad socialiniai tinklai, nors ir neatspindi tikrosios realybės, smarkiai veikia požiūrį į ją.
- Dar kartą peržvelkite privatumo nustatymus.
- Apmąstykite, kokį turinį vartojate ir kokį kuriate.
- Kritiškai žvelkite į socialinių tinklų realybę.
- Daugiau laiko skirkite tikram gyvenimui.
- Tikrinkite faktus skirtinguose patikimuose šaltiniuose.
tags: #socialiniu #laidu #poveikis