Pastaruoju metu Rokiškio rajono savivaldybė sulaukė gausaus rajono ūkininkų, nukentėjusių nuo liūčių, kreipimųsi dėl nuostolių kompensavimo.
Lietuvos žemdirbiai, kurie dėl liūčių pernai negalėjo nuimti derliaus, netrukus sulauks valstybės paramos. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nuostoliams kompensuoti skyrė 9,12 mln. eurų.
Atsižvelgiant į tai, kad nuostoliai patirti dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, taikomas specialus teisinis reguliavimas - Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašas.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokia tvarka numatyta kompensacijoms gauti ir kokios galimybės atsiveria ūkininkams, patyrusiems nuostolių dėl liūčių.
ES parama ir nacionalinės priemonės
Europos Komisija (EK) patvirtino įgyvendinimo reglamentą Nr. 2018/108, kuriuo nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams skyrė 9 mln. 120 tūkst. eurų. EK trims Baltijos šalims ir Suomijai iš viso skyrė 15 mln. eurų paramos.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga
Visoms keturioms valstybėms narėms bus leidžiama ES lėšas papildyti tokio pat dydžio nacionalinėmis priemokomis.
Lietuva planuoja skirti papildomą nacionalinę paramą (apie 9 mln. Eur).
Europos Komisija 2017 m. nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams skyrė 9 mln. 120 tūkst. eurų kompensaciją už žuvusius ar negalėtus pasėti žieminius pasėlius.
Europos Komisija 2017 metasi nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams yra skyrusi 9,12 mln. eurų kompensaciją už žuvusius ar negalėtus pasėti žieminius pasėlius.
Paramos skyrimo sąlygos
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos ūkininkams už hektarais skaičiuojamą plotą, kurio dėl 2017 m. spalio-rugpjūčio mėn. liūčių ir potvynių tose valstybėse narėse nebegalima naudoti žiemos sėjai, arba jau užsėtą, tačiau dėl minėtos priežasties prarastą 2018-2019 prekybos metų derliui auginti skirtą plotą, ES parama skiriama su sąlyga, kad tokio žemės ploto hektarų skaičius sudaro ne mažiau kaip 30 proc. viso ūkininko žiemos sėjai skirto ploto.
Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?
Parama bus skirta tiems pareiškėjams, kurių patirti nuostoliai sudarė daugiau kaip 30 proc.
Žemdirbiams bus kompensuojama iki 80 proc.
Šis teisės aktas, patvirtintas Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317, numato Valstybės paramos už žalą teikimas gyventojams ir kitiems ūkio subjektams.
Pagal taikomą tvarką, prašymai dėl kompensacijos turi būti pateikti per trejus metus nuo žalos atsiradimo.
Šiuo metu komercine veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys, nukentėję dėl stichinių meteorologinių reiškinių ir dėl to nebegalintys vykdyti įsipareigojimų partneriams pagal pasirašytas sutartis, gali kreiptis į Lietuvos pramonės ir amatų rūmus, kurie išduoda nenugalimos jėgos aplinkybes (force majeure) liudijančias pažymas.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
V. Aleknavičius teigė, kad pažymų kaina siekia apie 200 eurų, tačiau tam yra žadama kompensacija.
Teisę į paramą turi tik tie žemdirbiai, kurie iki 2017 metų gruodžio 1 dienos savivaldybėms pateikė prašymus kompensuoti dėl liūčių patirtus derliaus nuostolius.
Siekiantys paramos pareiškėjai teikė prašymus ir įbraižė plotus deklaruodami pasėlius, o Nacionalinė mokėjimo agentūra atliko patikras ir konstatavo, kad bendras paramai tinkamas plotas sudaro 108 308 ha. Paramą gaus 3309 pareiškėjai.
Žemės ūkio ministerija nustatė kompensacinių išmokų dydžius: pareiškėjams, 2017 m. pasėjusiems žieminius pasėlius, kurie žuvo dėl kritulių, - 103,87 Eur/ha, o pareiškėjams, 2017 m.
Prašymus dėl kompensacijos gali teikti tie žemės ūkio subjektai, kurių 2025 m.
Iš viso 2025 m. komisija įvertino nuostolius 92 pareiškėjams. Tik šie asmenys ir ūkio subjektai turi teisę teikti prašymus.
Nuostolių įvertinimas šios komisijos yra privaloma sąlyga, norint kreiptis dėl valstybės pagalbos už 2025 m.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė Kaimo reikalų komiteto posėdžio metu taip pat užsiminė, kad seniūnijuose ūkininkai patyrė didelių nuostolių - sugadinti 93 automobiliai, suniokota apie 6,7 tūkst. hektarų įvairių pasėlių.
„Tikslią žalą labai sunku apskaičiuoti, nes dar nenuimtas derlius“, - dėmesį atkreipė savivaldybės atstovė.
Pasak Z. Bakanienės, šiuo metu ūkininkai, kurie dengia stogus, ne visi iš jų turi sąskaitas faktūras, ieško pigesniu medžiagų, tad tik vėliau, gavus visus duomenis, bus įmanoma įvertinti, kokia žalą patyrė Panevėžio rajono ūkininkai.
Nuo pavasarinių šalnų nukentėjusių sodų ir uogų augintojų nuostoliams kompensuoti skirta 3,3 mln. eurų - 0,5 млн.
Savivaldybės Kaimo plėtros programos lėšos skirtos tik išimtiniams atvejams, tokiems kaip gaisrai ar kitos stichinės nelaimės, kai parama nėra gaunama iš kitų šaltinių.
Vėliausia paramos išmokėjimo data yra 2018 m.
Reagavimas į stichijas ir pagalbos priemonės
Valdas Aleknavičius teigė, kad šiuo metu yra renkami atskiri duomenys apie padarytą žalą ūkininkų turtui, pasėliams.
Pasak jo, kitą savaitę turėtų būti taip pat pateikta aiški tvarka, kaip ūkininkams būtų atlyginama krušos padaryta žala ūkininkams.
Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius sako, jog vertinant lengvatinių paskolų suteikimo ir jų palūkanų kompensavimo galimybę šiuo metu derinama ir kitą savaitę Vyriausybei turėtų būti pateikta nenumatytų aplinkybių (force majeure) padarytos žalos atlyginimo apskaičiavimo metodika.
„Ūkininkai įspėti, kad kuo greičiau fiksuotų force majeure. (...) Pagrindinis dalykas, ko gero, yra dabar rengiamos tvarkos, metodikos (...), kaip bus skaičiuojamas žalos atlyginimas, parama - jeigu eis tiesiogiai per Vyriausybę, ne per Žemės ūkio ministeriją. Mes turime parengti skaičiavimo metodikas, tai dabar tas metodikas deriname, aš manau, kad kitą savaitę mes jas pateiksime“, - trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė V. Aleknavičius.
Pasak viceministro, ūkininkai paramos gali sulaukti dar iki rudens.
„Šiuo metu biudžete tai nenumatyta, metams einant žiūrėsime, galbūt biudžeto vykdymas leistų - bet čia spekuliacija. (…) Rimtai dirbame su krizių valdymo fondu, planuojame sausio-vasario mėnesiais pradėti intensyvias konsultacijas su socialiniais partneriais. Pateiksime keletą modeliavimo variantų, nes kalbama ir apie ūkininkų prisidėjimą formuojant fondą“, - sakė R.
„Traktuojame kaip Europos Komisijos solidarumo gestą žemdirbiams. Aišku, mūsų suskaičiuoti nuostoliai, kurie kaupiasi, daug didesni, suprantame, kad EK pilnai nuostolių atlyginti negalėjo ir turbūt neplanavo“, - antradienį BNS sakė R.
Lengvatinės paskolos ūkininkams Nuo praėjusią savaitę siautusios audros su kruša nukentėję ūkininkai gali gauti lengvatinių paskolų bei palūkanų kompensacijų, taip pat nemokamai saugotgi derlių iki metų pabaigos, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Anot jo, tokia yra valstybės parama ūkininkams.
„Lengvatinės paskolos, paskui palūkanų kompensavimas ir panašiai. (...) Matome, tą situaciją, situacija yra ne tik Joniškio rajone, bet Panevėžio rajone, ruože Širvintų. Tiek, kiek priklauso nuo mūsų, mes padedame ir padėsime“, - trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės sakė K. Navickas.
Pasak jo, valstybės kontroliuojama grūdų įmonė „Jonavos grūdai“ nemokamai turėtų saugoti ūkininkų, kurių sandėlius apgadino kruša, derlių.
„Kitas dalykas, ką mes padarėme po šitos nelaimės, tai susitarėme su mūsų valdoma „Jonavos grūdų“ įmone, kuri iki Naujų metų pasaugos nemokamai grūdus tų ūkininkų, kurių pastatai, sandėliavimo patalpos nukentėjusios nuo šios stichinės nelaimės“, - teigė K. Navickas.
Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas padėti ūkininkams, nukentėjusiems nuo prieš daugiau nei savaitę šiaurės Lietuvą suniokojusios krušos.
„Mes siūlome Žemės ūkio ministerijai galvoti apie pagalbą lengvatiniu kreditu, su Garantijų fondo pagalba, suteikti ūkininkams apyvartinių lėšų tam, kad jie galėtų, jeigu nebuvo apsidraudę, jeigu trūksta, turėti galimybę skolintis ir investuoti į savo ūkius atstatyti praradimus“, - LRT RADIJUI trečiadienį teigė V. Gailius.
„Siūlome ieškoti galimybės dėl lengvatinių apyvartinių paskolų ir galbūt galimybę kompensuoti palūkanas. Taip pat mes siūlome ieškoti galimybės ir netaikyti sankcijų, leisti deklaravusiems būsimą pasėlį ar tarpinius žieminius pasėlius jų nesėti.
Anot ministro K. Navicko, „Pasiūlymas yra labai taiklus, nes tokias priemones turime ir jas plečiame, tai ūkininkai žino galimybes pasiskolinti, gauti garantijas palūkanų kompensacijai“, - kalbėjo K. Navickas.
„Kalbant apie papildomą kriterijų nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės, čia yra toks svarstytinas variantas ir mes pasitarsime.
„Bet kokiu atveju, pagalbos niekada nebus per daug. Iš kitos pusės, valstybė padeda tiek, kiek gali ir tam ir yra draudimo mechanizmai, draudimo institutas, kuris padeda valstybei susitvarkyti, kai tokios nelaimės atsiranda“, - sakė K. Navickas.
„O žinant apie klimato kaitos padarinių stiprėjimą, tokių įvykių, deja, tik dažnės. Praėjusį pirmadienį daugelyje Lietuvos rajonų kilo audra, liūtys. Ugniagesiai gelbėtojai 79 kartus vyko šalinti audros išverstų medžių, daugiausiai iškvietimų buvo Šiaulių apskrityje.
Nuo krušos nukentėjusiuose Panevėžio rajono ūkiuose praėjusį antradienį lankėsi žemės ūkio ministras. K. Navickas pasakė, kad nuo krušos apdrausta apie ketvirtadalis visų Lietuvos dirbamos žemės plotų.
„Bendromis jėgomis pavyko pasiekti, kad ilgai lauktos kompensacijos į nukentėjusių nuo liūčių žemdirbių bankų sąskaitas patektų ne rugpjūčio pabaigoje, o daug anksčiau.
Trečiadienį posėdžio metu Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius teigė, kad šiuo metu yra renkami atskiri duomenys apie padarytą žalą ūkininkų turtui, pasėliams.
Posėdžio metu parlamentaras Jonas Gudauskas taip pat uždavė klausimą kancleriui V. Aleknavičiui, kiek iš viso ūkininkų pasinaudojo galimybe pasaugoti grūdų derlių „Jonavos grūdų“ patalpose.
tags: #kompensacijos #nuo #liuciu #nukentejusiems #ukininkams