Gyventojai, dirbdami skirtingus darbus ir gaudami atlyginimą, privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas, kurios yra skaičiuojamos nuo gautų pajamų dydžio. Tačiau dviejų ar daugiau skirtingų paslaugų, išmokų mokėdami kelis kartus už tai negauna.
Kitaip nei dirbantys pagal darbo sutartį, individualios veiklos turėtojai privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimu turi susirūpinti patys ir kiekvienais metais sumokėti paskirtą mokestį „Sodrai“, mat šiuo atveju asmuo neturi darbdavio.
Tiesa, pasitaiko ir tokių atveju, kai gyventojai turi ne tik individualios veiklos pažymą, bet taip pat yra sudaręs sutartį su darbdaviu ir gauna atlyginimą. Ar šiuo atveju gyventojams yra privalu sumokėti PSD įmokas savarankiškai, ar visgi už jus pasirūpins pats darbdavys?
PSD įmoka nėra abonentinis mokestis
Į naujienų portalui tv3.lt besikreipęs vilnietis Dovydas pasakojo, kad jį kaip reikiant nustebino „Sodros“ darbuotojos skambutis apie būtinybę susimokėti PSD įmokas, mat jis jau seniai dirba pagal darbo sutartį. Dovydas klausia, kodėl valstybei reikia sumokėti PSD dar kartą, jeigu nuo darbo sutartyje nurodytos atlyginimo sumos ši įmoka taip pat yra nuskaitoma kiekvieną mėnesį. Juk dvigubai daugiau vaistų ar gydymo paslaugų už tai vis tiek nebus suteikta.
Visgi Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič komentuoja, kad PSD įmoka nėra abonentinis mokestis, todėl gyventojams yra privalu sumokėti mokesčius, jeigu buvo gaunamos pajamos, susijusios su individualios veiklos vykdymu.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
„Jei žmogus, kuris vykdo savarankišką veiklą, dirba taip pat ir pagal darbo sutartį, jis neprivalo mokėti PSD įmokų kas mėnesį, kadangi mėnesio įmokas už jį sumoka darbdavys. Toks žmogus laikomas apdraustuoju privalomu sveikatos draudimu ir gali naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis nemokamai. Tačiau, deklaravus pajamas iš individualios veiklos (tai reikia padaryti kiekvienais metais iki gegužės pradžios), nuo šių pajamų gyventojas privalės sumokėti PSD ir VSD įmokas“, - aiškino M. Kozič.
Kiek reikia sumokėti?
„Sodros“ atstovė taip pat primena, kad šiuo metu individualią veiklą vykdantys gyventojai kiekvieną mėnesį turi atsidėti 50,59 euro tam, kad būtų sumokėta PSD įmoka.
„Gyventojai, kurie vykdo tik savarankišką veiklą ir nedirba samdomo darbo, kiekvieną mėnesį turi mokėti einamąsias PSD įmokas. To reikia tam, kad prireikus žmonės galėtų pasinaudoti nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Minimali einamoji mėnesio PSD įmoka - 6,98 proc. skaičiuojant nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). 2022 m. MMA siekia 730 eurų, taigi vieno mėnesio PSD įmoka - 50,59 eurų“, - teigė pašnekovė.
Be to, jeigu savarankiškai dirbantis asmuo uždirba per mėnesį daugiau nei MMA dydis, deklaravęs pajamas VMI, jis taip pat turės sumokėti skirtumą, komentavo M. Kozič.
Pavyzdžiui: 2021 metais minimali mėnesinė PSD įmoka siekė 44,81 euro. Per metus tai sudaro 537,72 euro. Pateikus deklaraciją VMI už 2021metus, savarankiškai dirbančiam žmogui priskaičiuota 700 eurų PSD įmokų nuo pajamų. 537,72 euro žmogus jau yra sumokėjęs, mokėdamas PSD kas mėnesį. Taigi po deklaravimo jis turės sumokėti tik skirtumą: 700 - 537,72 = 162,28 euro.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Pašnekovė pastebi, kad 2021 m. savarankiškai dirbantys asmenys sumokėjo beveik 106 mln. eurų PSD įmokų.
„2021 m. savarankiškai dirbantys gyventojai sumokėjo 105,5 mln. eurų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų. Šias įmokas administruoja „Sodra“, tačiau jos keliauja ne į „Sodros“, o į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir yra skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicininei reabilitacijai ir t.t. Tuo metu valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos patenka į „Sodros“ biudžetą. Iš šio biudžeto yra mokamos pensijos, ligos, motinystės ir kitos socialinio draudimo išmokos. 2021 m. savarankiškai dirbantys žmonės sumokėjo 101,2 mln. eurų VSD įmokų“, - pridūrė pašnekovė.
Mokesčiai susiję su darbuotojo atlyginimu pagal darbo sutartį 2019:
- Mokesčiai, nuskaičiuojami nuo darbuotojo atlyginimo „ant popieriaus“ (tai sutartyje nurodytas atlyginimas kartu su priedais). Šie mokesčiai vadinami darbuotojo mokamais mokesčiais (techniškai šiuos mokesčius sumoka darbdavys), o padidėjus mokesčiams, bet nepasikeitus sutartam darbo užmokesčiui, realus gautas atlyginimas sumažės.
- Gyventojų pajamų mokestis - 20%/27% (didesnis tarifas tik retais atvejais).
- Sveikatos draudimas (PSD) - 6,98%.
- Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - 12,52%. Mokestis "Sodros" biudžetui.
- Mokesčiai, papildomai priskaičiuojami prie darbuotojo atlyginimo „ant popieriaus“ (tai sutartyje nurodytas atlyginimas kartu su priedais). Tokie mokesčiai vadinami darbdavio mokamais mokesčiais (techniškai visus su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius sumoka darbdavys, o realiai darbuotojai). Pasikeitus šiems mokesčiams darbuotojo realus gaunamas darbo užmokestis nesikeičia.
- Įmokos į Garantinį fondą - 0,16%.
- Įmokos į Ilgalaikio (ne)darbo išmokų fondą - 0,16%.
VSD mokestis, kuris dažnai vadinamas tiesiog "Sodros" mokesčiu, turi mokėti ne tik gaunantys atlyginimą, bet ir dirbantys savarankiškai. Kiekvienai iš šių veiklų nustatytas atskiras VSD mokesčio tarifas (kuris nuo 2017 metų reikšmingai keitėsi), taip pat jo dydis priklauso nuo to, ar mokėtojas papildomai kaupia II-os pakopos pensijų fonde (tokiu atveju įmoka didėja 2 proc.).
Kas yra draustas PSD?
PSD (privalomasis sveikatos draudimas) žmonėms suteikia teisę į sveikatos draudimo paslaugas nemokamai (realiai, tik didžiajai daliai paslaugų). Jei asmuo nėra draustas šiuo draudimu, jis už gydymo paslaugas turi susimokėti pats. Paprastai sakant, žmogui nuėjus, kad ir į polikliniką, jam bus išrašomos sąskaitos už suteiktas paslaugas.
Socialiai remtini asmenys. Nepapuolantys į šias grupes asmenys, norėdami naudotis valstybinėmis sveikatos sistemos paslaugomis nemokamai, PSD įmokas turi mokėti savarankiškai.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
PSD įmokų dydis susijęs su minimaliu darbo užmokesčiu, ir kartu su pastaruoju dažnai kinta. Taip pat, skirtingoms asmenų kategorijoms (priklausomai nuo veiklos pobūdžio) yra nustatytas skirtingas mokesčio tarifas.
Bendras VSD mokestis lyginant su PSD yra ženkliai didesnis, tačiau tą nesunku paaiškinti, žinant jog esminė šio mokesčio dalis nukeliauja pensijoms išmokėti.
Nuo 2025 metų 0,03 proc. mažėja II grupei priskiriamų darbdavių įmokos. Kitos įmokos ir jų tarifai nesikeičia.
1-SD pranešimas „Sodrai“ teikiamas, kai yra pranešama apie darbuotojo darbo pradžią.
ABĮ reikalauja, kad su įmonės vadovu būtų sudaroma darbo sutartis. Tokia sutartis turi būti rašytinė.
Kai išmoka mokama kaip netesybos pagal Darbo kodekso 147 str. Mokesčių įstatymai nedraudžia darbdaviui GPM ir „Sodros“ įmokas už darbuotoją sumokėti savo lėšomis.
Jeigu darbuotojas dėl pravaikštų nedirbo, darbo užmokestis neskaičiuojamas.
KT paskelbė, kad 2019 - 2020 m. Faktiškai tai reiškia, kad Konstitucijai prieštaravo tuometinis reglamentavimas, kai iš vieno darbdavio gautoms pajamoms pasiekus „Sodros“ lubas - sumą, nuo kurios socialinio draudimo įmokos jau nebeskaičiuojamos, nuo kitose darbovietėse to paties asmens gaunamų pajamų ir toliau buvo skaičiuojamos įmokos „Sodrai“.
Anot Loretos Antanaitienės, „TGS Baltic“ mokesčių konsultantės, nuo 2021 sausio 1 d. ginčijama įstatymo nuostata jau yra pakeista ir bendrai skaičiuojamos visų draudėjų draudimo įmokos.
Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietė Guostė, ji teigė nesuprantanti, kodėl privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) reikia mokėti „dvigubai“ - ir nuo pajamų, gautų pagal darbo sutartį, ir nuo pajamų, gautų dirbant savarankiškai.
Kaip paaiškina „Sodra“, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos mokamos nuo gautų pajamų. Taip pat mokamos ir kitos socialinio draudimo įmokos.
„Darbdavys moka PSD įmokas už darbuotoją nuo jo pagal darbo sutartį gaunamo darbo užmokesčio. Vykdydamas individualią veiklą žmogus gauna kitas pajamas, nuo jų taip pat turi sumokėti įmokas. Taigi PSD įmoka tai ne abonementinis mokestis, sumokamas vieną kartą, o įmoka, kurios dydis skiriasi, priklausomai nuo to, ar žmogus uždirbo 1 tūkst., ar 4 tūkst.
Pažymėtina, kad žmogus, dirbantis pagal darbo sutartį ir taip pat vykdantis individualią veiklą, neprivalo mokėti PSD įmokų kiekvieną mėnesį, nes šias įmokas už jį jau sumoka darbdavys. Vis dėlto, pasirinkus PSD įmokų nuo individualios veiklos nemokėti kiekvieną mėnesį, tai padaryti privalu kartą per metus, deklaruojant pajamas.
Jeigu gyventojas neturi darbo santykių, t. y. nedirba samdomo darbo ir pajamas gauna tik iš individualios veiklos, PSD įmokas jis privalo sumokėti kiekvieną mėnesį. Minimali einamoji mėnesio PSD įmoka - 6,98 proc. nuo MMA.
Pavyzdžiui: 2022 metais minimali mėnesinė PSD įmoka siekė 50,95 euro. Per metus tai sudaro 611,4 euro. 611,4 euro žmogus jau yra sumokėjęs, mokėdamas PSD kas mėnesį.
Į 15min kreipėsi skaitytojas, pasipiktinęs, kad nors įvestos „Sodros“ grindys ir darbdavių mokamos įmokos turėtų užtikrinti būtinąjį darbo stažą, tačiau palikta landa, kaip šį reikalavimą apeiti.
„Jeigu žmogus dirba ne vienoje įmonėje, jam šitos grindys negalioja. Pavyzdžiui, dirbantysis vienoje įmonėje 0,25 etato turi mokėti mokesčių ne mažiau kaip už pilną minimumą - visą etatą. Tačiau dirbantysis dviejose įmonėse, tarkime, po 0,25 etato - iš viso 0,5 - ir toliau mokės mokesčius tik nuo tiek, kiek dirba. Vadinasi, tokiu atveju dirbantis 0,25 etato mokės dvigubai daugiau mokesčių už dirbantį 0,5 etato“, - piktinosi skaitytojas.
Jis pažymėjo, kad sukurta absurdiška ir neteisinga tvarka.
„Sodra“ tą patvirtino - iš tiesų galima „grindis apeiti“ ir nemokėti įmokų už darbuotoją nuo MMA.
Ministerija: atidžiai stebėsime
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) aiškina, kad jeigu susiklosto tokia situacija, kad žmogus dirba, nesvarbu, ar visu etatu, ar ne, bet gauna mažiau nei MMA keliose darbovietėse, prievolės primokėti socialinio draudimo įmokų nuo MMA iš tiesų nėra nė vienam darbdaviui.
„Tačiau, „Sodros“ duomenimis, darbuotojų, kurie iki šiol dirbo pas du darbdavius ir bendrai iš viso neuždirbdavo nė minimalios algos, yra labai mažai. Būtent dėl to ši išimtis padaryta. Vertinama, kad paprastai darbuotojas, dirbantis pas sąžiningus darbdavius keliose darbovietėse, turi visas galimybes užsidirbti, o ir užsidirba, daugiau, todėl tokiu atveju darbdavių primokėti iki MMA neprašoma“, - vertina SADM.
„Sodra“ tikisi, kad mokėti mažesnę nei minimalią algą nėra siektinas tikslas, „dėl kurio būtų eikvojama energija ir laikas fiktyviems įdarbinimams“.
Vardijama, kad darbdaviui nereikia primokėti socialinio draudimo įmokų tuo atveju, kai jaunuoliai neturi 24 metų, taip pat gaunantiems senatvės arba netekto darbingumo socialinio draudimo pensijas, tėvams, kurie būdami vaiko priežiūros atostogose antraisiais bei trečiaisiais metais gali dirbti po kelias valandas, slaugantiems visiškos negalios artimuosius - už juos taip pat socialinio draudimo įmokų primokėti nereikės, jei jų atlyginimas bus mažesnis nei MMA.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir „Sodra“ atidžiai stebės ir vertins darbo rinkos tendencijas šių metų pradžioje. Jei bus pastebimas verslo piktnaudžiavimas išimtimis, lengvatų taikymas gali būti peržiūrėtas ir teikiami nauji pasiūlymai, kaip išvengti socialinio draudimo įmokų vengimo ir užtikrinti visas socialines garantijas darbuotojams“, - įspėja ministerija.
„Sodra“ anksčiau jau skelbė, kad šiuo metu kas ketvirtas darbo rinkos dalyvis išeina į pensiją nesukaupęs būtinojo stažo, o tai lemia, kad jų pensija vidutiniškai perpus mažesnė nei tų, kurie sukaupia visą stažą pensijai gauti.
Net dirbantieji nepilnu etatu gali uždirbti didesnę nei minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), priklausomai nuo jų darbo našumo ir srities - tokiu atveju papildomų įmokų „Sodrai“ mokėti nereikia.
tags: #sodros #imokos #dirbant #dvejuose #darbovietese